Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-31334-608/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2YT-31334-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25148-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Pareiškėjas
P. I.
Suinteresuotas asmuo
A. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-31334-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25148-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,dalyvaujant pareiškėjui P. I.,pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,suinteresuotam asmeniui A. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė A. I. po pareiškėjo senelio J. I. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jo močiutės A. I. palikimą. Tarp J. I. ir A. I. buvo sudaryta santuoka. J. I. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su A. I., o (duomenys neskelbtini) mirė A. I.. A. I. gyvendama santuokoje su J. I. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl sutuoktinio palikimo A. I. į notarą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Faktinį palikimą sudarančio turto valdymą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog A. I. iki mirties nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų teikimo minėto buto adresu ir laikė, jog yra teisėta viso buto savininkė. Niekas pretenzijų dėl J. I. palikimo nereiškė. Ginčo tarp įpėdinių dėl palikimo, atsiradusio po J. I. mirties, nebuvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. I. sutiko su pareiškimu, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra atlikusi veiksmų J. I. palikimui priimti. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Kadangi suinteresuotiems asmenims pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties įrašą liudijančių išrašų kopijos (e.b.l. 10; 11) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. I., gimęs (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini). J. I. buvo sudaręs santuoką su A. I., ką patvirtina santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopija (e.b.l. 10). Santuokos metu A. I. 1991 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7-3589 pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); minėtas butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. I. nuosavybės teise (e.b.l. 5-6; 7). Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat A. I. esant santuokoje su J. I., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas A. I. vardu. Po J. I. mirties paveldėjimo byla dėl jo palikimo nebuvo pradėta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. I. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė A. I., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog A. I. po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų minėto buto adresu teikimo. Šias aplinkybes liudija A. I. sudarytų sutarčių kopijos (e.b.l. 27-31), atsiskaitymo knygelės kopijos, iš kurių matyti, jog A. I. reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines (e.b.l. 32-38). Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jau po įstatymo nustatyto termino priimti J. I. plikimą pasibaigimo 2010 metais teisme buvo iškeltos trys civilinės bylos A. I. atžvilgiu dėl skolos už adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas bendrosios nuosavybės administravimo bei telekomunikacijų paslaugas, tačiau minėtos civilinės bylos nutrauktos, ieškovo reikalavimus įvykdžius geruoju.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, teismas laiko, jog jie nuosekliai patvirtina aplinkybę, jog A. I. po sutuoktinio mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines paslaugas, deklaravo paslaugų teikimo įmonėms apskaitos prietaisų rodmenis. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius A. I. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti J. I. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo.

A. I. 2016 m. rugpjūčio 18 d. testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties momentu, paliko pareiškėjui P. I. (e.b.l. 8). Pareiškėjas yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, kaip testamentinis A. I. įpėdinis. Pareiškėjas pateikė jo 2019 m. sausio 24 d. pareiškimo Vilniaus miesto 16-ajam notarų biurui, kopiją; minėtame pareiškime nurodyta, jog pareiškėjas priims A. I. palikimą ir pateiks paveldėjimo bylai užvesti reikalingus dokumentus (e.b.l. 9). Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė įtraukta dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu; ji neginčijo pareiškėjo suinteresuotumo prašomu nustatyti faktu. Todėl teismas laiko, jog fakto, kad A. I. priėmė savo sutuoktinio J. I. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymas įtakoja pareiškėjo kaip A. I. testamentinio įpėdinio paveldėjimo teisių apimtį.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjui yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas J. I. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog A. I. priėmė bent vieną J. I. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 443 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 443 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. I., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas A. I. palikimo priėmimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo P. I. valstybei 7,30 EUR (septynis eurus, trisdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė