Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1A-138-468/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03090-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
D. L., J. M.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-468/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03090-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.16.2; 1.1.8.10.3; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zubkauskui,nuteistųjų D. L. ir J. M. gynėjui adv. Dmitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. L., J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio, kuriuo

D. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017-01-20 nusikalstama veika prieš K. S.), ir jam paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 284 straipsnį (2017-12-25 nusikalstama veika prieš P. J.) jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas D. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-20 21.45 val. iki 2017-01-21 14.00 val. ir nuo 2017-12-25 12.48 val. iki 2017-12-25 18.19 val. (2 dienas), 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

J. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (2017-12-25 nusikalstama veika prieš P. J.), ir jam paskirta laisvės apribojimo 10 mėnesių bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas J. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-25 12.48 val. iki 2017-12-25 19.45 val. (1 diena), 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Byla dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 67,62 Eur civilinio ieškinio nutraukta.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. L. 2017-01-20 apie 21.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė dukterėčiai K. S. nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko K. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs veido dešinio skruosto srities sumušimu, muštine žaizda apatinėje lūpoje ir nugaros stuburo srities odos nubrozdinimu. Šie D. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. D. L. ir J. M., veikdami kartu, taip pat ir su nenustatytu asmeniu, 2017-12-25 apie 11.30 val. viešoje vietoje - prie namo, esančio Žemynos g. 41, Vilniuje, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su pavėžėjimo paslaugas teikiančiu vairuotoju P. J. dėl alkoholio vartojimo P. J. automobilyje bei kelionės maršruto ir apmokėjimo už kelionę, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, J. M. tyčia kojomis spyrė nenustatytą skaičių kartų į P. J. automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir jį sulaužė, taip padarydamas 200 Eur turtinę žalą, tuo metu D. L. spardė į minėto automobilio dešinės pusės priekines dureles ir taip jas įlenkė, padarydamas 150 Eur turtinę žalą, o nenustatytas asmuo spardė į minėto automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir taip jį subraižė, padarydamas 150 Eur turtinę žalą, tokiu būdu jie, veikdami kartu, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė P. J. 500 Eur turtinę žalą. Šie J. M. ir D. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 284 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Nuteistasis J. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 284 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3.1. Apeliantai pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jie davė nuoseklius parodymus, kad Kalėdų antrą dieną jie buvo išgėrę alkoholio, apie 11-12 val. nusprendė nuvažiuoti į miesto centrą pas draugus toliau švęsti Kalėdas. Išsikvietė taksi, lauke prie jų prisijungė D. L. pažįstamas vaikinas, paklausė, kur jie važiuoja, ar gali ir jį pavežti. D. L. pripažino, kad rankoje turėjo skardinę alaus. Atvažiavus taksi, visi trys įsėdo į automobilį, paprašė nuvežti į Savanorių pr. Taksistas paprašė išmesti alaus skardinę. D. L. nesutiko, todėl automobilyje kilo žodinis konfliktas, po kurio jis alaus skardinę atidavė vairuotojui, o pastarasis ją išmetė pro langą. Truputį pavažiavus, vairuotojas automobilį nukreipė važiuoti ilgesniu keliu, todėl D. L. paprieštaravo vairuotojui. Vairuotojas sakė, kad, jei nepatinka, jie gali išlipti, todėl jie visi išlipo, o vairuotojas išlipo iš paskos su dujų balionėliu ir pradėjo rėkti, kad jie nesumokėjo už nuvažiuotą kelią 2 Eur, grasino panaudoti dujas. Atsisakius mokėti, vairuotojas papurškė dujomis, išvadino necenzūriniais žodžiais ir išvažiavo, jie automobilio nespardė. Iš karto po to, kai vairuotojas prieš juos panaudojo dujas, jie paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Tai užfiksuota byloje. Tuo tarpu nukentėjusysis į PBC paskambino vėliau - praėjus 4 min. po skambučio - 2017-12-25 11 val. 38 min. 33 sek., sakydamas, kad jo automobilį apgadino keleiviai, kurie eina priekyje pėsčiomis Medeinos gatve. Apeliantų manymu, nukentėjusysis, kuomet juos apipurškė ašarinėmis dujomis, matė ir girdėjo, kad jie skambina į policiją ir skundžiasi jo elgesiu, todėl jis, būdamas policijos pareigūnu, taip pat paskambino ir pranešė apie automobilio apgadinimą, nors jie automobilio ir neapgadino. Be to, nukentėjusysis telefonu policijai aiškino, kad keleiviai nieko jam neskolingi, tik sudaužė automobilį. Apeliantų teigimu, priešingai, negu nurodė pirmos instancijos teismas, kitų asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo, todėl teismo išvada, kad smurtas buvo naudojamas kitų asmenų akivaizdoje yra nieko nepagrįsta prielaida.

3.2. Apeliantų manymu, priešingai, negu aiškino nukentėjusysis, tai, kad jo automobilis nebuvo sudaužytas, patvirtina byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, jame nurodyta, kad automobilis atrodo tvarkingai. Prie protokolo esančiose automobilio nuotraukose taip pat matyti, kad nei priekinis dešinės pusės sparnas, nei priekinės durelės, nei galinis bamperis nėra sudaužyti. Vienoje nuotraukoje matosi, kad galiniame bamperyje kairėje pusėje yra tvarkingai išpjautas „kvadratėlis“, bet tai, apeliantų nuomone, nėra spardymo pasekmė. Jei, kaip nurodė teismas, D. L. būtų sudavęs nenustatytą skaičių smūgių kojomis į šias dureles, jos būtų visiškai sudaužytos. Jei nenustatytas asmuo būtų spardęs priekinį dešinės pusės sparną, tai jis būtų aplamdytas, tuo tarpu, ant sparno matosi nubrozdinimas, panašus subraižymui šaka.

3.3. Pažymi, kad apklausiamas ir akistatos metu, nukentėjusysis nenurodė, kur jis buvo, kai apeliantai, kartu su kitu asmeniu, neva visi trys spardė jo automobilį. Jei jis sėdėjo automobilio viduje, tuomet kyla klausimas, kaip jis galėjo matyti, kas ką spardo. Jei buvo lauke, kyla klausimas, kokius veiksmus jis atliko.

3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki pat bylos išnagrinėjimo nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio, todėl ieškinys nagrinėtas nebuvo, jis neteikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos. Mano, jog tokio pobūdžio bylose, kai nėra objektyvių duomenų dėl transporto priemonės apgadinimo masto, mechanizmo, būtina paskirti specialisto tyrimą (autotechninį tyrimą) ir specialistas galėtų atsakyti į klausimą, kokie yra automobilio apgadinimai, koks yra jų padarymo mechanizmas, ar galima tokius apgadinimus padaryti spardant automobilio kėbulo detales kojomis, ar priekiniame dešinės pusės sparne matomas nubrozdinimas yra padarytas automobiliui stovint ar judant ir kabinant sparnu kokią kliūtį. Toks tyrimas byloje paskirtas nebuvo, nors nukentėjusysis aiškino, kad iki šiol automobilis nebuvo tvarkomas, nes tam jis neturi pinigų.

3.5. Apeliantų teigimu, nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs. Telefonu policijai jis aiškino, kad keleiviai jam nieko neskolingi. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jie jam buvo skolingi 2 Eur. Teisme tiksliai į šį klausimą atsakyti negalėjo.

3.6. Apeliantų manymu, tai, kad jie nusikaltimo nepadarė patvirtina ir ta aplinkybė, kad jie rašė skundus dėl nukentėjusiojo veiksmų, prašė jį patraukti atsakomybėn, bet policija patikėjo ne jų, bet pastarojo aiškinimu, o jų skundus atmetė. D. L. atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis po įvykio nesislapstė, laukė policijos, nes manė, kad galės išsiaiškinti dėl prieš jį neteisėtai panaudotų ašarinių dujų.

3.7. Apeliantų nuomone, apylinkės teismas šioje byloje neteisingai įvertino surinktus įrodymus, o esančių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų nepašalino kitomis priemonėmis - nepaskyrė autotechninio tyrimo. Apeliantų manymu, tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, o, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012). Taip pat in dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-177/2009).

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų D. L., J. M. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų D. L. ir J. M. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 284 straipsnį dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktus apeliacinius skundus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei nuteistiesiems paskirtos teisingos bausmės. D. L. už atskirus du nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos, nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad D. L. ir J. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis.

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8. Nuteistųjų skundų argumentą, kad jie P. J. automobilio nespardė ir tokiais savo veiksmais visuomenės tvarkos ir rimties nesutrikdė, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nors apeliantai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien nenuosekliais nukentėjusiojo P. J. parodymais, nes jo aiškinimas apie tai, ar jis iš taksi važiavusių asmenų reikalavo 2 Eur, viso proceso metu skyrėsi, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų analizės matyti, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai paaiškino esmines įvykio aplinkybes, kad antrą Kalėdų dieną dirbdamas pavežėju gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus paaiškėjo, kad važiuos viso trys keleiviai, iš kurių du, turėjo po skardinę alaus. Nukentėjusysis įspėjo, kad alaus gerti automobilyje negalima. Pradėjus važiuoti ir vienam iš keleivių alaus skardinę atsidarius, P. J. pasakė, jog jie kelionės tęsti negalės. Tai sukėlė keleivių pyktį, jie pradėjo elgtis agresyviai, todėl nukentėjusysis sustabdė automobilį ir iš jo išlipo. Iš transporto priemonės išlipo ir taksi važiavę asmenys, kurie stipriai, iš visų pusių pradėjo kojomis spardyti automobilį. P. J. su savimi turėjo dujų balionėlį, todėl juos apipurškė dujomis, kad pastarieji bent kažkiek atsitrauktų nuo transporto priemonės. Tuomet jis įšoko į automobilį ir nuvažiavo toliau nuo agresyviai besielgiančių vyrų. Tokiais savo veiksmais jie apgadino transporto priemonės galinį bamperį, dureles keleivio pusėje, priekinį sparną (t. 2, b. l. 44-45). Nors teisiamojo posėdžio metu P. J. negalėjo tiksliai prisiminti, ar jis iš tiesų išlipęs iš automobilio iš vyrų už pradėtą kelionę prašė sumokėti 2 Eur, tačiau paaiškino, kad praėjus beveik metams po įvykio jis negali tiksliai prisiminti visų aplinkybių, todėl prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka tikrovę (t. 2, b. l. 45). Nuteistieji D. L. ir J. M. patvirtino, kad automobilyje kilus konfliktui dėl atidarytos alaus skardinės jie jau buvo pradėję važiuoti, dėl to nukentėjusysis jų paprašė susimokėti 2 Eur. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-02-01 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad iš tiesų nukentėjusiajam apie įvykį pranešus Bendruoju pagalbos centro telefonu, operatoriui paklaus, kiek keleiviai jam liko skolingi, pastarasis patvirtino, kad vyrai jam neskolingi, jie apgadino jo automobilį. Tai, kad jis neprašė sumokėti pinigų už kelionę, P. J. nurodė ir akistatos su nuteistuoju J.M. metu (t. 1, b. l. 155-157). Ši aplinkybė, įvertinus tai, jog P. J., buvęs pareigūnas, jam padarytus automobilio apgadinimus ir vyrų agresyvius veiksmus objektyviai suvokė kaip didesnę žalą nei nesumokėtus 2 Eur už pradėtą kelionę ir būtent dėl šios priežasties apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, esant aptartiems duomenims, nesuteikia pagrindo jo parodymų vertinti kaip nepatikimų ar melagingų. Nuteistieji nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su skundu apeliacinės instancijos teismui, nenurodė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių P. J. siekį juos apkalbėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis byloje dėl automobiliui padarytų apgadinimų civilinio ieškinio nereiškė, tai paneigia bet kokį nukentėjusiojo tariamą tikslą nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius dėl jam priklausiančio turto sugadinimo ir tokiu būdu iš nuteistųjų pasipelnyti.

9. Apeliantai D. L. ir J. M. skunde nurodo, kad automobilis buvo apgadintas ne įvykio metu, nes apgadinimai neprimena spyrių žymių, o yra panašūs į apibraižymą šaka bei tvarkingai išpjautą „kvadratėlį“ bamperyje. Tokį nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš 2018-02-01 bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad P. J. apie apgadintą automobilį pranešė iš karto po įvykio, vyrams nespėjus pasišalinti iš jo akiračio, buvo susijaudinęs, nurodė, kad jo automobilį sudaužė 3 vyrai (t. 1, b. l. 88-90). Nors apeliantai skunde akcentuoja aplinkybę, jog D. L. apie tai, kad juos dujomis apipurškė taksi vairuotojas Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė 4 min. pirmiau, nei P. J., nurodo, jog nukentėjusysis galimai apie įvykį pranešė tik supratęs, kad jie kreipiasi į policiją ir norėdamas išvengti atsakomybės dėl jų atžvilgiu panaudotų dujų, tačiau, įvertinus tai, kad nukentėjusysis į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino iš karto po to, kai apsaugojo savo turtą nuo niokojimo ir nuo agresyviai nusiteikusių 3 vyrų pasitraukė saugiu atstumu, laikyti, kad jis dėl įvykio kreipėsi tik supratęs, kad policijos pareigūnus iškvietė ir taksi važiavę vyrai, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. ir J. M. nekaltumo niekaip nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad jie nuo atvykstančių policijos pareigūnų nesislapstė. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistųjų versija dėl galimai jų atžvilgiu P. J. panaudotų neteisėtų veiksmų buvo patikrinta ir motyvuotu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018-01-05 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį (t. 1, b. l. 94-95). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus 2018-01-25 nutarimu D. L. ir J. M. skundai atmesti, konstatavus, jog mokamą keleivių vežimo paslaugą teikiančio vairuotojo P. J. veiksmuose nebuvo tyčios sąmoningai demonstruoti nepagarbą aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį (t. 1, b. l. 97-98). Duomenų apie tai, kad minėtas sprendimas būtų apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

10. Tai, kad 3 nepažįstami vyrai 2017-12-25 11.30 val. apdraskė automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį sparną, įlenkė priekines dureles, sulaužė galinį bamperį, nurodyta ir netrukus po įvykio nukentėjusiojo surašytame protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 61). Teisiamojo posėdžio metu pareigūnas T. Š. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs transporto priemonę, matė aiškius automobilio apgadinimus (t. 2, b. l. 47). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017-12-25 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie transporto priemonės apgadinimai: dešinės pusės priekinio bamperio subraižymas, dešinės pusės priekinių durų įlenkimas (7 cm skersmens), dešinės pusės priekinio sparno subraižymas (prie posūkio žibinto, 2-3 cm), galinio bamperio kairėje atšokę dažai, išlūžęs bamperio kampas, kurie užfiksuoti byloje esančiose foto nuotraukose (t. 1, b. l. 80-81, 82-85). Nukentėjusysis P. J. paaiškino, kad jis automobilį įsigijo 2017 m. spalio mėnesį. Transporto priemonė buvo tvarkinga, idealios būklės. Tokį nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina pateiktos 2017-11-03 darytos transporto priemonės foto nuotraukos (t. 1, b. l. 73). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie automobilio dalyvavimą kokiuose nors eismo įvykiuose, kuriuose transporto priemonė galėjo būti apgadinta dar iki 2017-12-25. Tai, kad automobilis vizualiai neatrodė, kaip prieš tai dalyvavęs eismo įvykyje, nurodyta ir 2017-12-25 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 80, 81). Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje paskirti autotechninį tyrimą tam, kad būtų nustatytas padarytų apgadinimų mechanizmas, esant aptartoms aplinkybėms, nėra tikslinga.

11. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog D. L. ir J. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b. l. 126, 163), dienos metu, sekmadienį – antrąją Kalėdų dieną, be jokios aiškios priežasties, kojomis nenustatytą skaičių smūgių, sudavė į nukentėjusiojo automobilį, dėl to, P. J. nuteistųjų atžvilgiu panaudojo dujas. Akivaizdu, jog minėtomis aplinkybėmis, netoliese gyvenamojo namo, bet kuriuo metu pro šalį galint praeiti praeiviams ir pravažiuoti automobiliams, tokie nuteistųjų agresyvūs veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties (P. J. atsisakius pavežėti nuteistuosius dėl automobilyje vartojamo alkoholio) suduota eilė smūgių kojomis į nukentėjusiojo automobilį, leidžia spręsti, kad D. L. ir J. M. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo. Aplinkybė, kad po to, kai nuteistieji pradėjo spardyti nukentėjusiojo automobilį, P. J., bandydamas apsiginti, jų atžvilgiu panaudojo ašarines dujas, reikšmės kvalifikuojant D. L. ir J. M. veiksmus pagal BK 284 straipsnį, neturi.

12. Skirdamas bausmes nuteistiesiems D. L. ir J. M. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, nuteistuosius charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl pagrįstai nuteistiesiems paskyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusias laisvės apribojimo bausmes. Apylinkės teismas D. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, D. L. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnės bausmės minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės dydį – 3 mėnesius (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems apylinkės teismo nuteistiesiems paskirti įpareigojimai yra tikslingi ir parinkti tinkamai.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų D. L. ir J. M. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis