- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- eI2-3199-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00101-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Viktorijai Steponavičienei,
2023 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje mišriu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos skyrius) 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (8.20E) DV_S-74698 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti S. K. mokėtą vaikų išlaikymo išmokos dydį.
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Klaipėdos skyrių su prašymu perskaičiuoti vaikų išlaikymo išmoką (toliau – ir išmoka), mokėtą už sūnų R. B. (toliau – ir sūnus). Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą prašymą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad įvertinęs kartu su prašymu pateiktus dokumentus konstatavo, kad S. K. buvo nustatyta permoka ir perskaičiavus mokėtinos išmokos dydį, įsiskolinimas buvo sumažintas.
Teigia, kad nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi su skundu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). VSDFV išnagrinėjusi skundą 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-15026 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų skolos“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 23 d. sprendimas), kuriuo nusprendė skundą dalyje dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo atmesti, tačiau įpareigojo Klaipėdos skyrių išmokų skolą, kuriai negalima pritaikyti priverstinio ieškojimo priemonių dėl suėjusio ieškojimo senaties termino, pritaikyti senatį ir dalį skolos nurašyti.
Pareiškėjo nuomone atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą perskaičiuoti išmokos skolą. Paaiškino, kad išmoka S. K. už sūnų buvo mokama pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, Išlaikymo išieškojimą vykdė antstolis K. K.. Akcentuoja, kad antstolio 2022 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. S-22-118-49439 patvirtina, kad įsiskolinimas S. K. už sūnaus išlaikymą yra sumokėtas.
Klaipėdos skyrius nurodė, kad išmoka už sūnų S. K. buvo mokėta laikotarpiais: 1) nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 28 d.; 2) nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 3) nuo 2012 m. lapkričio 1 d, iki 2017 m. balandžio 30 d.; 4) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; 5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 6) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Pažymi, kad atsakovas nepateikė detalios informacijos kokio dydžio išmoka kiekvieną aktualų mėnesį buvo mokėta S. K.. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas valstybės biudžetui yra skolingas 9963,85 Eur, iš jų 7988,15 Eur išmokų, 407,47 Eur delspinigių ir 1567,23 Eur palūkanų. Dėl 6091,03 Eur išmokų skolai yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Nurodo, kad 2014 m. sausio 8 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 3760,52 Eur. Pabrėžia, kad po šios datos mokėjo S. K. išlaikymą už sūnų, todėl nėra suprantama kaip įsiskolinimas valstybės biudžetui galėjo padidėti iki 9963,85 Eur. Atsakovas nepagrįstai neįvertino minėtos aplinkybės ir neatsižvelgė į antstolio, kuris vykdė išieškojimą, pateiktus dokumentus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. ir jo atstovė Lina Tamošaitienė nurodė, kad palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) vykdė vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei palūkanų išieškojimo iš skolininkų funkcijas.
2008 m. vasario 13 d. S. K. kreipėsi į Fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo ir mokėjimo nepilnamečiui sūnui. Fondo administracija 2008 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą Nr. 1.35-8170 skirti vaikų išlaikymo išmoką R. B. nuo 2008 m. vasario 13 d. Išmokos pareiškėjo sūnaus išlaikymui iš valstybės biudžeto buvo mokėtos laikotarpiais: 1) nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 28 d.; 2) nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 3) nuo 2012 m. lapkričio 1 d, iki 2017 m. balandžio 30 d.; 4) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; 5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 6) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Iš viso išmokėta 7988,15 Eur vaikų išlaikymo išmokų bei priskaičiuota 1567,32 Eur palūkanų. Fondo administracija 2014 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. V3-3 dėl 3760,79 Eur pareiškėjo išmokų skolos kuri susidarė iš valstybės biudžeto išmokėjus vaiko išlaikymo išmokas už vaiką R. B. už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. Pabrėžė, kad išmokos S. K. toliau buvo mokamos, todėl pareiškėjo įsiskolinimas didėjo.
Paaiškino, kad 2023 m. sausio 9 d. buvo įvykdytas VSDFV 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimas. Klaipėdos skyrius pareiškėjo 2615,51 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolai pritaikė priverstinio išieškojimo senatį dėl išmokėtų išmokų už sūnų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., parengė apie tai ataskaitą Nr. DV_V-688. Taip pat 2023 m. sausio 10 d. parengta pažyma Nr. DV_V-814, kur išsamiai nurodyta vaikų išlaikymo skolos suma bei permokos paskaičiavimo laikotarpiai.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo pateikti dokumentai įrodo, jog jis teikė išlaikymą sūnui, jo įsiskolinimas S. K. yra lygus nuliui, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perskaičiuoti išmokų įsiskolinimą. Teisės aktai reglamentuoja, jog išmokos gavėjas turi pareigą pranešti Fondo administratoriui apie aplinkybes, reikšmingas išmokų skyrimui, įskaitant ir pareigą ir pareigą pranešti, jog vaiko tėvas pradėjo teikti išlaikymą vaikui. Nagrinėjamu atveju S. K. Fondo administracijai tokio pobūdžio duomenų nepateikė.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.196 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pakeisti išlaikymo formą gali tik teismas.
Pareiškėjo nepilnamečiui vaikui išlaikymas buvo priteistas konkrečia forma – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tad būtent šia forma – mokėdamas pinigines lėšas kas mėnesį – pareiškėjas galėjo teikti išlaikymą. Nėra duomenų, jog teismas būtų pakeitęs išlaikymo teikimo formą ir būtų leidęs išlaikymą teikti turtu – t. y. perleidžiant automobilį Iveco Daily, ar nuperkant padangas, todėl tokio turto perleidimas negali būti įskaitytas kaip išlaikymas sūnui. Aplinkybė, kad antstolis nurodė, jog pareiškėjas neturi įsiskolinimo S. K. neturi teisinės reikšmės, nes vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui nepriklauso nuo to, ar vaikų motina turi pretenzijų vaikų tėvui dėl vaikų išlaikymo, ar jų neturi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Viktorija Steponavičienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad kai asmuo nemoka teismo sprendimu priteisto periodinio išlaikymo vaikui, tokiu atveju asmuo, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę kreiptis ir į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, ir į išmokų administratorių dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo. Tokiu būdu asmeniui, nevykdančiam teismo nutarties dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, formuojasi dvi skolos – ir skola asmeniui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir skola valstybės biudžetui, iš kurio asmeniui, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra mokamos vaiko išlaikymo išmokos.
Skola valstybės biudžetui yra apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka, kuri išsamiai paaiškinta 2022 m. gruodžio 23 d. sprendime, todėl pareiškėjo skolos vaiko motinai S. K. mokėjimas automatiškai nemažina jo skolos valstybės biudžetui. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kadangi vaiko motinai S. K. jis nebėra skolingas, naikintina ir jo skola valstybės biudžetui, atmestinas kaip nepagrįstas.
VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. VSDFV apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (8.20E) DV_S-74698 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu anuliuoti jam apskaičiuotą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog remiantis 2019 m. spalio 14 d. Klaipėdos skyriaus rašte pateiktais duomenimis jo įsiskolinimas valstybės biudžetui už išmokas siekia 8985,06 Eur. Teigė, kad yra padengęs sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, turi tai patvirtinančius dokumentus, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis nebeturi įsiskolinimo valstybės biudžetui.
Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. prašymą. Sprendime teigiama, kad įsiskolinimas už išmoka nebus perskaičiuojamas, nes kartu su prašymu pateikta informacija jau buvo įvertinta nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. spalio 3 d. prašymus. Nurodoma, kad išmoka už sūnų S. K. mokėta laikotarpiais 1) nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 28 d.; 2) nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 3) nuo 2012 m. lapkričio 1 d, iki 2017 m. balandžio 30 d.; 4) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; 5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 6) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Konstatuojama, kad remiantis 2022 m. rugsėjo 22 d. duomenimis pareiškėjas, kaip išmokų skolininkas, valstybės biudžetui yra skolingas 9963,85 Eur, iš jų 7988,15 išmokų, 408,47 Eur delspinigių ir 1567,23 Eur palūkanų. Sprendimu pareiškėjui pasiūlyta per 10 dienų sumokėti nurodytą skolą į vieną iš nurodytu VSDFV sąskaitų.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi su skundu į VSDFV. Skunde pareiškėjas VSDFV prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti išmokos skolą. VSDFV 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – atsisakė tenkinti skundą dalyje dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo, tačiau įpareigojo Klaipėdos skyrių nurašyti pareiškėjo skolą toje dalyje, kuriai negalima pritaikyti priverstinio išieškojimo priemonių dėl suėjusio išieškojimo senaties termino ir pateikti pareiškėjui po nurašymo likusios grąžintinos skolos detalizaciją.
VSDFV 2022 m. gruodžio 23 d. sprendime paaiškino, kad kai asmuo nemoka teismo nutartimi priteisto periodinio išlaikymo vaikui (kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio sumą iki mėnesio paskutinės dienos), tokiu atveju asmuo, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, ir į Fondo administraciją dėl išmokos skyrimo. Pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl išlaikymo vaikui skolos dalies vaiko motinai mokėjimas automatiškai nemažina skolos valstybės biudžetui. Akcentuojama, jog išmokos skolininkas sumokėjęs asmeniui dalį ar visą teismo sprendimu nustatyta vaiko išlaikymo suma, VSDFV paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamo dydžio sumokėjimą. Nepateikus minėtų dokumentų laikoma, jog yra pagrindas skirti vaiko motinai išmoką iš valstybės biudžeto. Teigiama, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog kartu su prašymu pateikti dokumentai jau buvo įvertinti 2019 m. ir jais remiantis įsiskolinimas buvo sumažintas, nustačius S. K. išmokų permoką, todėl Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė pakartotinai perskaičiuoti skolos valstybės biudžetui dydį, nes nebuvo pateikta naujų duomenų apie išlaikymo sūnui mokėjimą.
Atsakovas, vykdydamas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą, 2023 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_SP3E-68 „Dėl A. B. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ kuriuo nusprendė priverstine tvarka į valstybės biudžetą iš pareiškėjo išieškoti 1612,12 Eur dydžio įsiskolinimą. Taip pat Klaipėdos skyrius 2023 m. sausio 16 d. pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. (8.20) DV_S-4192 „Dėl informacijos pateikimo“. Minėtame raštu pareiškėjui paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis ir 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu, 2615,51 Eur išmokų skolai yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl minėta skola pripažinta beviltiška ir ji nurašyta. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad 2023 m. sausio 9 d. priimtas sprendimas dėl 1612,12 Eur įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Kartu su 2023 m. sausio 16 d. raštu pareiškėjui pateikta 2023 m. sausio 10 d. pažyma Nr. Dv_V-814 „Dėl A. B. vaikų išlaikymo išmokų skolos detalizavimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje detaliai nurodyti laikotarpiai kada S. K. išmokėta išmoka ir mokėtos išmokos dydis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skundo reikalavimo netikslino ir atsakovo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. IVI_SP3E-68 neskundė, todėl minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku.
Vertinant Pažymos turinį nustatyta, kad laikotarpiais nuo 1) nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 28 d.; 2) nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.; 3) nuo 2012 m. lapkričio 1 d, iki 2017 m. balandžio 30 d.; 4) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; 5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 6) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. S. K. iš valstybės biudžeto buvo mokama išmoka.
Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 23 d. ataskaitoje Nr. DV_V-688 „Apie A. B. vaikų išlaikymo išmokų skolininko, draudėjo kodas 3190229, vaikų išlaikymo išmokų skolai pritaikytą priverstinio išieškojimo senaties terminą“ nurodoma, kad pareiškėjas iš viso yra skolingas 7988,15 Eur. Iš minėtos sumos 2615,24 Eur sumai, apskaičiuotai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. yra suėjęs senaties terminas, 3760,79 Eur suma jau yra perduota priverstiniam vykdymui ir 1612,12 Eur įsiskolinimo sumai nėra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – ir Išmokų įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.) 1 straipsnio 2 dalis teigia, jog šis įstatymas taikomas asmenims, nesukakusiems 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų nedarbingiems asmenims, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, (toliau – vaikas) ir vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjui (rūpintojui), kuris kreipiasi dėl išmokų mokėjimo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Išmokų administratorius - valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (Išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui. Kai vaikas gauna dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skiria ir moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą (Išmokų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Išmokų įstatymo 7 straipsniu Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.
Išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad išmoka yra mokama vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris kreipėsi į VSDFV su prašymu mokėti išmoką ir pateikia įrodymus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priteisti iš tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiko išlaikymą, tačiau toks asmuo daugiau nei mėnesį nevykdo teismo sprendimo ir nemoka vaiko išlaikymo lėšų. VSDFV išmokėjus vienam iš tėvų išmoką, ji ar jos teritorinis skyrius įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina S. K. ir pareiškėjas buvo įpareigotas kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės, mokėti S. K. periodinę išmoką, tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė. Byloje taip pat nėra ginčo, kad S. K. kreipėsi į išmokų administratorių su prašymu jai mokėti išmoką, prašymas buvo tenkintas ir jai išmoka buvo mokama Pažymoje nurodytais laikotarpiais.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą, darytina išvada, kad Klaipėdos skyrius Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi prievolę sumokėti įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris susidarė dėl pareiškėjo vengimo savalaikiai mokėti sūnaus motinai teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Pareiškėjas skunde pačios prievolės padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui neneigia, tačiau laikosi pozicijos, kad įsiskolinimas jau yra sumokėtas. Kartu su 2022 m. rugsėjo 1 d. prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė raštą „Dėl skolos alimentų tikslaus apskaičiavimo“ ir „Sumokėtų alimentų ataskaita nuo 2004-05 mėn. iki 2018-08 mėn.“. Minėtuose raštuose pareiškėjas teigia, kad nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. S. K. iš viso sumokėjo 6411,44 Eur. Akcentuojama, kad nuo 2018 m. sausio mėn. pradėjo kiekvieną mėnesį tinkamai vykdė teismo sprendimą ir mokėjo S. K. periodinę išmoką. Pažymėtina, kad dalį anksčiau minėtos sumos sudaro S. K. perduotų daiktų vertė – automobilis „Ford Transit“, dujų įranga, naujos automobilio padangos ir pan. Taip pat atsakovui pateikta antstolio K. K. 2018 m. spalio 25 d. pažyma apie skolos dydį Nr. S18-18281, kurioje teigiama, kad pareiškėjas visiškai atsiskaitė su išieškotoja S. K..
Pažymėtina, jog CK 3.194 straipsnio 1 dalis teigia, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Kaip ir anksčiau minėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas sūnaus motinai kas mėnesį mokėti periodinę išmoką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai įrodo, kad šią prievolę pareiškėjas pradėjo vykdyti tik nuo 2018 m. sausio mėn., o įvairios vertės daiktų perdavimas sūnaus motinai negali būti traktuojamas kaip tinkamas teismo sprendimo vykdymas. Aplinkybė, jog antstolio 2018 m. spalio 25 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs su sūnaus motina, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi Sprendime konstatuojamas faktas, jog pareiškėjas yra skolingas valstybei. Įsiskolinimas už išmokas neturi jokios koreliacijos su pareiškėjo turėta skola sūnaus motinai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kartu su 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė rašytinius įrodymus Klaipėdos skyriui, kuriuos jau buvo teikęs kartu su 2019 m. gegužės 7 d. prašymu, kuriuo buvo prašoma to paties kaip ir 2022 m. rugsėjo 1 d. prašyme – anuliuoti įsiskolinimą valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog Klaipėdos skyrius Sprendime pagrįstai nurodė, kad su prašymu pateiktų duomenų turinys jau buvo įvertintas ir jie pakartotinai nebus vertinami.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, konstatuojama, kad Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. prašymą. Byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo, jog pareiškėjas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl sūnaus motinai buvo mokama išmoka ir pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti valstybės išmokėtą išmokų sumą S. K.. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad jo įsiskolinimas valstybei yra pilna apimtimi padengtas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo skundą tenkinti ir Sprendimą naikinti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (8.20E) DV_S-74698 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti S. K. mokėtą vaikų išlaikymo išmokos dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (8.3 Mr) ATP-C-2022-00080 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pagrindu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2023 m. kovo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pateikė prašymą iš Klaipėdos skyriaus priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 445,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.