Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui A. Z.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui J. A. (J. A.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Prano Makausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Jurgitos Srėbalienės 2014 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 10-14-AT1-2 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo gautas A. Z. pareiškimas dėl L. M. elgesio, kuriame A. Z. nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. jis su mažamete dukra, atvykęs į močiutės A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo patekti į butą, kadangi durys, pro kurias iš balkono patenkama į laiptinę, kurioje yra jo močiutės butas, buvo užsuktos varžtais, o visos balkono grindys, sienų bei durų apačia – išdervuotos. Atsukus varžtus ir atidarius atsuktas duris, jį už nugaros prisivijo agresyviai nusiteikęs L. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris A. Z. ir jo dukros atžvilgiu pradėjo grasinti, užsimojo gėlės vazonu ir buvo pasiruošęs suduoti jam arba jo mažametei dukrai, tuo pačiu garsiai rėkė, taip išgąsdindamas jį ir jo dukrą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Jurgita Srėbalienė (toliau – ir pareigūnė) 2013 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį. Šiuo nutarimu pareigūnė taip pat nutarė pradėti L. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnį ir 188 straipsnį. Tiriant medžiagą, L. M. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 straipsnį ir medžiaga sprendimo priėmimui persiųsta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai, o 2014 m. sausio 3 d. nutarimu pareigūnė, vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. M. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnį, neįrodžius L. M. veikoje esant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad vaikui buvo uždrausta patekti į patalpą su juo, kadangi L. M. išsmalavo močiutės balkono pagrindą ir užsuko metaliniais varžtais duris, taip trukdydamas vaikui laisvai judėti. Mano, kad jo vaiko teisės buvo pažeistos L. M. daužant buto duris ir gąsdinant vaiką. Taip pat paaiškino, kad jo močiutės naudojamo balkono grindys yra L. M. buto stogas. Jau kurį laiką vyksta ginčai su L. M. dėl patalpų. Nurodė, kad jiems su dukra patekus į močiutės butą pro galines duris, tai yra atsukus prisuktus varžtus, minutės bėgyje išgirdo durų daužymą, atidarė jas ir pamatė užsimojusį gėlių vazonu L. M., jis šaukė, kad daugiau čia nevaikščiotų, todėl juos su dukra išgąsdino ir jie patyrė psichologinį smurtą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Apklaustas teismo posėdžio metu L. M. patvirtino tyrimo metu duotus savo paaiškinimus. Taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. jokio konflikto nebuvo, kadangi jis tik nunešė vazonus su gėlėmis, prie pareiškėjo močiutės durų ir atidavė, pasakydamas, kad juos pasiimtų ir nevaikščiotų, kadangi jie stovėjo ant jo tamburo stogo ir gadino jį. Nurodė, kad konfliktas dėl balkono vyksta jau seniai, pareiškėjo šeima vaikšto per balkoną, gadina jį ir jo stogą, todėl jis nuolat turi stogą tvarkyti. Patvirtino, kad į pareiškėjo močiutei priklausantį butą įėjęs nebuvo, jokio vaiko nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas su dukra atvyko į jo močiutei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir negalėjo patekti į butą per galinį įėjimą, kadangi L. M. buvo išsmalavęs balkono, pro kurį einama, norint patekti į pareiškėjo močiutės butą, grindis ir užsukęs varžtais duris. Pareiškėjui ir jo dukrai patekus į pareiškėjo močiutei priklausantį butą, prie durų priėjo L. M., nešinas vazonais nuo bendro naudojimo balkono, po kuriuo yra jo tambūras, kuriuos jis norėjo atiduoti pareiškėjui. Tarp pareiškėjo ir L. M. įvyko žodinis konfliktas, po kurio pareiškėjas iškvietė policiją, kadangi, jo manymu, prieš jį bei jo dukrą L. M. panaudojo psichologinį smurtą, kadangi jis mažametės dukters akivaizdoje šaukė ir grasino jam bei buvo užsimojęs gėlių vazonu.

Iš teismui pateiktos medžiagos, ir tiek pareiškėjo, tiek L. M. duotų parodymų teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp pareiškėjo šeimos bei L. M. jau eilę metų vyksta ginčas dėl turto naudojimo. Be to, pareiškėjas mano, kad L. M. yra priešiškai nusiteikęs prieš jo šeimą ir tai gali patvirtinti 2006 m. rugpjūčio 31 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. M. buvo pripažintas kaltu nežymiai sutrikdęs pareiškėjo senelio sveikatą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. atžvilgiu yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 straipsnį dėl savavaldžiavo. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl pareigūnės priimto skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, šių aplinkybių nevertina, kadangi ginčas dėl turto naudojimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o aplinkybės, jog L. M. buvo nuteistas dėl pareiškėjo senelio sveikatos sutrikdymo ir jo atžvilgiu yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl savavaldžiavo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad L. M. padarė ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. ATPK 181³ straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-169/2014 yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškiamo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Nustatant asmens veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, turi būti nustatytas ne tik asmens neteisėti veiksmai, bet ir į ką jie buvo nukreipti, taip pat ir tai, ar asmuo matė vaiką ir realiai suvokė, kad gali pažeisti jo teises ar laisves. Pareiškėjas tvirtina, kad L. M. negalėjo nematyti jo dukters, kadangi L. M. pro savo buto langus mato visą kiemą, todėl turėjo matyti ir jį su dukra atvykstančius į jo močiutės butą. Tačiau teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad L. M. langai nukreipti į kiemą, pro kurį atėjo pareiškėjas su dukra, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad asmuo visą laiką stovi prie lango ir žiūri pro jį stebėdamas, kas atvyksta ir kas išvyksta. Pats L. M. tiek duodamas paaiškinimus tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė matęs pareiškėjo dukrą. Be to, pati pareiškėjo dukra tyrimo metu nurodė, kad ji konflikto metu buvo vonioje, išėjusi nebuvo, o L. M. galėjo jos ir nematyti. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių faktą, kad L. M. matė pareiškėjo dukrą.

Pareiškėjas be kita ko nurodo, kad L. M., išsmaluodamas balkono grindis ir užsukdamas duris, trukdė jam ir jo vaikui patekti į jo močiutei priklausantį butą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo dukters gyvenamoji vieta nėra deklaruota močiutei priklausančiame bute, todėl teigti, kad buvo pažeista jos teisė, kadangi jai buvo trukdoma patekti į gyvenamąsias patalpas, nėra jokio pagrindo.

Iš byloje esančio pareigūnės 2013 m. spalio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paliktas galioti, matyti, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. įvykusio konflikto tarp pareiškėjo ir L. M. metu, realaus grasinio sunkiai sutrikdyti pareiškėjo sveikatą ar jį nužudyti nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, siekiant jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymo, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nedarytų naujų pažeidimų, tačiau ji negali būti naudojama priversti civilinių teisinių santykių šalis priimti sprendimus, o administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimas remiantis vien subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius. Teismo vertinimu, seniai vykstantys civiliniai ginčai dėl turto naudojimo, neturėtų būti sprendžiami administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos priemonėmis.

Nors Vaiko teisių pagrindų įstatymas kelia pareigą į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškiamo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje, tačiau šiuo atveju, vertinant pateiktą medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus tiek pareiškėjo, tiek L. M. paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog L. M. išsakyti žodžiai ir atlikti veiksmai, kurie galutiniu teismo sprendimu nebuvo pripažinti grasinimu, buvo nukreipti pareiškėjo dukters atžvilgiu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. M. veiksmai ir žodžiai buvo nukreipti ir išsakyti pareiškėjui, be to, bylos duomenimis nebuvo paneigta, jog L. M. nematė pareiškėjo dukters. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareigūnė, išsamiai išanalizavusi byloje esančius duomenis, pagrįstai priėmė 2014 m. sausio 3 d. nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį L. M. atžvilgiu, todėl šio nutarimo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Z. atstovo advokato Prano Makausko skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Jurgitos Srėbalienės 2014 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 10-14-AT1-2 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.