Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tatjanos Geglienės ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2539,08 Eur skolą, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas. Priimtinas preliminarus sprendimas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą E. T. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta Tatjana Geglienė (buvusi pavardė Nefiodova). 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu E. T. individualios įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, 2019 m. kovo 4 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo E. T. individualiai įmonei vadovavo atsakovė. Administruojant bankrutavusios E. T. individualios įmonės bankroto procesą, ieškovė turėjo 2400 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidų (2018 m. spalio 3 d. Kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui). Ieškovė, administruojant įmonės bankroto procesą, taip pat patyrė 139,08 Eur būtinųjų bankroto administravimo išlaidų. Administratorės teigimu, įmonės bankroto procese jokių lėšų nebuvo gauta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė būdama E. T. individualios įmonės vadove, matydama, jog įmonė yra nemoki, privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus faktą dėl įmonės vadovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio buvimo, t. y. kad, atsakovei įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir anksčiau kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais neatliktais atsakovės veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo, galima daryti išvadą, jog atsakovė turi pareigą atlyginti bankroto proceso metu nepadengtas administravimo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. spalio 3 d. Kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui 2400 Eur, be to ieškovė, administruojant E. T. individualios įmonės bankroto procesą, taip pat patyrė 139,08 Eur būtinųjų bankroto administravimo išlaidų. Iš viso 2539,08 Eur bankroto administravimo išlaidų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama bankrutavusiai E. T. individualiai įmonei bankroto administravimo paslaugas, turėjo 2539,08 Eur administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos. Todėl bankroto administratorė yra kreditorė, patyrusi žalą, kuri turi būti jai atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė E. T. individualiai įmonei bankroto bylą, konstatuodamas įmonės nemokumą. E. T. individualios įmonės vadovė R. T., matydama realią įmonės mokestinę situaciją, t. y. esant įmonei nemokiai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bankroto byla E. T. individualiai įmonei buvo iškelta (pripažintas įmonės nemokumas) kreditoriaus iniciatyva. Būtent atsakovė, kaip įmonės vadovė, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas).

Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Atsakovei laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovė, tai yra atsakovė, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2539,08 Eur bankroto administravimo išlaidų.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 29 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 424 straipsniu, 428 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. T. 2539,08 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų aštuonių centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2539,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankroto administratorės Tatjanos Geglienės naudai.

Priteisti iš atsakovės R. T. 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.