- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2YT-2288-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00515-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. L. kreipėsi į teismą pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio brolio V. L. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu (b. l. 1-2,18).
Pareiškėjas nurodė, kad yra palikėjo V. L. brolis ir po jo mirties palikusio turto įstatyminis įpėdinis. Po brolio V. L., mirties (duomenys neskelbtini), jis faktiškai valdo ir naudoja broliui nuosavybės teise priklausiusį turtą: 5600/16900 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3500/10700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). V. L. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Brolis buvo nevedęs, vaikų neturėjo, testamento po savo mirties nepaliko. Žemės sklypais V. L. nesirūpino, juos visą laiką prižiūrėjo pareiškėjas. Broliui mirus, įstatyminiais įpėdiniais į jam priklausantį turtą liko pareiškėjas ir sesuo V. P., kuri jokių pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Po V. L. mirties pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po brolio mirties, pradėdamas valdyti nurodytus žemės sklypus, rūpinosi šiais žemės sklypais, pjovė žolę, kirto krūmus, o šiuo metu leido naudotis žemės sklypais kaimynui. Paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti brolio palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime neprieštaravo pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo (b. l. 38)
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui (b. l. 26-27). Analogišką poziciją atsiliepime išdėstė ir suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (b.l. 28-30).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio 20019-11-05 metu pareiškėjo atstovas advokatas L. Z. pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas P. L. po brolio V. L. mirties priėmė jo Lietuvoje turėtą palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypai buvo jo, mirusio brolio V. L. ir sesers V. P. tėvų žemė, kuri jiems buvo grąžinta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre lygiomis dalimis. Pareiškėjas P. L. savo dalį žemės pardavė. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą rūpinosi pareiškėjas P. L.. Kai žemė 2004 m. buvo grąžinta V. L. buvo išdavęs P. L. įgaliojimą 5 metams, įregistruoti tuos sklypus V. L. vardu ir parduoti. Kadangi brolis gyveno Latvijoje, šeimos neturėjo ir niekada šia žeme nesirūpino, tai pareiškėjas naudojosi ir brolio V. L. žemės sklypo dalimi, anksčiau ją dirbo, šiuo metu leido kaimynui G. K. naudotis žemės sklypo dalimi, nes dėl savo sveikatos būklės pats negali prižiūrėti žemės sklypų. Mokesčių už žemės sklypus mokėti nereikėjo.
Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynė. Patvirtino, kad pareiškėjas prižiūri mirusio brolio V. L. žemės sklypus, pjovė žolę, išvalydavo mišką, o V. L. sesuo, kuri gyvena Palangoje, neatvažiuodavo ir žeme nesirūpino. Patvirtino, kad V. L. apie 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir mirė, šeimos ir vaikų jis neturėjo. Pats P. L. taip pat turi žemės prie savo namų valdos. Šiuo metu dėl sveikatos būklės pareiškėjas pats nebepjauna žolės, samdo darbininkus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis V. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2019-06-03 pažymos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo brolis V. L. gyveno vienas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Gyventojų registro tarnybos išrašo duomenimis V. L. nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo (b.l. 21). Iš 2019-04-09 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog 2004-04-19 apskrities viršininko sprendimo Nr.11764 ir 2004-04-16 apskrities viršininko įsakymo Nr.13.6-1180 pagrindu, V. L., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruota nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą: 5600/16900 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 3500/10700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-14). Iš Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2019-05-30 pažymos Nr.S-61, nustatyta, kad po V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure iki 2019-05-30 vedama nebuvo, palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (b.l. 19). Gyventojų registro tarnybos duomenimis pareiškėjo tėvai mirę (b.l. 8). Suinteresuotas asmuo V. P. (pareiškėjo ir mirusiojo sesuo) 2019-06-04 raštu patvirtino, kad miręs brolis V. L. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, kitų įstatyminių įpėdinių nėra. V. L. priklausančiais žemės sklypais naudojosi ir juos dirbo brolis P. L.. Ji neprieštarauja, kad pareiškėjas paveldėtų žemės sklypus, kurie yra įregistruoti mirusio brolio vardu (b.l. 22) . Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas po brolio V. L. mirties faktiškai valdo ir prižiūri pastarajam priklausančius žemės sklypus Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto esančio Lietuvoje paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, t.y. Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo brolio V. L. mirties. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas P. L. iki brolio V. L. mirties ir po pastarojo mirties valdė V. L. vardu registruotas žemės sklypo dalis. Šie duomenys patvirtina, kad P. L. priėmė brolio palikimą, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti po brolio mirties, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas P. L., faktiškai pradėdamas valdyti turtą po brolio V. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po brolio V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.