Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-651/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00417-2013-4

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistojo R. L. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, išteisintojo J. G. gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui, nukentėjusiajai R. R., ekspertui V. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Syko, išteisintojo J. G., nukentėjusiųjų R. R., K. S., E. D., M. R., A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį pripažintas R. L., tačiau jam nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Nuosprendžiu priteista E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. solidariai iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 2 500 Eur, iš ūkininko P. V. – 6 584,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. J. G. 2013 m. birželio 10 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini)., ties 12A namu, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „TOYOTA CARINA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, pagrindinio kelio vingyje, važiuodamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė kelio ženklinimo-siauros ištisinės horizontaliosios linijos (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančios priešingų krypčių eismo juostas ir draudžiančios važiuoti priešpriešinio eismo juosta, reikalavimo – iš dalies išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur sudarė kliūtį ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį R. L. vairuojamą traktorių-krautuvą „JOHN DEERE 3420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), su savos gamybos priekaba-platforma, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobiliui „TOYOTA CARINA“ atsitrenkus į traktorių-krautuvą, R. L. staigiai stabdė vairuojamą traktorių-krautuvą, dėl to ant priekabos-platformos sėdėjęs darbininkas A. R. atsitrenkė į traktoriaus-krautuvo su priekaba konstrukcines dalis bei nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Šiais savo veiksmais J. G. buvo kaltinamas pažeidęs KET 28 punkto, numatančio, kad „Transporto priemonės vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui“, 122 punkto, numatančio, kad „Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“, 125 punkto, numatančio, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, reikalavimus, nurodant, kad tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Išteisintojo J. G., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių buvimo J. G. veiksmuose ir dėl civilinio ieškinio pagrįstumo.

Skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu J. G. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas R. L.. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo paliko nepakeistą. Ši Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis yra įsiteisėjusi – kasacinis skundas dėl šios dalies nebuvo pateiktas, todėl iš naujo Klaipėdos apygardos teismas, bylai grįžus iš kasacijos, klausimo dėl R. L. kaltės nenagrinėja, o pasisako tik dėl J. G..

Esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui dėl R. L. kaltės, ginčas yra tik dėl J. G. padarytų KET pažeidimų ir jų sąsajos su atsiradusiomis pasekmėmis –žmogaus žūtimi. Būtina nustatyti, ar eismo įvykio metu atsiradę padariniai – žmogaus žūtis – yra susiję su abiejų kaltinamųjų padarytais pažeidimais ar tik su R. L., kuris jau yra pripažintas kaltu.

Nustačius, jog tiek R. L., kuriam apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, tiek J. G. padarė KET pažeidimus, svarbu nustatyti, ar abiejų asmenų padaryti KET pažeidimai lėmė atsiradusius padarinius ar juos lėmė tik vieno asmens padaryti KET pažeidimai. Ginčas byloje yra konkrečiai dėl J. G. padarytų pažeidimų sąsajos su eismo įvykio metu atsiradusiomis pasekmėmis.

Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, norint teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp atskirų asmenų padarytų KET pažeidimų, būtina tiksliai nustatyti faktines eismo įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamajame akte nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

Specialistas A. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad traktoriaus vairuotojas R. L. paaiškino, kad važiuojant Bangų g. link Žemaičių g., ties sankryža, kur posūkis yra 90⁰, pamatė išvažiuojantį lengvąjį automobilį. R. L. nurodė, kad lengvasis automobilis buvo išvažiavęs į jo važiavimo eismo juostą. Staigiai stabdė, bet lengvasis automobilis priekine kairiąja dalimi kliudė traktoriaus-krautuvo kaušo priekinę kairiąją dalį (t. 1, b. l. 2).

Eismo įvykio vietoje 12 km/val. greičiu važiuojančio traktoriaus-krautuvo „John Deere 3420“ su priekaba sustabdymui buvo reikalingas apie 5,8 m atstumas. Pateikta tikėtina išvada, kad eismo įvykio metu traktorius-krautuvas susidūrimo momentu buvo sustabdytas, sustojęs (Išvadų 4, 6 punktai) (t. 4, b. l. 68–82).

Įvertinus nuteistojo R. L. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems rašytiniams įrodymams. Nors nuteistasis aiškino, kad jis stabdyti pradėjo tik po susidūrimo, tačiau jo nurodytas teiginys, kad jei nebūtų stabdęs, jis (lengvasis automobilis) būtų užkliudęs „puse savo mašinos“, yra nelogiškas jo nurodytai versijai apie stabdymo pradžią. Iš šio teiginio galima daryti išvadą, kad nuteistasis R. L. pradėjo stabdyti dar iki susidūrimo su lengvuoju automobiliu, kurį vairavo J. G., nes priešingu atveju lengvasis automobilis būtų užkliudęs traktoriaus-krautuvo kaušą „su puse savo mašinos“. Kad R. L. traktorių-krautuvą stabdė iki susidūrimo su lengvuoju automobiliu, patvirtina ir byloje atliktas eksperimentas bei 2016-08-05 atliktos ekspertizės išvados. Be to, Ekspertizės išvados bei atliktas eksperimentas patvirtino, kad traktoriaus–krautuvo vairuotojas turėjo galimybę pamatyti lengvąjį automobilį dar iki susidūrimo ir iki jo spėti sustabdyti traktorių–krautuvą. Taigi nuteistojo R. L. teiginys, jog automobilį pamatė likus vos 1,5 m atstumui ir tik po susidūrimo stabdė traktorių-krautuvą, yra paneigta. Be to, pažymėtina, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, kad R. L. transporto priemonę stabdė iki susidūrimo su kita transporto priemone, tik tvirtino, kad R. L. buvo priverstas stabdyti dėl J. G. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, t. y. J. G. sudarė situaciją, dėl kurios R. L. buvo priverstas stabdyti valdomą transporto priemonę (t. 3, b. l. 55).

Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. į R. L. vairuojamą traktorių–krautuvą atsitrenkė jam stovint. Ginčo, kad A. R. žuvo dėl staigaus traktoriaus–krautuvo stabdymo, nėra.

Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

Teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota, kad tarp R. L. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių – žmogaus žūties – buvo priežastinis ryšys. Šiuo atveju ginčas kyla dėl J. G. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp J. G. padarytų KET pažeidimų ir A. R. žūties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau jo buvimo iš esmės netyrė.

Kasacinio teismo pažymėta, kad nepaisant to, kad dviejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio priežastimi, vieno iš jų padaryti pažeidimai, nors ir pripažįstami eismo įvykio priežastimi, nebūtinai turi būti susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais neigiamais padariniais, šiuo atveju su žmogaus žūtimi. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-489/2016).

Prokuroro ir nukentėjusiųjų manymu, priežastinis ryšys tarp G. G. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių pasireiškia tuo, jog būtent dėl jo veiksmų sekė R. L. veiksmai, t. y. staigus traktoriaus-krautuvo stabdymas ir pasukimas į dešinę pusę, dėl to žuvo žmogus. Jei J. G. nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, R. L. nebūtų reikėję staiga stabdyti transporto priemonę, todėl nebūtų žuvęs žmogus.

2014-02-05 specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo kilimu buvo susiję abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai (t. 1, b. l. 36–41). Iš 2016-08-05 atliktos ekspertizės išvadų matyti, kad abu vairuotojai turėjo galimybę pastebėti kitą transporto priemonę laiku ir spėti sustabdyti transporto priemones iki susidūrimo. Taigi patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų eismo dalyvių veiksmų. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016). Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad J. G. padaryti pažeidimai, nors ir buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau jie nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais neigiamais padariniais – žmogaus žūtimi.

Nustatyta, kad J. G. pagrindinio kelio vingyje, važiuodamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė kelio ženklinimo – siauros ištisinės horizontaliosios linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas ir draudžiančios važiuoti priešpriešinio eismo juosta, reikalavimo – ir iš dalies išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur sudarė kliūtį ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį traktorių-krautuvą ir taip pažeidė KET 28, 122, 125 p. reikalavimus. Byloje nustatyta, kad J. G. važiavo apie 30–40 km/val. greičiu, o traktorius-krautuvas, vairuojamas R. L., – 12 km/val. greičiu. Eismo įvykiui įtaką darė abiejų vairuotojų išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Traktoriui–krautuvui eismo įvykio metu nepadaryta jokių sugadinimų. J. G. automobiliui sugadintas kairės pusės sparnas. Nė vienas vairuotojas jokių sužalojimų nepatyrė. Byloje, be to, nustatyta, kad J. G. į R. L. vairuojamą traktorių-krautuvą atsitrenkė jam jau stovint. Ginčo, kad žmogus žuvo būtent dėl traktoriaus-krautuvo stabdymo, byloje nėra. Taigi neigiami padariniai atsirado iki susidūrimo su J. G. vairuojama transporto priemone, o ne susidūrimo metu. Nesutiktina su prokuroru, kad staigų traktoriaus-krautuvo stabdymą lėmė būtent J. G. veiksmai. Staigiai stabdyti ir sukti dešinėn R. L. buvo priverstas ne vien dėl J. G. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, bet ir dėl to, kad pats važiavo priešingoje eismo juostoje ir, siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo staiga grįžti į savo eismo juostą bei stabdyti. Iš nurodytų duomenų matyti, kad tuo atveju, jei R. L. nebūtų vežęs žmogaus priekaboje, kurioje žmones vežti draudžiama, t. y. nebūtų padaręs KET 201.5 p. reikalavimų pažeidimo, dėl J. G. padarytų KET pažeidimų nebūtų žuvęs žmogus. Taigi J. G. padaryti KET pažeidimai sukėlė neigiamus padarinius – automobilio apgadinimą, tačiau jie nesusiję su žmogaus žūtimi. Kolegijos įsitikinimu, būtinoji padarinių – žmogaus žūties – kilimo sąlyga buvo būtent R. L. padaryti KET pažeidimai. Būtent jo padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio metu atsiradusius neigiamus padarinius – žmogaus žūtį. Eismo įvykio kilimo mechanizmas rodo, kad J. G. padaryti KET pažeidimai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teigti, kad J. G. padaryti pažeidimai lėmė žmogaus žūtį, nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp J. G. veikos ir atsiradusių padarinių – žmogaus žūties, todėl nėra BK 281 straipsnio 5 dalies numatyto nusikaltimo sudėties – neįrodyta objektyvioji nusikaltimo pusė. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo priežastinio ryšio tarp J. G. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, tačiau padarė teisingą išvadą dėl jo nebuvimo.

Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl J. G. kaltės. Prokuroro ir nukentėjusiųjų teigimu, J. G. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai ir dėl to turi būti pripažintas kaltu. Apeliantų manymu, J. G., darydamas KET pažeidimus, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų kils BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai.

Asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 5 dalį traukiamas tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (BK 14 str., 281 str. 7 d.). Tiek esant nusikalstamam pasitikėjimui, tiek nusikalstamam nerūpestingumui, būtina nustatyti, kad asmuo galėjo ir privalėjo numatyti galimus jo veiksmų padarinius. Jei vairuotojas neturi ar negali numatyti galimų jo veikos padarinių ar jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Taigi esminis požymis, nulemiantis nusikalstamo nerūpestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies, buvimą, yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turėjo ir galėjo numatyti, kad jo daromi KET pažeidimai gali sukelti padarinius, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, ir ar ėmėsi veiksmų jų išvengti. Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo ir pan. Asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taip pat privalo žinoti, kad jų nesilaikymas gali sukelti neigiamus padarinius kitiems. Taigi šiuo atveju vairuotojas privalėjo numatyti, kad dėl KET pažeidimų gali kilti neigiamų padarinių. Atsižvelgus į J. G. 40 metų vairuotojo stažą (t. 2, b. l. 66), yra pagrindas teigti, kad J. G. ne tik privalėjo, bet ir galėjo (subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus) numatyti neigiamų padarinių atsiradimą dėl jo padarytų KET pažeidimų. Be to, ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad J. G. turėjo visas galimybes išvengti susidūrimo su R. L. vairuojamu traktoriumi-krautuvu, tačiau to nepadarė. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. G. nors ir nenumatė, kad dėl jo padarytų pažeidimų gali atsirasti neigiamų padarinių, tačiau galėjo ir privalėjo tai numatyti. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, į J. G. padarytus KET pažeidimus, jų mažareikšmį pobūdį, konstatuoja, kad J. G. nusikalstamas nerūpestingumas nėra susijęs su padariniais, kurie numatyti BK 281 straipsnio 5 dalyje,– žmogaus žūtimi.

Byloje nustatyta, kad J. G. padarė KET pažeidimus, kurie kartu su R. L. padarytais KET pažeidimais lėmė eismo įvykį – transporto priemonių susidūrimą. Nustatyta, kad J. G. važiavo 30–40 km/val. greičiu, duomenų, kad jis būtų matęs ar galėjęs matyti ar numatyti, kad priekaboje sėdi žmogus, nėra. Dėl transporto priemonių susidūrimo nenukentėjo nė vienas vairuotojas, apgadintas tik paties J. G. automobilis, traktoriui-krautuvui jokia žala nepadaryta. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad J. G., darydamas pažeidimus, privalėjo ir turėjo suvokti, kad dėl jų gali kilti neigiamų padarinių, susijusių su transporto priemonių sugadinimais, tačiau, kolegijos įsitikinimu, jis negalėjo ir neprivalėjo suvokti ir numatyti, kad tokie pažeidimai lems padarinius, numatytus BK 281 straipsnio 5 dalyje, – žmogaus, kuris sėdėjo traktoriaus tempiamoje priekaboje, žūtį. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokios aplinkybės J. G. negalėjo ir neprivalėjo numatyti. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad žmogaus žūtis nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su J. G. padarytais KET pažeidimais.

Nagrinėjamu atveju J. G. nerūpestingumas yra susijęs su eismo įvykio kilimu, jo metu apgadintas tik jo paties automobilis, tačiau jis nesusijęs su atsiradusiais neigiamais padariniais, numatytais BK 281 straipsnio 5 dalyje. Dėl J. G. padarytų pažeidimų atsiradę padariniai (automobilio sugadinimas) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. J. G. veiksmuose įžvelgtina tik administracinė atsakomybė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir subjektyvioji BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pusė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tačiau pagrįstai J. G. išteisino pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimą: 2500 Eur iš draudimo bendrovės „C“ Lietuvos filialo (J. G. transporto priemonės draudiko), iš ūkininko P. V. 3 292,40 Eur, iš J. G. – 3 292,40 Eur.

Nukentėjusieji E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. apeliaciniu skundu taip pat prašė pripažinti J. G. kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir priteisti nukentėjusiesiems R. R., K. S., E. D., M. R. ir A. R. iš „C“ ir UAB DK „P“ solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų, iš J. G. – 8 688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų, iš R. L. ir P. V. solidariai – 20 273,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir CK 6.264 straipsnį privalo atlyginti UAB DK „P“ (5 000 Eur) ir ūkininkas P. V. (likusią draudiko neatlygintą neturtinės žalos dalį –6 584,80 Eur). Kadangi UAB DK „P“ dalį neturtinės žalos – 2 500 Eur – nukentėjusiesiems atlygino iki nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš jos priteisė likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį – 2 500 Eur (iš viso 5 000 Eur). Iš ūkininko P. V. priteisė 6 584,80 Eur.

Nė vienas iš civilinių atsakovų, iš kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio neskundė. Tačiau UAB DK „P“ atsikirtime nurodė, kad sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktu prašymu neturtinės žalos atlyginimo sumą – 2 500 Eur – priteisti iš „C“ Lietuvos filialo (J. G. transporto priemonės draudikas). Atsiliepimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su jų apeliacinio skundo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tvirtina, jog jo išmokėta ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžiu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama ir adekvati nukentėjusiųjų asmenų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti, prokuroro ir dalis nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dėl civilinio ieškinio susiję su J. G. pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Abu apeliantai mano, kad yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimą priteisti ne tik iš UAB DK „P“, ūkininko P. V., bet ir iš J. G. ir jo transporto priemonę apdraudusios draudimo kompanijos „C“ Lietuvos filialo.

Atmetus prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dalis dėl J. G. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinių skundų dalių dėl civilinio ieškinio, kuriuo prašė iš bendrovės „C“ Lietuvos filialo (J. G. transporto priemonės draudiko), J. G. nukentėjusiesiems priteisti atitinkamas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Nustačius, jog dėl eismo įvykio metu atsiradusių padarinių – žmogaus žūties – yra kaltas tik R. L., todėl spręsdamas neturtinės žalos, nukentėjusiųjų patirtos dėl tėvo žūties, klausimą, teismas pagrįstai nustatė, jog ją privalo atlyginti UAB DK „P“ ir ūkininkas P. V. (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1 d. ir CK 6.264 str.).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 Eur dėl žalos (tarp jų ir 5000 Eur neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atmetus apeliacinių skundu dalis dėl J. G. pripažinimo kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš UAB DK „P“ (traktoriaus-krautuvo draudikas) ir civilinio atsakovo ūkininko P. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš UAB DK „P“ priteisė 2 500 Eur, nes 2 500 Eur draudimo kompanija jau yra pervedusi nukentėjusiems, o likusią dalį – 6584,80 Eur iš ūkininko P. V..

Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad, jų manymu, neturtinės žalos dalį, kurios nepadengė draudimo bendrovė UAB DK „P“ solidariai su ūkininku P. V., privalo atlyginti ir kaltasis asmuo R. L.. Su tokia nukentėjusiųjų pozicija nėra pagrindo sutikti.

Iš ūkininko P. V. neturtinės žalos atlyginimas priteistas vadovaujantis CK 6.264 straipsniu, kuris numato darbdavio civilinę atsakomybę, kylančią dėl jo darbuotojo, atliekančio darbines pareigas, kaltės. Darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos – turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.). Taigi esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, veikė kaip darbuotojas, o ne savo asmeniniais interesais. Kai darbuotojas vairuoja darbdavio jam suteiktą automobilį ir vykdo kitas jam pavestas funkcijas, tai pripažįstama darbo funkcijų vykdymu. Byloje ginčo, kad R. L. vykdė darbines pareigas, nėra, todėl pagrįstai teismas taikė CK 6.264 straipsnio 1 dalį ir neturtinės žalos atlyginimo dalį priteisė tik iš darbdavio – ūkininko P. V.. Pažymėtina, kad darbuotojas tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-385/2013).

Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, kad iš viso jiems turi būti priteista 33 962 Eur (5 000 Eur solidariai iš draudimo bendrovių UAB DK „P“ ir „C“ Lietuvos filialo; 8 688,60 Eur iš J. G.; 20 273,40 Eur solidariai iš R. L. ir P. V.). Prokuroras pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Civiliniai ieškovai E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. galutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė iš viso priteisti 31 462 Eur (108 632 Lt).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ieškinys patenkintas iš dalies – prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 11 584,80 Eur (40 000 Lt).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala. Jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Kolegija, įvertinusi analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 11 584,80 Eur (40 000 Lt). Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas įvertino paties žuvusiojo neatsargumą, o tai pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį turi įtakos žalos dydžiui. Nustačius, jog nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, tai atsižvelgus į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad visi nukentėjusieji yra pilnamečiai, su žuvusiu tėvu kartu nebegyveno, yra darbingi ir nebuvo išlaikomi žuvusio tėvo. Apeliantai nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža. Kolegijos įsitikinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka kaltojo asmens bei nukentėjusiųjų interesus ir tarp jų yra išlaikyta pusiausvyra.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai netyrė priežastinio ryšio buvimo tarp J. G. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių, neaiškiai atskleidė subjektyviąją nusikaltimo pusę, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo, už žalą atsakingų asmenų klausimus, taip pat tinkamai įvertino visas būtinas aplinkybes, pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir ją priteisė iš UAB DK „P“ ir darbdavio ūkininko P. V..

Esant išdėstytiems argumentams, išteisintojo J. G., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų E. D., K. S., R. R., A. R., M. R. apeliaciniai skundai atmestini, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 6 d. nuosprendis dalyje dėl J. G. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 5 dalį ir E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. civilinio ieškinio išsprendimo paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintojo J. G., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų E. D., K. S., R. R., A. R., M. R. apeliacinius skundus atmesti.