- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-61-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00991-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Skolininkas
- UAB „Šalmesta“
- Kreditorius
- UAB „Kitoks požiūris“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Šalmesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Kitoks požiūris“ pareiškimą skolininkui (atsakovui) UAB „Šalmesta“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Šalmesta“ 17 539,32 Lt skolos, 1238,27 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 18 777,59 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ar esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis 18 777,59 Lt sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Šalmesta“ nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose bankuose ir kredito įstaigose, bendrai 18 777,59 Lt sumai, apribojant disponavimo teisę, t.y. uždraudžiant keisti šių daiktų teisinę padėtį, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šiuos daiktus sutartimi apsunkinti, leidžiant iš piniginių lėšų atlikti mokėjimus į valstybės biudžetą, valstybinio draudimo fondui bei mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams.
Teismas konstatavo, kad skolininkas yra skolingas gana didelę pinigų sumą, jo prievolių kreditorių įvykdymas nėra užtikrintas ir skolininkas bet kada gali paslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims.
Atskirojo skundo argumentai
Skolininkas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
kreditoriaus reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi kreditorius reikalauja priteisti pinigus už darbus, kurie jo paties 2012-10-10 Raštu dėl defektų yra atlikti netinkamai.Pirmosios instancijos teismo nemotyvuotas sprendimas gali sukelti neigiamas pasekmes – dėl piniginių lėšų arešto įmonė gali patirti finansinių nuostolių, laiku neatsiskaičius su tiekėjais gali sutrikti medžiagų ir kitų materialinių vertybių tiekimas, dėl ko gali sustoti įmonės veikla. Toks apyvartinių lėšų praradimas gali priversti įmonę bankrutuoti. Skolininkas turi daug brangios technikos ir nekilnojamojo turto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali apsiriboti tik įmonės turto areštu.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, kai ieškinio sumos dydis yra didesnis nei 10 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių 18 777,59 Lt sumai. kreditoriaus reikalavimų įvykdymas nėra užtikrintas, todėl skolininkas gali bet kada paslėpti savo turtą ar perleisti jį kitiems asmenims, o taip pat prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuodamas disponuojamu turtu, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę, jei būtų patenkinti pareiškėjo reikalavimai.Skolininko teiginiai apie būsimą žalą yra deklaratyvūs, jis tokios žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįrodė.Teismas, spręsdamas ieškinio užtikrinimo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o remiasi tik pagrįstomis prielaidomis, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Dėl to skolininko argumentai nėra teismo nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1624/2010). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimo suma (18 777,59 Lt) yra didelė. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo dydžio, turėtų įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio (pareiškimo) suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nei skolininkas, nei kreditorius nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti, kad skolininkui 18 777,59 Lt suma, palyginus su jo valdomo turto verte ar vykdoma veikla, yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai. Tačiau pažymėtina, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), tuo tarpu apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ar gali sukelti įmonei neigiamų pasekmių, dėl ko gali sustoti įmonės veikla, nepateikė teismui jokių realiai tokius teiginius galinčių patvirtinti duomenų: nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nenurodė turimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir pan.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų apie pareiškimo nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kreditoriaus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, leidusias padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus kreditoriui, įvykdymas. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. priimto teismo įsakymo, kreditorius pareiškė skolininkui ieškinį, todėl, net ir įvertinus apelianto pateiktą UAB „Kitoks požiūris“ 2012-10-10 raštą dėl defektų, negalima padaryti išvados apie akivaizdžiai nepagrįstą UAB „Kitoks požiūris“ reikalavimą.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl esant pakankamai šio turto, antstolis visų pirma gali areštuoti nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, ir tik šio turto nepakakus – pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas taip pat leido iš piniginių lėšų atlikti mokėjimus į valstybės biudžetą, valstybinio draudimo fondui bei mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, todėl darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai skolininkui UAB „Šalmesta“ taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl aukščiau nurodytų motyvų UAB „Šalmesta“ atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.