Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. G., išnagrinėjusi B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, neteistos, administracine tvarka nebaustos, pensininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 52P-40759900-15 B. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį dėl to, kad ji 2015-10-19 apie 1val. 47 min. iš parduotuvės “Iki cento”, esančios Alytuje, Naujoji g. 8 pavogė butelį degtinės “Originali Auksinė Lietuviška”, kurio vertė 6,18 Eur.

B. G. savo kaltės dėl vagystės iš esmės nepripažino. Ji paaiškino, kad tą dieną dėl nustatytos diagnozės buvo labai susijaudinusi, ketino vykti į Onkologijos kliniką. Užėjo į prekybos centrą, nes norėjo pirkti degtinės. Pasiėmė nuo lentynos butelį, tačiau tuomet sumanė dar pirkti duonos ir kiaušinių, todėl grįžo atgal, pasiėmė prekybos centro krepšį, į kurį ir įsidėjo duoną ir kiaušinius. Dėl blogos psichologinės būsenos buvo išsiblaškiusi ir pamiršo, kad jos krepšyje yra butelis degtinės, todėl praeidama pro kasas jo neišėmė apmokėjimui ir tuojau pat buvo sulaikyta policijos apsaugos darbuotojo. Dėl savo išsiblaškymo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal ATPK 50 straipsnio atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamu atveju B. G. tyčia pavogti iš parduotuvės degtinės nenustatyta. B. G. yra pensininkė, praeityje nebuvo nei teista, nei bausta administracine tvarka, kas leidžia spręsti apie jos nepriekaištingą reputaciją. Pasisavinto butelio vogti neketino, jos būsena vertinama kaip išsiblaškymas, kuris buvo sąlygotas žinios apie sunkią onkologinę ligą. Vertinant B. G. psichologinę būseną yra pagrindo tikėti jos paaiškinimu ir spręsti, kad padaryti vagystės ji nesiruošė, o svetimą daiktą išsinešė neapmokėjusi dėl išsiblaškymo. Daiktas nesugadintas, jis grąžinti į prekybą.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma nepatvirtina B. G. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jos veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t. y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl B. G. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį bylos teisena nutrauktina, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

nutraukti bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.