- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-678-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01815-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „Utenos praktika“
- Trečiasis asmuo
- G. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-678-755/2014
Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01815-2013-1
2014 m. lapkričio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Utenos praktika“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-842/2014 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „Utenos praktika“, trečiajam asmeniui G. L. dėl lėšų, sumokėtų už įgytas prekes, grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 23580 Lt sumą, sumokėtą už įgytas prekes. Nurodė, jog dirbant pas atsakovę, jis savo asmeninėmis lėšomis iš dalies apmokėjo už atsakovės įsigytas prekes iš UAB „Vilniaus medicinos servisas“. Teigė, kad atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė, tačiau sumokėtų ieškovo pinigų jam negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš UAB „Utenos praktika“ 14567 Lt sumą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovui bylos nagrinėjimo eigoje sumažinus savo reikalavimus 9 000 Lt suma ir šioje dalyje ieškinio nebepalaikius, teismas minėtoje dalyje ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Utenos praktika“ neįrodė atsiskaičiusi su ieškovu už šio iš UAB „Vilniaus medicinos servisas“ atsakovei pirktas prekes, todėl reikalavimo dalyje dėl 14567 Lt sumos priteisimo ieškinį patenkino. Teiginius dėl atsakovės veikloje susiklosčiusių pasitikėjimo pagrindu santykių ir parašų už grąžinamus pinigus neėmimą laikė abejotinais, nes juos paneigė liudytojos J. L. parodymai. Dėl to darė išvadą, jog grąžinant pinigus ieškovui, parašai taip pat būtų buvę paimti, atsižvelgiant į tai tai, kad sumos pakankamai didelės, ieškovo su G. L. nesieja jokie giminystės ryšiai. Pažymėjo, kad apklaustos liudytojos negalėjo patvirtinti nė vieno pinigų perdavimo ieškovui fakto. Vertindamas atsakovo ir trečiojo asmens teiginius dėl ieškovo uždelsto kreipimosi į teismą ginti neva pažeistas teises, nekeliamo reikalavimo priteisti visų sumų pagal pateiktus kvitus, konfliktų nebuvimo su kitais asmenimis, nurodė, jog kiekvienas asmuo turi galimybę ir teisę pasirinkti kada, kokiu būdu ir kokia apimtimi ginti savo teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Utenos praktika“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės 2014 m. birželio 9 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovės veikloje buvo nusistovėjusi praktika, kad įmonėje yra vienas materialiai atskaitingas asmuo į kurio avansinę apyskaitą yra įtraukiamos ir kitų darbuotojų patirtos bendrovės naudai išlaidos, atskiri kasos išlaidų orderiai tarp materialiai atskaitingo asmens ir kito darbuotojo, patyrusio išlaidas bendrovės naudai ir pateikiančio išlaidų dokumentus materialiai atskaitingam asmeniui, nebuvo surašomi ne tik tarp G. L. ir ieškovo, bet ir tarp ieškovo ir kitų bendrovės darbuotojų, tačiau tai nepaneigia atsiskaitymo fakto.Tokią apskaitos tvarką praktikavo ieškovas bei tokia praktika atsakovės veikloje buvo pradėta taikyti tuo metu, kai ieškovas dirbo bendrovės direktoriumi. Teigia, jog kasos išlaidų orderiai, kurių pagrindu iš atsakovės kasos išduodami pinigai atsiskaityti už UAB “Vilniaus medicinos servisas” parduotą įrangą, buvo surašyti ir tuo tikslu iš bendrovės kasos pinigai išduoti G. L.. Be to, nenustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama netinkamai. Tvirtina, jog pinigų perdavimo ieškovui faktą patvirtina trečiojo asmens parodymai, kurie laikomi įrodymais civiliniame procese. Paaiškina, kad ieškovui negavus iš trečiojo asmens piniginių lėšų, ieškovas neperduotų atsiskaitymo dokumentų kitam materialiai atskaitingam asmeniui, kuris tam tikslui iš bendrovės kasos gaudavo atitinkamas lėšas, negavęs atsiskaitymo ieškovas reikštų pretenzijas bendrovei ar konkretiems asmenims, kas nebuvo padaryta net ir ieškovui išeinant iš darbo, bendrovės buhalterijoje būtų apskaitoma bendrovės skola ieškovui, ieškovas G. L. pateikdavo atsiskaitymo dokumentus ir šie dokumentai būdavo apskaitomi trečiojo asmens avanso apyskaitoje,o su ieškovu tokiu pat būdu būdavo atsiskaitoma, tačiau reikalavimų dėl to, kad ieškovas savo lėšomis sumokėjo ir toms įmonėms ir atsakovas su juo neatsiskaitė, ieškovas nereiškia. Teigia, kad ieškovas, atsisakydamas reikalavimo dėl 9000 Lt sumos, nežino tikslaus įsiskolinimo dydžio. Tvirtina, jog skundžiamame sprendime nepateiktas teisinių santykių įvertinimas kokiu teisiniu pagrindu priteista piniginė suma iš atsakovės.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo G. L. pareiškimu prisideda prie apeliacinio skundo, palaiko jį ir prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti .
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad UAB ,,Vilniaus medicinos servisas“ 2010-05-03 pirkėjui UAB ,,Utenos praktika“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą VMSDA Nr. 01944 37 480 Lt sumai (b. l. 11). Už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes R. J. UAB ,,Vilniaus medicinos servisas“ pagal 2010-03-18 Pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 8521672 sumokėjo 8 000 Lt, 2010-06-01 Pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 8521997 – 1 000 Lt, 2010-07-16 Pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 8521689 – 2 500 Lt, 2010-09-17 Pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 8521698 – 4 000 Lt, 2010-10-26 Pinigų priėmimo kvitą VMS Nr. 00057 – 2 000 Lt, 2010-12-07 Pinigų priėmimo kvitą VMS Nr. 00069 – 2 000 Lt, 2011-04-27 Pinigų priėmimo kvitą VMS Nr. 00302 – 2 000 Lt, 2011-07-18 Pinigų priėmimo kvitą VMS Nr. 00313 – 2 000 Lt, viso 23 580 Lt (b. l. 12-19). Bylos nagrinėjimo eigoje, remdamasis 2010-03-18 Pinigų priėmimo kvitu BLA Nr. 8521672 8 000 Lt sumai, 2010-06-01 Pinigų priėmimo kvitu BLA Nr. 8521997 1 000 Lt sumai, R. J. sumažino ieškinio reikalavimą (b. l. 118-119).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu, jo motyvais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų pakankamumo, todėl jų nekartoja (CPK 185 str.).
Kolegija pasisako dėl pagrindinių skundo motyvų ir argumentų.
Nustatyta, kad į trečiojo asmens G. L. avansines apyskaitas buvo įtraukti pinigų priėmimo kvitai BLA Nr. 8521689 2 500 Lt sumai, BLA Nr. 8521698 4 000 Lt sumai, VMS Nr. 00057 2 000 Lt sumai, VMS Nr. 00069 2 000 Lt sumai, VMS Nr. 00302 2 000 Lt sumai, VMS Nr. 00313 2 000 Lt sumai ir pagal pateiktas avansines apyskaitas G. L. vardu buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, liudijantys apyskaitose nurodytų sumų išdavimą G. L. (b. l. 45-56). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, sudarytos avansinės apyskaitos laikytinos pagrindu įforminti su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas bei pinigų perdavimo atskaitingam asmeniui iš kasos perdavimo/išmokėjimo faktą. Apeliantė savo nesutikimą su teismo išvada dėl įrodymų apie atsiskaitymą su ieškovu nepakankamumą grindžia įmonėje susiklosčiusia praktika - į vieno atskaitingo asmens avansinę apyskaitą įtraukti kitų asmenų patirtas išlaidas, susijusias su įmonės veikla. Vertinant minėtą apeliantės argumentą, pastebėtina, jog byloje nėra keliamas klausimas dėl apeliantės buhalterinės apskaitos tvarkymo ydingumo, atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pagal pateiktus įrodymus spręsti, kad su ieškovu buvo atsiskaityta pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus, nėra pagrindo.
Atsakovas neginčija, jog ieškovas pirkimui iš UAB ,,Vilniaus medicinos servisas“ panaudojo savo lėšas, kad tokios lėšos asmeniui turėjo būti kompensuotos. Teigdamas, jog ieškovui jo panaudotos lėšos buvo kompensuotos atsakovas, vykdydamas procesinę įrodinėjimo pareigą, nustatytą CPK 178 str., turėjo pateikti to įrodymus. Byloje nėra pateikta pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių atsakovą per atskaitingą asmenį G. L. grąžinus ieškovo sumokėtas pinigines lėšas už apeliantės vardu įsigytas prekes iš UAB „Vilniaus medicinos servisas“ (CPK 12 str.,178,185 str.). G. L. kaip trečiojo asmens paaiškinimai yra vienu iš to įrodymų, bet, kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė ,jog jis, ieškovui kategoriškai neigiant tokį aiškinimą, yra nepakankamas. Atsakovas atsiskaitymo su ieškovu faktą teigia patvirtinant buvusi ieškovo kaip buvusio vadovo nustatyta panaudotų asmeninių lėšų atlyginimo tvarka- vieno atskaitingo asmens vardu išlaidos buvo kompensuojamos ir kitiems jas faktiškai patyrusiems asmenims. Kolegija į šį argumentą pastebi, jog netgi ir esant įrodymų apie tokį atsiskaitymo modelį kitais atvejais, tai savaime neįrodo, jog taip buvo atlikta ir ieškovo nurodytais konkrečiais atvejais, juolab, kad ieškovas už apeliantę sumokėjo gana dideles pinigų sumas. Nepateikta rašytinių įrodymų, kad perduodant pinigus pagal avansinėse apyskaitose nurodytas išlaidas jas patyrusiems asmenims, buvo imami kokie nors to patvirtinimai, pvz. parašai. Šiuo atveju nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai,jog pardavėjų išduotų pinigų priėmimo kvitų perdavimo kitam atskaitingam asmeniui faktai patvirtina ir pinigų perdavimą ieškovui. Tretysis asmuo, liudytoja J. L. nurodė, jog pinigų priėmimo kvitai ir kiti dokumentai buvo padedami į specialią tam skirtą vietą, tad nereiškia, jog jie buvo pateikiami įmonei tik su asmeniu atsiskaičius. Pastebima, jog pagal ieškovo mokėjimus patvirtinančius dokumentus atsiskaitymui lėšos buvo išduotos G. L. tik atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, t.y. vėliau nei sudaryti (išrašyti) lėšų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Sykiu iš avansų apyskaitų turinio matyti, jog UAB ,,Vilniaus medicinos servisas“ išduoti dokumentai nurodyti kaip patvirtinantys mokėjimų pagrįstumą. Tai reiškia, jog, rengiant avansų apyskaitą, šie dokumentai fiziškai jau buvo pateikti įmonės buhalterijai, t.y. dar iki pinigų išdavimo atskaitingam asmeniui.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog tokia ydinga tvarka buvo įvesta paties ieškovo kaip bendrovės vadovo. Ieškovas neneigia buvęs paskirtas bendrovės direktoriumi, bet teigia, kad tai buvęs tik formalus vadovavimas, kurio jis ėmėsi akcininkų prašymu. Tokį ieškovo aiškinimą patvirtina VĮ Registrų centras duomenų išrašas iš kurio matyti, jog ieškovas nebuvo registruotas kaip bendrovės vadovas. Juo nuo 2008-03-13 buvo I. Š., o nuo 2010-09-01 iki šiol yra G. L.( b.l.62,71). Jeigu ieškovas nuo 2009-03 būtų buvęs faktiniu, o ne formaliu vadovu, sunku būtų paaiškinti kodėl direktorė I. Š. akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2010-09-01pakeista laikinai einančiu pareigas vadovu G. L. ( b.l.62).Tokio pakeitimo, esant vadovu ieškovą, apskritai nereikėjo atlikti.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai, ji turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.Taigi, I. Š., o nuo 2010-09-01 G. L. , o ne ieškovas turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą pagal norminių aktų reikalavimus, nustatyti reikiamą apskaitos tvarkymo tvarką bei procedūras, todėl ieškovas neatsakingas už netinkamos tvarkos, jeigu tokia buvo taikoma, nustatymą ir taikymą .
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo nuožiūra laisvai naudojasi savo civilinėmis teisėmis, todėl kitaip, nei pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus dėl pretenzijų nereiškimo ieškovui išeinant iš darbo bei ilgo laiko tarpo iki kreipėsi ieškovas į teismą dėl sumokėtų sumų grąžinimo, nepagrįsta. Kolegija nenustatė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo savo teisėmis, buvo nesąžiningas, nesilaikė protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2-4 d.). Ieškinys pateiktas ieškinio senaties termino ribose, ieškovas pateikė įrodymus apie pastangas išspręsti ginčo klausimą ne teismo keliu ( b.l.20). Tai,jog atleidžiant iš darbo su ieškovu nebuvo savalaikiai atsiskaityta, priešingai atsakovo nuomonei savaime nereiškia, jog atsakovo skolų ieškovui nebuvo. Ieškovas teigia vedęs dėl to su atsakovu nesėkmingas derybas. Kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia teisę ieškovui teikti at neteikti ieškinį, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus ir šiuo atveju, ieškovui pasinaudojus minėta teise, tokį veiksmą vertinti kaip jo pozicijos nenuoseklumą, norminiams aktams neatitinkančios tvarkos buvimą ir to pateisinimą nėra pagrindo (CPK 42 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2014-05-20 teismo posėdžio metu liudytojos J. G. ir O. Ž. paaiškino, kad pagal pateiktas avansines apyskaitas išdavus kasos pajamų orderį ir pinigus atskaitingam asmeniui, įmonės skola dar kam nors nesusiformuoja, todėl apeliantės teiginiai dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytinos įmonės skolos ieškovui buvimo/susiformavimo, nesant pinigų ieškovui išmokėjimo, nereikšmingi (CPK 178 str.; b. l. 135-136). Pastebima, jog, pasak liudytojos J. L., atsiskaičius už panaudotas lėšas, buvo daromas atitinkamas įrašas tam skirtame sąsiuvinyje, kas reiškia, jog atskaitingam asmeniui atliekant atsiskaitymus su faktiškai išlaidas patyrusiais darbuotojais tas vis tik buvo raštu fiksuojama( posėdžio įrašas nuo 1 val.47 min.). Tai paneigia atsakovo atsikirtimą, jog dėl tarpusavio pasitikėjimo atsiskaitymai buvo vykdomi, bet niekaip nedokumentuojami. Teismas siūlė atsakovui pateikti minėtą sąsiuvinį, bet jis teismui nebuvo pateiktas.
Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas). CPK 270 str. reglamentuoja sprendimo turinį. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai sprendimo motyvuojamajai daliai. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo teisinių santykių įvertinimo sprendime trūkumą. Nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą reiškė CK 6.50 straipsnio pagrindu, trečiojo asmens teise įvykdyti už skolininką prievolę ir apeliantė neginčijo fakto, kad ieškovas už atsakovę atsiskaitė su kita įmone. Minėta reiškia, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl apeliantės prievolės įvykdymo ieškovo atžvilgiu. Kolegija sprendžia, kad pripažinti esant apeliantės nurodytam trūkumui, nepagrįsta (CPK 185 str.). Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė kuo remiantis konstatavo reikalavimo dalyje dėl 14567 Lt tenkinimą. Lakoniškas teisinių santykių įvertinimas, konkrečios teisės normos nenurodymas apsiribojant nurodymu, jog šalis sieja prievolė ( CK 6.38 str. ), neapsprendžia sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, o esant iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui motyvavimo stygius negali būti pripažįstamas pagrindu sprendimui naikinti ( CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą civ.byloje Nr.2-158-842/2014 palikti nepakeistą.