- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1453-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01426-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- AB DnB banko
- Atsakovas
- K. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1453-253/2014
2014 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB banko ieškinį atsakovams K. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl paskolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7 100 Lt skolos (paveldėto turto vertė) ir priteisti iš atsakovės K. P. 23 374,25 Lt negrąžinto kredito, 2 148,55 Lt palūkanų, 4 802,08 Lt delspinigių, 7 procentų mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 30 474,25 Lt sumos, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti ieškinio sumos (37 424,88 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas (842 Lt žyminis mokestis, 1 694 Lt teisinės pagalbos išlaidos). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kredito gavėjams A. R. ir atsakovei K. P. nevykdant 2007-05-16 Kreditavimo sutarties Nr. 1800-2007-17233 bei Lietuvos Respublikai paveldėjus mirusiojo A. R. turtą, ieškovui padaryta 37 424,88 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-11 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, 7 100 Lt skolos ieškovo AB DnB bankas naudai; priteisė iš atsakovės K. P. 23 374,25 Lt negrąžinto kredito, 2 148,55 Lt palūkanų, 939,24 Lt delspinigių, t. y. viso 26 462,04 Lt įsiskolinimo, 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 23 374,25 Lt sumos, nuo ieškinio parengimo dienos – 2013-10-29 iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 931 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB DnB bankas naudai; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies: iš atsakovės K. P. priteistą 26 462,04 Lt įsiskolinimą įpareigoti sumokėti per 3 metus, t. y. per 36 kartus, įmokas įnešant į ieškovo sąskaitą lygiomis dalimis po 735,06 Lt iki pilnos sumos išmokėjimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas (931 Lt) sumokant kartu su pirma įmoka, kurios pradedamos mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovės K. P. priteistų 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 23 374,25 Lt sumos, nuo ieškinio parengimo dienos – 2013-10-29 iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokėjimą atidėjo, įpareigojant visą sumą sumokėti kartu su paskutine įmoka. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 7 100 Lt skolą teismas darė išvadą, kad valstybė, paveldėjusi A. R. turtą, įgijo įpėdinio teises ir pareigas, tame tarpe ir CK 5.62 str. 3 d. numatytą atsakomybę – atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismo vertinimu, kreditorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kas paveldėjo skolininko turtą, ir informuoti įpėdinius apie A. R. prievolę pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1800-2007-17233. Pažymėta, jog Šilutės rajono notarų biuro notarė V. S. paveldėjimo teisės liudijimą valstybei išdavė tik 2010-04-13, jau po to, kai AB DnB bankas informavo notarę apie mirusiojo A. R. esamą prievolę kreditoriui, todėl teismas darė išvadą, kad valstybė, perimdama mirusiojo turtą žinojo arba privalėjo žinoti apie AB DnB banko kreditinius reikalavimus A. R. bei, realizavusi perimtą turtą, privalėjo juos tenkinti, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovo reikalavimą dėl 7 100 Lt skolos priteisimo teismas tenkino iš dalies, minėtą sumą priteisiant iš valstybės. Teismas nustatė, kad nors VMI atsiliepime nurodė, jog vykdant A. R. paveldėjimo procedūrą buvo patirtos išlaidos, tačiau jas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė ir nedetalizavo.
Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo dalį dėl iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, priteistos sumos, t. y. vietoje 7 100 Lt paliekant 5 345 Lt. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į išlaidas, kurias patyrė valstybė. Apeliantės nuomone, valstybės patirtų išlaidų apmokėjimo tvarka analogiška testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus patirtų išlaidų apmokėjimo tvarkai, kurią nustato CK 5.38, 5.39, 5.65 ir kt. straipsnių nuostatos. Paveldėjimo byloje valstybė patyrė su palikėjo A. R. turto (transporto priemonių) vertinimu, realizavimu susijusias išlaidas, iš viso – 1 755 Lt. Mano, kad teismo priteista 7 100 Lt suma ieškovui turėtų būti mažinama 1 755 Lt patirtoms išlaidoms ir sudarytų galutinę sumą – 5 345 Lt, kitaip valstybė patirtų nuostolius. Nurodo, kad pairtų išlaidų įrodymai nebuvo patiekti dėl svarbios priežasties – 2011-10-04 įvyko Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reorganizacija, kai dėl darbo su paveldėtu turtu jos procesines teises ir pareigas perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtus dokumentus archyvuoja ne Tauragės, o Šilalės archyve. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl didelio atstumo ir taupydama darbo sąnaudas, negalėjo nurodytų dokumentų kopijų pateikti bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad į šias aplinkybes turėtų būti atsižvelgta, nes atsakovė gina viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kretingos miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apeliantė turėjo galimybę pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos teisme, dėl to turėtų būti atsisakyta priimti prie apeliacinio skundo pridedamus naujus įrodymus. Be to, šiuos įrodymus teikdama vėliau, apeliantė turėjo patirti tas pačias darbo sąnaudas. Pažymi, kad apeliantei pateikus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų priėmimo atveju ieškovas netektų teisės išsireikalauti atitinkamai išskaičiuotą sumą iš atsakovės K. P. bei pasinaudoti teise į apeliaciją. Taip pat nurodo, kad iš paveldėto (ir realizuoto) turto vertės nėra atimamos su turto paveldėjimu ar jo realizavimu susijusios išlaidos, kadangi įstatymas to nenumato. Apeliantė, kaip įpėdinė, paveldėjusi mirusiojo A. R. turtą, tapo teisėta paveldėto turto savininke, todėl ji įgijo teisę valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.47 str.). Visos išlaidos, susijusios su turto valdymu, disponavimu, jo naudojimu yra turto savininko pareiga. Iš ieškovui priteistos sumos, kurios dalis priteista iš apeliantės, išskaičiavus apeliantės patirtas išlaidas, tokios savininkės turto valdymo, disponavimo ir naudojimo išlaidos būtų padengtos ne paties savininko, o būtent ieškovo (kreditoriaus) sąskaita. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 47 punktu, visos mokesčių inspekcijos patirtos su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai sukurtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Taigi šios lėšos turi būti padengiamos pačios apeliantės sąskaita. Ieškovės nuomone, šiuo atveju įstatymo analogija negali būti taikoma. Nurodo, kad testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus subjektas negali būti prilyginamas specifiniam paveldėjimo subjektui – valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, apeliaciniu skundu skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo dalis dėl ieškovei iš šios atsakovės priteistos sumos, prašant priteistą 7 100 Lt sumą sumažinti iki 5 345 Lt.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė išlaidas, kurias paveldėjimo byloje patyrė valstybė. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė medžiagą, patvirtinančią valstybės patirtas išlaidas, kuria grindžia apeliacinio skundo argumentus. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Remiantis CPK 306 str. 3 d., kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantė nurodė, kad patirtų išlaidų įrodymai anksčiau nebuvo patiekti dėl svarbios priežasties, šiuos motyvus grindė aplinkybėmis, jog 2011-10-04 įvyko Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reorganizacija, kai dėl darbo su paveldėtu turtu jos procesines teises ir pareigas perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos; be to, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtus dokumentus archyvuoja ne Tauragės, o Šilalės archyve. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl didelio atstumo ir taupydama darbo sąnaudas, negalėjo nurodytų dokumentų kopijų pateikti bylos nagrinėjimo metu. Įvertinusi šiuo klausimu apeliantės nurodomas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė (atsakovė) neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodomos išlaidos patirtos dar 2010 m., be to, jau atsiliepime į ieškovo ieškinį apeliantė nurodė, jog vykdant A. R. paveldėjimo procedūrą buvo patirtos išlaidos. Taigi apie šią faktinę aplinkybę apeliantei buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovė neteikė, tokių išlaidų dydis nebuvo įrodinėjamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl didelio atstumo ir darbo sąnaudų taupymo duomenims gauti nelaikytinos svarbiomis priežastimis objektyviai apribojusiomis galimybę apeliantės nurodomus įrodymus pateikti anksčiau, kadangi visiems byloje dalyvaujantiems asmenims nustatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.). Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo ieškovui iš apeliantės priteista 7 100 Lt suma turėtų būti mažinama 1 755 Lt patirtų išlaidų suma ir sudarytų galutinę 5 345 Lt, kadangi priešingu atveju būtų pažeista CK 5.62 str. 3 d. nuostata, kad valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose. Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra valstybei perduotinas turtas (toliau – mokesčių inspekcija) priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės); Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kompetentinga atlikti visas šiose Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kurią mokesčių inspekciją (Taisyklių 1, 2 punktai). Taigi mokesčių inspekcija yra atsakinga už palikėjui A. R. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą. Vadovaujantis Taisyklių 3.4 punktu, valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-13 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. I-1132 į A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. 2010-05-07 Turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. 7-22-54 Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apskaitė ir perėmė paveldėtas, A. R. priklausiusias, transporto priemones: „Mercedes Benz 210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įstatymo analogijos taikymo nagrinėjamu atveju. Apeliantės nuomone, valstybės patirtų išlaidų apmokėjimo tvarka analogiška testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus patirtų išlaidų apmokėjimo tvarkai, kurią nustato CK 5.38, 5.39, 5.65 ir kt. straipsnių nuostatos. Apeliantės išreikštai pozicijai aktualios CK 5.38 bei 5.39 str. nuostatos numato, jog išlaidos padengiamos iš paveldimo turto/palikimo lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 1.8 str. 1 d., civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. CK 5.5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 str. 1 d. reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 2 p.). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas (CK 5.1 str. 1–2 d., 5.52str., 5.62 str. 3 d.). Vadovaujantis CK 5.62 str. 3 d., valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Minėta įstatymo nuostata nenumato valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribos – paveldėto turto tikrosios vertės – mažinimo, atimant su turto paveldėjimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad anksčiau paminėtų Taisyklių 46 punktas numato, jog jeigu saugant ar naudojant palikimą padaryta tam tikrų išlaidų, mokesčių inspekcijai turi būti pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai: sąskaitos faktūros, saugojimo sutarčių kopijos, kasos išlaidų orderiai ir kiti dokumentai. Taisyklių 47 punkte taip pat numatyta, kad visos mokesčių inspekcijos patirtos su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant tokiam su palikimu susijusių patirtų išlaidų apmokėjimo teisiniam reglamentavimui, šiuo atveju taikyti įstatymo analogiją, vadovaujantis CK 1.8 str., nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-05-07 Turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. 7-22-54 apskaitytas ir perimtas turtas (transporto priemonės) realizuotas, bendra gauta lėšų suma – 7 100 Lt (transporto priemonė „Mercedes Benz 210“ realizuota už 2 000 Lt, autovežė priekaba „Tauras 2501-02“ – už 4 200 Lt, lengvasis automobilis „SAAB 900“ – už 900 Lt). Skundžiamu sprendimu ieškovui AB DnB bankui iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista palikėjo skolos suma atitinka valstybei perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę, jos neviršija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 7 100 Lt sumos nesumažinus patirtų išlaidų dalimi būtų pažeista CK 5.62 str. 3 d. dalies nuostata, jog valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose, ir valstybė patirtų nuostolius, kadangi teisės aktuose atskirai numatyta mokesčių inspekcijos patirtų su palikimu susijusių išlaidų apmokėjimo tvarka.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.