Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š.-I. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. G. ir L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį Turto.

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja su A. G. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja būdama santuokoje su Algimantu 1993 m. birželio 1 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teise įgijo Turtą. Iš 1993 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Turto savininkė nurodyta pareiškėja. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su A. G. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktinis A. G. (duomenys neskelbtini) mirė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti ir daiktų apyvartos galimumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

6. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

7. Pareiškėja Pareiškime nurodė, kad po santuokos nutraukimo Turtas teismo sprendimu liko nepadalintas. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis turi brolį V. G. ir sesę L. P., kurie nepareiškė noro paveldėti Turtą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui priklausiusi Turto dalis po jo mirties būtų perėjusi valstybei ar būtų registruota kito asmens vardu. Pareiškėja nurodė, kad esanti garbaus amžiaus ir nebeturinti tiek fizinių galimybių rūpintis ir prižiūrėti Turtą, todėl nusprendė jį parduoti. Pareiškėja nurodė, kad po konsultacijos su notaru, pareiškėja buvo informuota, kad negali disponuoti Turtu, nes Turtas priklausė ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrąja jungtine nuosavybės teise. Pareiškėja taip pat nurodė, kad žemės sklype buvo pastatytas sodo namelis – vagonas, į kurį buvo tiekiama elektros energija, pareiškėja buvo sudariusi elektros pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios kilusius įsipareigojimus pareiškėja vykdė, t. y. mokėjo už elektros energijos tiekimą. Pareiškėja Turtą valdė kaip savo, mokėjo žemės mokestį ir komunalines paslaugas. Pareiškėja Turtą valdė nuo ištuokos su A. G., t. y. nuo 1997 m. birželio 19 d. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja ne mažiau kaip 10 metų buvo nurodyto Turto vienintele teisėta valdytoja (valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas).

8. Atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį Turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Š.-I. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š.-I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį registravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.