Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jelenai Kulešovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Auksetas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinė, pagrįsdama namų kino sistemoms taikytiną TARIC kodą 8521 90 00 90, vadovavosi Komisijos Reglamente (EB) Nr. 129/2005 pateikta namų kino sistemų klasifikacija. Pareiškėjos 2007-08-14 rašte Nr. 58 pateiktas „Samsung“ namų kino sistemų katalogas pateikė pakankamai informacijos, jog namų kino sistemos, deklaruotos BAD importo rinkiniais, yra klasifikuotinos minėtu kodu. Pareiškėja nepagrįstai vadovavosi Reglamentu (EEB) Nr. 634/2005, kuriame nurodoma, jog tai aparatas, sudarytas iš: AM/FM radijo imtuvo, daugiakanalio stiprintuvo, skaitmeninio garso signalų procesoriaus ir vaizdo ir (ar) garso signalų sinchronizavimo grandinių. Šis namų pramogoms skirtas gaminys, priimantis signalus iš įvairių šaltinių, pateikiamas su nuotolinio valdymo įtaisu. Mano, kad pareiškėjos teiginys, jog įvežtos namų kino sistemos atitinka tokį aprašymą ir jos turi būti klasifikuojamos 8527 39 80 00 KN kodu, nėra pagrįstas, nes Reglamente aprašomo aparato sudėtine dalimi nėra nurodomi garsiakalbiai bei DVD grotuvas. Tokiu būdu Muitinė pagrįstai suklasifikavo namų kino sistemas TARIC kodu 8521 90 00 90. Pareiškėjos Muitinei pateiktos skaitmeninių vaizdo kamerų vartotojų instrukcijos ir jos paaiškinimai leidžia teigti, jog pareiškėja nepagrįstai skaitmenines vaizdo kameras deklaravo 8525 40 11 00 KN kodu, nes šiuo kodu klasifikuojamos skaitmeninės kameros, kurios gali be garso įrašyti, atkurti ir ištrinti nejudančių vaizdų seką. Tokie aparatai vadinami skaitmeniniais fotoaparatais. Pareiškėjos deklaruotos skaitmeninės kameros gali filmuoti ir įrašyti garsą. Remiantis Europos Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais, 8525 40 99 subpozicijos paaiškinimais, šioje subpozicijoje klasifikuojami aparatų deriniai, sudaryti iš vaizdo kameros ir vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatų, vadinamųjų „kamkorderių“, skirtų ne tik kameros užfiksuotų vaizdų, bet ir televizijos programoms įrašyti. Taip įrašyti vaizdai gali būti atkuriami išorinio televizijos imtuvo pagalba. Kadangi iš Muitinei pateiktų dokumentų bei paaiškinimų duomenų apie galimybę įrašinėti televizijos programas nebuvo (skaitmeninės vaizdo kameros neturi įvesties jungčių), pareiškėjos importuotos skaitmeninės vaizdo kameros klasifikuotinos 8525 40 91 KN subpozicijoje.

Komisija sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad yra nepagrįsti bendrovės argumentai dėl UAB „Adrauna“ atsakomybės už atliktus veiksmus deklaruojant UAB „Auksetas“ prekes, nes pareiškėja, nuspręsdama muitinės formalumus atlikti ne pati, o per savo nuožiūra pasirinktą muitinės tarpininką, prisiėmė visas asmens atliktų veiksmų pasekmes ir turėjo numatyti galimybę, jog muitinės tarpininkas gali padaryti mokesčių įstatymo pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija Komisijos, Departamento ir Muitinės sprendimus kaip nepagrįstus, prašo juos panaikinti, motyvuodama, kad nepagrįstai buvo pakeistas pareiškėjos importuotų ir deklaruotų prekių, tai yra namų kino sistemų ir skaitmeninių vaizdo kamerų, TARIC kodai bei bendrovė nepagrįstai patraukta atsakomybėn už muitų teisės aktų pažeidimus, nes prekių išleidimo į apyvartą visus formalumus atliko ne pati, o per muitinės tarpininką UAB „Adrauna“, taip pat, kad Muitinė, priimdama sprendimą, neištyrė pareiškėjos pateiktų papildomų įrodymų (b. l. 3-6).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Muitinė, išnagrinėjusi medžiagą dėl UAB „Auksetas“ importuotų namų kino sistemų ir skaitmeninių filmavimo kamerų, deklaruotų bendraisiais administravimo dokumentais (toliau – BAD): Nr. 6KR14400019 (2006-01-19), 6KR14400061 (2006-01-16), 6KR1400111 (2006-01-30) ir 6KR14400644 (2006-05-02) klasifikavimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo, 2007-06-11 sprendimu 2007-06-11 Nr. 7KM19/47-319 nusprendė pakeisti pareiškėjos namų kino sistemų su įmontuotais stiprintuvais, deklaruotų BAD, TARIC kodus iš 8527 39 80 00 į 8521 90 00 90 ir taikyti šioms prekėms 14 procentų trečiųjų šalių muito tarifą. Pagal BAD Nr. 6KR14400061 ir 6KR1400111 deklaruotoms skaitmeninėms vaizdo kameroms TARIC kodą pakeisti iš 8525 40 11 00 į 8525 40 91 00, papildant prekių aprašymą žodžiu „kamkorderiai“ ir taikyti 4,9 procentų trečiųjų šalių muito tarifą. Taip pat nusprendė perskaičiuoti UAB „Auksetas“ importo muitus ir mokesčius bei įregistruoti muitinėje bendrovei 5 353 Lt mokestinę prievolę (Komisijos byla, b. l. 46-51). Bendrovė, nesutikdama su minėtu sprendimu, jį apskundė Departamentui, kuris 2007-07-23 sprendimu Nr. 1A-4.14-296 Muitinės sprendimą panaikino ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą (Komisijos byla, b. l. 52-54). Muitinė, vykdydama Departamento 2007-07-23 sprendimą, atliko pakartotinį tikrinimą dėl UAB „Auksetas“ importuotų prekių, deklaruotų BAD: Nr. Nr. 6KR14400019 (2006-01-19), 6KR14400061 (2006-01-16), 6KR1400111 (2006-01-30) ir 6KR14400644 (2006-05-02) klasifikavimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo ir 2007-08-28 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Muitinės 2007-06-11 sprendimą ir apskaičiavo papildomą mokestinę prievolę: 4 036 Lt muito, 726 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei paskyrė 476 Lt baudą ir 122 Lt delspinigių už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Komisijos byla, b. l. 13-19). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2007-09-05 skundą dėl Muitinės 2007-08-28 sprendimo Nr. 7KM19/47-451, 2007-11-10 sprendimu patvirtino Muitinės 2007-08-28 sprendimą (Komisijos byla, b. l. 7-9). Komisija, išnagrinėjusi UAB „Auksetas“ 2007-08-28 skundą dėl Departamento 2007-11-10 sprendimo, nusprendė patvirtinti Departamento 2007-11-10 sprendimą (Komisijos byla, b. l. 63-69).

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra bendrovės importuotų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimo ir bendrovės patraukimo atsakomybėn už muitų teisės aktų pažeidimus teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006-11-20 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (toliau – Muitinės kodeksas) ir jo pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Muitinės kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, (...) gali paskirti savo atstovą, įgaliotą atstovauti jam muitinėje, atliekant muitinės veiklos taisyklių nustatytus veiksmus ir formalumus. Atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas veikia kito asmens vardu ir dėl jo interesų, arba netiesioginis, kai atstovas veikia savo vardu, bet dėl kito asmens interesų (Muitinės kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Muitinės kodekso 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog atstovas privalo pareikšti, kad jis veikia dėl atstovaujamojo asmens interesų bei nurodyti, ar jis veikia kaip tiesioginis ar kaip netiesioginis atstovas, ir turėti įgaliojimus, suteikiančius teisę veikti kaip atstovui. Pagal Muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalį, importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skolininku laikomas deklarantas, o netiesioginio atstovavimo atveju – asmuo, dėl kurio interesų pateikiama muitinės deklaracija. Deklarantas yra asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama (Muitinės kodekso 4 straipsnio 18 dalis).

Vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006, 2006-12-18 iš dalies keičiančio Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatos) 199 straipsnio 1 dalimi, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas nuobaudas, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Remiantis 2004-04-13 Muitinės departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1 B-329 „Dėl BAD pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 22.13 punktu, BAD 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ turi būti įrašytas skaičius „[1]“, jeigu prekes deklaruoja pats siuntėjas, skaičius „[2]“, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, kuris veikia atstovaujamojo asmens vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų (tiesioginis atstovavimas), arba skaičius „[3]“, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, veikdamas savo vardu ir asmens, kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei dėl jo interesų (netiesioginis atstovavimas).

Bylos medžiaga patvirtinta, kad bendrovė prekių išleidimo į laisvą apyvartą formalumus atliko ne pati, o per atstovą – muitinės tarpininką UAB „Adrauna“, su kuria pareiškėja yra sudariusi muitinės tarpininko paslaugų sutartį Nr. 029, ir pagal kurią muitinės trapininkas (UAB „Adrauna“) atstovauja aptarnaujamajam asmeniui (UAB „Auksetas) (b. l. 7-8). Šios tarp pareiškėjos ir muitinės tarpininko sudarytos sutarties 5.3 punkte numatyta, kad už tolimesnį procedūros įvykdymą (tranzito terminų laikymąsi, mokesčių sumokėjimą ir kt.) atsako aptarnaujamasis asmuo, tai yra pareiškėja (Komisijos byla, b. l. 5-6). Iš byloje esančių deklaracijų matyti, jog ginčo BAD importo rinkinių 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ yra įrašyta UAB „Adrauna“ ir skaičiai „[2]“, „[3]“ (Komisijos byla, b. l. 20-34).

Taigi deklaracijų ir pareiškėjos sudarytos muitinės tarpininko paslaugų sutarties turinio bei aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Adrauna“ muitinės trapininko paslaugų sutartimi įgijo teisę atstovauti, o ne tarpininkauti, aptarnaujamajam asmeniui (UAB „Auksetas“), įmonė veikė kaip netiesioginis pareiškėjos atstovas, todėl skola muitinei gali būti registruojama tiek deklarantui, tiek UAB „Auksetas“, kurios interesais buvo pateikta deklaracija. Bendrovės argumentai, jog UAB „Adrauna“ įsipareigojo atlikti BAD įforminimą, deklaruoti prekes ir prisiėmė visišką atsakomybę už atliktus veiksmus, todėl ji, o ne pareiškėja turi būti laikoma atsakinga už nustatytus pažeidimus, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrovė, nuspręsdama muitinės formalumus atlikti ne pati, o per savo nuožiūra pasirinktą muitinės tarpininką, prisiėmė šio asmens atliktų veiksmų pasekmes ir galimų klaidų riziką, todėl ji privalėjo numatyti galimybę, jog muitinės tarpininkas gali padaryti mokesčių įstatymų pažeidimų. Kolegija taip pat pažymi, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog situacijoms, kuomet mokesčių įstatymo pažeidimą padaro juridinio asmens atstovas, turi būti taikoma taisyklė, kad juridinio asmens atstovo padaryta neteisėta veika yra nuosava juridinio asmens veika ir už tokią juridinio asmens neteisėtą veiką privalo atsakyti pats juridinis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. 4-15-1421/2005 ir Nr. A-10-735/2007). Be to, pabrėžia, kad minėta Muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalimi įstatymų leidėjas įtvirtina solidarią netiesioginio atstovo ir asmens, kurio interesais buvo pateikta deklaracija, atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas auščiau išdėstyta, konstatuotina, jog tiek Departamentas, tiek Muitinė, o taip pat ir Komisija teisėtai bendrovę laikė atsakinga už padarytą pažeidimą ir jai teisėtai bei pagrįstai nurodyta sumokėti apskaičiuotus importo mokesčius. Muitinė turi teisę iš pareiškėjos reikalauti visos skolos muitinei.

Nepagrįstas yra ir pareiškėjos teiginys, jog bendrovės importuotų ir deklaruotų prekių, tai yra namų kino sistemų ir skaitmeninių vaizdo kamerų, TARIC kodai buvo pakeisti neteisėtai.

Byloje nustatyta, kad bendrovė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė namų kino sistemas, kurias klasifikavo Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje 8527 39 80 00 kaip radiotelefonijos, radiotelegrafijos arba radijo imtuvus, su kuriais viename korpuse sumontuoti arba nesumontuoti garso įrašymo arba garso atkūrimo aparatai arba laikrodis (Komisijos byla, b. l. 21, 26, 28, 33). Muitinė sprendime nustatė, kad pareiškėja šias prekes suklasifikavo neteisingai ir pakeitė prekės kodą iš 8527 39 80 į 8521 90 00 (vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatai, sumontuoti kartu arba atskirai su imtuviniais vaizdo derintuvais (tiuneriais) (b. l. 10-16). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja importavo ir skaitmenines kameras, kurias klasifikavo KN subpozicijoje 8525 40 11 (nejudančio vaizdo kameros, skaitmeninės kameros, skaitmeninės) (Komisijos byla, b. l. 23, 28). Muitinė sprendime priėjo prie išvados, jog pareiškėja prekes suklasifikavo neteisingai ir pakeitė prekės kodą į 8525 40 91 (kiti vaizdo įrašymo aparatai (vaizdo magnetofonai), galintys tik įrašyti televizijos kameros užfiksuotą garsą ir vaizdą) (Komisijos byla, b. l. 13-19).

Kas yra tarifinis prekių klasifikavimas, nustato Muitinės kodekso 20 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad tarifinis prekių klasifikavimas – tai vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis atliekamas kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos arba bet kurios kitos 3 dalies b punkte nomenklatūros supozicijos (...), kurioje turi būti klasifikuojamos atitinkamos prekės, nustatymas. Šio straipsnio 3 dalies b punkte reglamentuota, jog Europos bendrijų muitų tarifą sudaro bet kuri kita nomenklatūra, visai arba iš dalies sudaryta remiantis kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti bet kuriais poklasiais, kuri įsteigta konkrečių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis ir skirta naudoti taikant tarifų priemones, susijusiais su prekyba prekėmis.

Prekių klasifikavimą pagal kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – KN) reglamentuoja Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 1789/2003 ir Nr. 1810/2004 įtvirtintos bendrosios KN aiškinimo taisyklės, kuriose įtvirtinta, kad skyrių, skirsnių, poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti. Juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas (1-oji taisyklė), 3-oje (b) taisyklėje nurodyta, kad mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti.

Vadovaujantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 129/2005 „Dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje ir dalinio Reglamento (EB) Nr. 955/1998 pakeitimo“, kuriame pateiktos namų kino sistemų klasifikavimo taisyklės, 3 punktu, Reglamento lentelėje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant joje nurodytus KN kodus, remiantis nurodytais motyvais. Šio reglamento lentelėje nurodyta, kad prekės, kurios aprašomos kaip gaminys, pateikiamas kaip mažmeninei prekybai skirtas rinkinys, kurį sudaro AM/FM radijo imtuvas su stiprintuvu, DVD/CD leistuvas (tai gali būti ir vienas sudėtinis aparatas), labai žemų dažnių garsiakalbis, penki garsiakalbiai ir nuotolinio valdymo pultelis, klasifikuotini 8521 90 00 KN subpocicijoje. Gaminys, vadinamas namų kino sistema yra skirtas namų garso ir vaizdo pramogoms, daugiausia – DVD diskuose įrašytiems garsui ir vaizdams atkurti. Reglamente pateiktoje lentelėje nurodoma, kad prekė klasifikuojama remiantis Kombinuotosios nomenklatūros 1-ąja, 3-ąją ir 6-ąja bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, nes gaminio sudedamoji dalis, nulemianti esminį rinkinio požymį, yra DVD/CD leistuvas (arba sudėtinis DVD/CD leistuvo bei radijo imtuvo aparatas).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tiek ginčo BAD importo rinkiniuose, tiek pareiškėjos pateiktame „Samsung“ kataloge (Komisijos byla, b. l. 20-35) nurodoma, kad UAB „Auksetas“ importuota prekė yra namų kino sistema, o kataloge pateikti prekių aprašymai sutampa su minėto Reglamento lentelėse pateiktu prekių aprašymu, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, jog prekės turi būti klasifikuojamos KN subpozicijoje 8521 90 00, o pareiškėja nepagrįstai teigia, kad prekės buvo teisingai suklasifikuotos KN subpozijoje 8527 39 80, nes, pagal Komisijos 2005-04-26 Reglamento Nr. 634/2005 nuostatas, kuriose pateikiamas prekių, kurios klasifikuotinos pareiškėjos nurodytoje KN supozicijoje, šioje subpozicijoje klasifikuojami aparatai, sudaryti iš AM/FM radijo imtuvo, daugiakanalio stiprintuvo ir skaitmeninio garso signalų procesoriaus, šis namų pramogoms skirtas gaminys pateikiamas su nuotolinio valdymo įtaisu. Sudedamąją dalimi, atliekančia pagrindinę sudėtinio aparato funkciją, laikytinas radijo imtuvas, o garso signalų stiprinimas ir apdorojimas yra antrinė šio aparato funkcija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovės importuotos prekės šio aprašymo neatitinka, šioje KN subpozicijoje klasifikuojami pavieniai aparatai, juose nėra DVD/CD leistuvo, garsiakalbių, kurie sudarė UAB „Auksetas“ importuotų prekių rinkinius. Bendrovės pateiktame kataloge aprašant prekes pabrėžiama vaizdo, garso kokybė, radijo signalų priėmimo funkcija neminima, taigi, teigti, kad AM/FM radijo imtuvas yra pagrindinė pareiškėjos importuotų prekių funkcija, būtų nepagrįsta, todėl konstatuotina, jog Muitinė pagrįstai pakeitė UAB „Auksetas“ importuotų namų kino sistemų KN kodą iš 8527 39 80 į 8521 90 00 ir apskaičiavo papildomus mokesčius.

Pagal Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus, išleistus remiantis Tarybos 1987-07-23 Reglamento Nr. 2568/87 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, KN 8525 40 91 klasifikuojami aparatų deriniai, sudaryti iš vaizdo kameros ir vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatų, vadinamieji „kamkorderiai“, su kuriais galima įrašyti tik vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus ir juos atkurti naudojant išorinį televizijos imtuvą.

Byloje nustatyta, kad bendrovės importuotos videokameros neturi įvesties jungčių, turi tik išvesties jungtis, gali įrašyti tik vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus. Tai nurodyta yra ir pareiškėjos pateiktose skaitmeninės vaizdo kameros vartotojo instrukcijose (Komisijos byla, b. l. 36-41). Bendrovės nurodytoje subpozicijoje klasifikuojamos ne skaitmeninės videokameros (video digital camera), bet skaitmeninės fotokameros, fiksuojančios nejudantį vaizdą (digital camera). Pareiškėja importavo skaitmenines vaizdo kameras, taigi jas klasifikuoti KN subpozicijoje 8525 40 11 nebuvo ir nėra jokio pagrindo, todėl taip pat konstatuotina, jog Muitinė pareiškėjos importuotų skaitmeninių vaizdo kamerų KN kodą iš 8525 40 11 į 8525 40 91 pakeitė pagrįstai, teisėtai, remdamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 139 straipsnio 1 dalimi, UAB „Auksetas“ skyrė 476 Lt baudos bei apskaičiavo 122 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Muitinė, prieš priimdama pareiškėjos skundžiamą sprendimą, ištyrė visus, su ginču susijusius dokumentus, tai yra prekių aprašymus BAD, sąskaitose, pakuotės lapuose bei informaciją apie skaitmeninių vaizdo kamerų technines charakteristikas, pateiktą muitinio įforminimo metu kartu su įformintais BAD, taip pat UAB „Auksetas“ 2007-08-14 kartu su raštu Nr. 58 pateiktą papildomą informaciją, nesivadovavo informacija iš internetinio puslapio, todėl teismas daro pagrįsta išvadą, jog pareiškėjos teiginys, kad Muitinė, priimdama sprendimą, neištyrė jokių papildomų įrodymų, yra taip pat nepagrįstas. Mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad prekės turėjo būti klasifikuojamos 8525 40 91 KN supozicijoje, priešingai, bendrovė savo pozicijos nepagrindė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinė muitinė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-23 sprendimas Nr. S-l7(7-264/2007), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-11-10 sprendimas Nr. 1A-4.14-446 ir Kauno teritorinės muitinės 2007-08-28 sprendimas Nr. 7KM19/47-451, yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., kolegija

nuspren d ė:

Pareiškėjos UAB „Auksetas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.