Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-01-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-18
Bylos Nr.
1A-251-383-2011
Teisminio proceso Nr.
1-09-1-00635-2007-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
R. S. O.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1A - 251- 383/2011 Teisminio proceso Nr:1-09-1-00635-2007-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas G. Endriukaitis(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, išteisintajam V. M. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros 3 –iojo NVTS prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas dėl BK 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; nukentėjusiojo R. S. O. civilinis ieškinys dėl 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. išteisintas dėl BK 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką – tai yra neįrodyta, kad jis 2007-10-19, apie 0 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, Kaune, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, išdaužęs plaktuku automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, padegė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įmetęs į automobilio saloną uždegtą butelį su benzinu, tuo padarydamas R. S. O. 8000 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendį ir V. M. pripažinti kaltu dėl BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo bei jį nubausti 3 mėnesiais arešto; šią bausmę pridėti prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, bei priteisti iš V. M. R. S. O. naudai 8000 litų. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į liudytojo R. S. O. motyvą, jog jis iš karto nepranešė policijos pareigūnams apie tai, kad įvykio vietoje matė V. M., kadangi jis pats norėjo viską išsiaiškinti. Savo parodymus paminėtas liudytojas patvirtino ir akistatos su V. M. metu. Tačiau ir be šio liudytojo parodymų byloje yra kiti įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltę – tai, kad jis grasino R. K. įrodo jos prašymas Kauno Žaliakalnio policijos komisariatui, be to, 2010-01-25 nuosprendžiu buvo nustatyta, kad jis mėtydavo į jos kiemą butelius su degiu skysčiu, daužė langus, buvo nuvežęs į mišką, kur liepė kastis duobę. Be to, 2010-01-25 nuosprendžiu užbaigtoje byloje buvo nustatyta, kad R. M. parodymai buvo palankūs V. M., M. M. buvo kitame kambaryje, ir galėjo nematyti, kaip jo brolis tą dieną išėjo iš buto, ir K. M. parodymais remiantis negalima kategoriškai teigti, jog V. M. įvykio vakarą buvo namuose. Teismas neatsižvelgė į liudytojo V. K. parodymus, kad jam nuvykus į kaltinamojo butą praėjus maždaug 15 minučių po automobilio padegimo, V. M. neatrodė ką tik miegojęs, sakė, kad jis žiūrėjo televizorių, nors aukščiau paminėti liudytojai teigė, kad televizorius buvo išjungtas. Prokuroro nuomone, V. M. kaltei pagrįsti įrodymų pakanka, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – V. M. apkaltinantis nuosprendis.

Išteisintojo V. M. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius atsikirtimu į apeliacinį skundą nurodo, kad prokuroro skundas yra nepagrįstas, kadangi byloje yra neįrodyta, jog V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje byloje yra nustatyta ta aplinkybė, jog 2007-10-19 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo kieme, Kaune, galimai išdaužus plaktuku automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, tas automobilis padegtas ir tai padaryta taip pat galimai įmetus į automobilio saloną uždegtą butelį su benzinu. Tačiau tam, kad V. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinančioji šalis turėjo įrodyti ne tik bandomame V. M. inkriminuoti kaltinime nurodytas pastarąsias aplinkybes, bet ir tai, jog tuos veiksmus atliko būtent V. M.. Tuo tarpu, išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, nepanaikinta abejonė, kad nurodytąjį automobilį naktį iš 2007 m. spalio 18 į 19 d. padegė būtent V. M.. Šioms išvadoms sudaro pagrindą ir byloje surinkti įrodymai, gauti duomenys. Priešingai kaltinime nurodytoms aplinkybėms, byloje surinkta įrodymų, duomenų, kurie ne patvirtina minėtąjį kaltinimą, bet jį paneigia. Šioje dalyje svarbi ir ta aplinkybė, kad, kaip nustatyta ir šioje byloje, santykiai tarp R. K. ir R. S. O., iš vienos pusės, ir V. M., iš kitos pusės, nagrinėjamo įvykio metu buvo iš tiesų labai blogi, itin įtempti, dėl ko neatmetama tikimybė, kad tie liudytojai galėjo ir specialiai apkalbėti V. M.. Šalia to, byloje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, jog už tą automobilį liudytojas R. S. O. minėto gaisro dienai buvo kažkam skolingas ženklią pinigų sumą. Ši aplinkybė matyti ir iš R. K. pokalbių telefonu su kitais asmenimis (Kauno m. apylinkės teismo b.b. Nr. 1-89-579/2009; 2 t. b. lap. 110). Nors liudytojai R. K., R. S. O. tą aplinkybę ir neigia, tačiau minėtieji duomenys byloje yra ir atitinkamos abejonės byloje nepanaikintos. Pažymėtina ir tai, jog ši byla ištirta nepilnai, nevisapusiškai. Ikiteisminio tyrimo metu joje buvo tiriama tik viena, liudytojų R. K. ir R. S. O. vėliau prieštaringai pateikta versija apie tariamą V. M. dalyvavimą padegant R. S. O. automobilį. Visiškai netirtos kitos versijos - apie tai, jog automobilį galėjo padegti asmenys, kuriems R. S. O. buvo likęs skolingas už tą automobilį dar nuo jo įsigijimo; ir kt. Esant pakankamam pagrindui įtarti, kad liudytojai R. K. bei R. S. O. gali apkalbėti V. M. ar galėjo net ir patys tyčia sukelti minėtojo automobilio gaisrą (padegtas automobilis nėra naujas, gaisro pasekmės nebuvo sunkios), byloje turėjo būti išreikalauti duomenys ne tik apie V. M. mobilaus ryšio abonentą tiriamo įvykio ir artimo pastarajam metu, bet ir atitinkami duomenys, liečiantys tuos liudytojus, šio ikiteisminio tyrimo iniciatorius. Nors automobilis degė gana tankiai apgyvendintame miesto rajone (Žaliakalnyje), neapklausti jokie kiti liudytojai (kaimynai ir kt.), galėję matyti tiriamą įvykį. Pažymėtina, jog baiginėjant nagrinėti šią bylą apylinkės teisme kaltinamojo V. M. gynyba teismo prašė: 1) išreikalauti iš UAB "Lukoil Baltija" Kauno filialo (A. B. g. 15 Kaunas) duomenis apie tai, ar išlikę filialo valdomoje degalinėje, esančioje Veiverių pi. 124 Kauno m., daryti vaizdo įrašai, apimantys tos degalinės išorę (atitinkamomis tos degalinės išorinio vaizdo - ne degalinės patalpų - stebėjimo/fiksavimo kameromis) už laikotarpį 2007 m. spalio 19 d. 00.00 val. - 2.00 val.; jeigu nurodytieji vaizdo įrašai yra išlikę, juos į šios bylos medžiagą išreikalauti atitinkamose kompiuterinėse laikmenose; nurodytieji vaizdo įrašai turėtų patvirtinti tas aplinkybes, kad minėtuoju laiku minėtos degalinės teritorijoje, netoli įėjimo į degalinės pastatą durų visą laiką stovėjo V. M. dar iš vakaro (iš 2007-10-18) toje vietoje buvęs paliktas jo valdytas automobilis A3; savo ruožtu tos pastarosios aplinkybės taip pat galėjo paneigti nagrinėjamą byloje kaltinimą - neturėjęs savo valdyme kito automobilio V. M. negalėjo nuvykti į tariamai jo padarytos nusikalstamos veikos vietą, o taip pat skubiai grįžti iš jos į namus (V. M. tuo metu gyveno ir iki šiol gyvena netoli minėtosios degalinės, o įvykio vieta yra nuo tos degalinės gana toli); 2) išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vytauto pr. 91, Kaunas) duomenis apie tai, ar išlikę laikotarpyje 2007-10-18 d. 18.00 val. - 2007-10-19 d. 01.00 val. Kauno apskrities VPK (tuometinio Kauno miesto VPK) žinioje buvusiomis vaizdo stebėjimo/fiksavimo kameromis daryti Kauno miesto Aleksoto ir Čiurlionio tiltų įrašai; jeigu nurodytieji vaizdo įrašai yra išlikę, juos į šios bylos medžiagą išreikalauti atitinkamose kompiuterinėse laikmenose. Nurodytieji vaizdo įrašai turėtų patvirtinti tas aplinkybes, kad minėtuoju aktualiu laiku (2007-10-19 d. 00.00 val. - 00.01 val.) V. M. valdyme tame laikotarpyje buvęs automobilis A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepravažiavo nurodytaisiais tiltais. Kas taip pat galėjo paneigti V. M. atžvilgiu šioje byloje nagrinėjamą kaltinimą, nes V. M., kad skubiai grįžti iš jam inkriminuojamo byloje nusikalstamos veikos vietos ((duomenys neskelbtini)) iki savo namų ((duomenys neskelbtini)), būtinai turėjo kirsti būtent vieną iš minėtųjų tiltų. Tuo tarpu kaltinamasis byloje nuosekliai nurodė, kad jis dar nuo tos tariamai jo padarytos nusikalstamos veikos išvakarių (2007-10-18 d. apie 18-19 val.) iki pat to momento, kai 2007-10-19 apie 00.30 val. policijos pareigūnai tikrino jo buto adresu jo buvimą namuose, visą laiką namuose buvo, nebuvo iš jų niekur išvykęs. Visus minėtuosius duomenis gynyba prašė išreikalauti būtent teismą, nes pagal tų duomenų pobūdį atitinkami jų valdytojai (įmonės ir institucijos) advokatams jų nepateikinėja. Deja, praėjus daug laiko nuo šioje byloje tirto ir dabar nagrinėjamo įvykio, gauti atitinkamus duomenis nepavyko. Būtent ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti skubiai surinkti nurodytieji duomenys, kai juos dar buvo galima gauti (atitinkami minėtieji vaizdo įrašai juk saugomi ribotą laiką). Tuo tarpu pagal LR BPK nuostatas kaltinančioji šalis turėjo įrodinėti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumą, o ne pastarasis asmuo - savo nekaltumą. Pripažintina, jog ir nepakankamai profesionaliai bei visapusiškai atliktas šioje byloje ikiteisminis tyrimas sutrukdė savalaikiai ir iki šiol nustatyti nurodytojo padegimo kaltininką. Antra vertus, kas liečia patį V. M., patys policijos pareigūnai konstatavo jo, V. M., buvimą namuose aktualiu bylai laiku. Kaltinamojo buvimą aktualiu nagrinėjamoje byloje laiku namuose patvirtinus ir dar eilei liudytojų - K. M., M. M. ir R. M. - kyla visiškai pagrįstos abejonės vieninteliu įrodymų šaltiniu, kuriuo kaltinimas V. M. bandomas pagrįsti tik liudytojo R. S. O. parodymais. Juo labiau, jog yra ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą pastarojo liudytojo parodymais abejoti (apie jo tariamai matytą automobilio padegėją nurodęs tik praėjus kuriam laikui po įvykio; davęs nepilnai įtikinamus ir prieštaringus parodymus; taip pat ne tik turintis savą suinteresuotumą bylos baigtimi - yra nukentėjusiojo šioje byloje sūnus, kurio faktiniame valdyme ir buvo tas automobilis, be to, esantis priešiškuose santykiuose su V. M., galintis turėti savą interesą V. M. ir apkalbėti, ką netiesiogiai patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-00089-579/2010 duomenys). Todėl kaltinimas, pareikštas V. M., yra neįrodytas, dėl ko jis byloje išteisintas visiškai pagrįstai, o prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai V. M. išteisino, nepadarius BK 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino. Kaltinimas V. M. iš esmės paremtas liudytojo R. S. O. parodymais (tiesiogiai nurodo matęs įvykio vietoje V. M.), šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, eksperimento protokolu (nustatyta, kad liudytojo nurodytomis aplinkybėmis galima atpažinti kieme esančio asmens veido bruožus), liudytojos R. K. parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais (grasinančio pobūdžio SMS žinutė). Kolegijos manymu, apylinkės teismas teisingai nusprendė, jog šių įrodymų nepakanka kaltinamąjį V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog policijos įstaigos informacijos žurnale įvykis apie automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), padegimą užregistruotas 2007-10-19, 0 val. 33 min. (t. 1, b.l. 75). Protokole – pareiškime užfiksuota, kad R. K. 2007-10-19 kreipėsi į PGT dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme padegimo (t. 1, b.l. 3), prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytojas R. S. O. apie tai, kad įvykio vietoje matė nueinantį V. M. pareigūnams pranešė tik 2007 m. spalio 22 d. apklausos metu, t.y po trijų parų. R. K., apklausiama kaip liudytoja 2007-10-19, parodė, kad gaisrą galėjo sukelti jos buvęs draugas V. M. arba jo nurodymu tai galėjo padaryti kiti asmenys. R. K. prašė įtariamuoju patraukti V. M., iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo R. S. O. parodymus apie tai, kad padegimo naktį matė nueinantį V. M., o R. K. pasakė tik kitą dieną, kadangi „norėjo susitikti su V. M. ir apie įvykį pakalbėti akis į akį“, bet vėliau apsigalvojęs, jokių priemonių dėl padegimo V. M. atžvilgiu nesiėmė. Liudytojas iš karto po įvykio atvykusiems priešgaisrinės tarnybos bei policijos pareigūnams tokių aplinkybių nenurodė. Kritiškai teismas įvertino liudytojų R. K., R. S. O. parodymus, kad jie tądien tarpusavyje apie įvykį nekalbėję. Dėl tokių paminėto liudytojo veiksmų nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių pagalba būtų nustatyti reikšmingi tyrimui duomenys. R. S. O. parodymai nebuvo patikrinti, kas sutrukdė juos objektyviai įvertinti. Byloje buvo nustatyta, kad tarp R. S. O. ir V. M. buvo priešiški santykiai. R. S. O. turėjo motyvą apkalbėti V. M.. Tiesioginių įrodymų, jog būtent V. M. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, išdaužęs plaktuku automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, bei padegė minėtą automobilį, nustatyta nebuvo. Ir nors byloje buvo atlikta eilė tyrimo veiksmų, tačiau jais remiantis negalima kategoriškai teigti, jog V. M. kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų pasitvirtino. Net ir atlikus tyrimo veiksmus – įvertinus 2007-10-19 aktą dėl kilusio gaisro, 2007-10-19 automobilio apžiūros protokolą, 2007-12-18 specialisto išvadą Nr. 11-3040 (07), nebuvo nustatyta, jog V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kolegija sutinka su nuosprendžio teiginiu, jog šie byloje surinkti įrodymai patvirtina tik tą faktą, kad 2007-10-19, apie 0 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, Kaune, išdaužius plaktuku kairės pusės priekinių durelių stiklą, įmetus į automobilio saloną uždegtą butelį su benzinu, buvo padegtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. S. O., tačiau neįrodo, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis V. M.. Liko nepaneigti kaltinamąjį teisinantys liudytojų R. M., K. M., M. M. parodymai apie tai, kad kaltinamasis V. M. visą vakarą buvo namie ir nebuvo niekur išvykęs. Šie liudytojai ir ikiteisminiame tyrime, ir apklausti teismo posėdyje nagrinėjant šią bylą, nuosekliai parodė, kad atitinkamai jų sūnus, brolis V. M. minėtojo įvykio metu buvo namuose, o tai jie prisimenantys, nes tuo metu V. M. buvimą namuose tikrino policijos pareigūnai. Pažymėtina, jog liudytojai V. V. ir V. K. - patvirtino tas aplinkybes, jog, gavę pranešimą nuvykti į V. M. namus, jie iš karto ten nuvyko, ir V. M. juose rado. Vertinant liudytojų V. V. ir V. K. parodymus įvertintina ir ta svarbi aplinkybė, kad šie pareigūnai policijoje dirba jau ilgą laiką (V. K. 11 metų, o V. V. 16 metų). Pastarieji nurodytieji liudytojai, būdami tikrai patyrę policijos pareigūnai, ir iš esmės žinoję priežastį, dėl kurios buvo tikrinamas V. M. buvimas namuose naktį iš 2007-10-18 į 19 d., ne tik rado V. M. namuose, bet ir neaptiko, nepastebėjo jokių aplinkybių, kurios jiems būtų sukėlę kokį nors įtarimą dėl V. M. galimo ryšio su minėtuoju gaisru, jo sukėlimu ar pan. V. M. elgėsi visiškai natūraliai, jo namiškiai įtikinamai parodė, kad jis tą naktį iš vakaro visą laiką buvo namuose, nesijautė jokių degalų kvapo bei pan. Minėtasis policijos ekipažas (V. V., V. K.) į M. butą atvyko gana greitai po gauto iš policijos budinčio atitinkamo nurodymo, o taip pat iš esmės pakankamai greitai ir nuo pranešimo policijos budinčioje dalyje apie tą gaisrą gavimo. Svarbu ir tai, jog, nors liudytojas R. S. O. ir nurodė po gaisro pradžios esą matęs iš jų namo kiemelio išeinant būtent V. M., tačiau tokie to liudytojo parodymai nėra pakankami neginčijamai išvadai, kad nurodytąjį gaisrą sukėlė būtent V. M.. Visų pirma, tokių liudytojo R. S. O. parodymų nepatvirtina jo draugės R. K. elgesys po gaisro bei pirminiai jos pareiškimas ir parodymai šioje byloje. Savo 2007-10-19 d. 03.10 val. pareiškime policijai R. K. nenurodė įtariamojo V. M., o apklausta policijoje 2007-10-19 (5.30 - 6.10 val.) liudytoja R. K. tik spėliojo apie to gaisro kaltininką - kad gaisrą galėjo sukelti jos draugas V. M. arba jo nurodymu tai galėjo padaryti kiti asmenys. Tokiu būdu, nesant byloje surinktų jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. M. pareikštą kaltinimą (pėdsakų, susiejančių V. M. su tuo gaisru ir pan.), esant eilės liudytojų parodymams, tą kaltinimą paneigiantiems (R. M., K. M., M. M., V. V. ir V. K. parodymai), liudytojo R. S. O., kaip asmens, galinčio turėti pagrindą apkalbėti V. M., parodymai nėra pakankami, kad V. M. neginčijamai apkaltinti minėtosios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto įrodomąja medžiaga apkaltinamojo nuosprendžio V. M. atžvilgiu. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenustatytas, ir po nuosprendžio įsiteisėjimo byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Kolegijos nuomone, teismas byloje surinktus duomenis įvertino teisingai. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino iškilusias abejones kaltinamojo V. M. naudai, vadovaudamasis LR BPK 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos reikalavimą, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, vertinamos kaltinamojo naudai, ir priėmė teisingą sprendimą, išteisindamas V. M. pagal LR BK 187 str. 2 d.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, darytina išvada, jog prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 3-iojo NVTS prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas