Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. vasario 19 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas A. S. kaltę pripažino, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė. Pirmą kartą vyks kreditorių susirinkimas. Bendrovei vadovavo 7-8 metus iki bankroto bylos iškėlimo 2024 m. rugsėjo mėn. bankroto byla iškelta, kadangi strigo apyvartiniai pinigai, kai statė objektus, prasidėjo karas, išaugo statybų savikaina, negalėjo padidinti parduodamo turto kainos, buvo pasirašytos preliminarios sutartys, investuota į dar vieną objektą ir susidarė pinigų trūkumas. Bandė išlaikyti įmonės tęstinumą ir mokėjo rangovams bei tiekėjams, kad nesustotų veikla, o likučius mokėdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) ir taip nuo 2024 m. vasario mėn. pradėjo darytis mokestinė nepriemoka. Bandė tartis ir gauti atidėjimą, norėjo įkeisti savo turtą, bet nepriėjo susitarimo ir VMI iškėlė bankroto bylą. Jie turėjo ambicingus planus, planavo daug statybų, bet aplinkybės nepadėjo, prasidėjo karantinas, po to karas ir stojo rinka. Šiuo metu yra nedirbantis – šie metai buvo labai sunkūs, nuo vasaros prasidėjo skyrybos su žmona, reikia daug leisti laiko su vaiku, kuris sunkiai priima skyrybas, o vaiko motina išėjo. Šiuo metu vienas išlaiko nepilnametį vaiką, jam 11 metų. Santaupų turi, baudą gali sumokėti. Bauda neapsunkins finansinės padėties, tačiau norėtųsi mokėti mažesnę.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 85, 106).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) įregistruota juridinių asmenų registre 2014 m. liepos 8 d., pagrindinė vykdoma veikla – architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Paskutinis Bendrovės vadovas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. - A. S.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 18 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 288 372,67 Eur. Įsiskolinimą sudarė: 59,98 Eur mokestis už aplinkos teršimą (susidarė nuo 2024 m. vasario 16 d.), 15 065,69 Eur Gyventojų pajamų mokestis (susidarė 2023 m. kovo 1 d.), 252 294,82 Eur Pridėtinės vertės mokestis (susidarė nuo 2023 m. kovo 28 d.), 20 952,18 Eur Pelno mokestis (susidarė nuo 2024 m. birželio 17 d.), iš jų 7 924,64 Eur avansinio pelno mokesčio (susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 15 d.). Siekiant nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, VMI kreipėsi į Swedbank, AB kredito uniją (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. 2024 m. kovo 25 d. gautas atsakymas, kuriame pateiktas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame matomas lėšų judėjimas. Pareiškime pateikiama keletas nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. vasario 19 d. pavyzdžių: 2023 m. lapkričio 20 d. pervesta 12 950 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 21 d. pervesta 15 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 22 d. pervesta 20 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) ir kt. Nors Bendrovė vykdė pavedimus, kai dar nebuvo skolinga kreditoriui VMI, tačiau teiktų deklaracijų duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovas žinojo apie būsimas atsirandančias prievoles valstybės biudžetui. Pridėtinės vertės mokesčių deklaracija už 2023 m. balandžio mėn. (prievolės suma 100 371 Eur) buvo patikslinta 2024 m. vasario mėn. už 2023 m. lapkričio mėn. (prievolės suma 49 177 Eur) patikslinta 2024 m. vasario 15 d. Taigi Bendrovės vadovas, atlikdamas didelius mokėjimus žinojo apie būsimas prievoles VMI, kurios atsiras po 2023 m. balandžio ir 2023 m. lapkričio mėnesių deklaracijų pateikimo arba jų patikslinimo. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo duomenimis, 2023 m. vasario 1 d. likutis – 1,76 Eur, gauta – 1300 641,97 Eur, išleista – 1300 656,72 Eur, likutis 2023 m. kovo 23 d. – 12,99 Eur. Pareiškime nurodoma, kad esant Bendrovės vardu apskaitytiems įsiskolinimas valstybės biudžetui arba žinant apie būsimas prievoles po pateiktų/patikslintų deklaracijų kitiems kreditoriams buvo sumokėta 352 366,07 Eur, o nuo 2023 m. lapkričio 20 d. kreditoriui VMI buvo pervesta tik 2 514,64 Eur. VMI vertinimu, šios aplinkybės patvirtina buvusio Bendrovės vadovo tyčią, t. y., kad sąmoningai nebuvo vykdomi mokestiniai įsipareigojimai VMI.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, iš kurių matyti, kad A. S. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo iki 2024 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 6-8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai (b. l. 9, 58-68); Swedbank, AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 23 d. (b. l. 10-57), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie prievoles „Excel“ formatu (b. l. 69-70), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (įplaukos) (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. kovo 1 d., o 2024 m. rugsėjo 18 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 288 372,67 Eur (laikotarpis apima vadovavimo laiką, iki bankroto bylos iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo). A. S. kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl buvusio karantino, vykstančio karo išaugo statybų savikaina, negalėjo padidinti parduodamo turto kainos, buvo pasirašytos preliminarios sutartys, investuota į objektą ir susidarė pinigų trūkumas. Bandė išlaikyti įmonės tęstinumą ir mokėjo rangovams bei tiekėjams, kad nesustotų veikla, o VMI mokėdavo po truputį, iš to, kas likdavo ir taip pradėjo darytis mokestinė nepriemoka. Iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, pvz.: turint 175 896,18 Eur mokestinę nepriemoką 2024 m. vasario 19 d. atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini) (17 000 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur), MB (duomenys neskelbtini) (7 000 Eur), UAB (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur) ir kt. (b. l. 10-57). Mokėjimai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d., žinant apie būsimas prievoles VMI, kurios atsiras deklaracijų pateikimo arba jų patikslinimo (pvz.: Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2023 m. balandžio mėn. (prievolės suma 100 371,00) buvo patikslinta 2024 m. vasario 15 d., už 2023 m. lapkričio mėn. (prievolės suma 49 177,00 Eur) patikslinta 2024 m. vasario 15 d.). Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. vasario 19 d. VMI buvo pervesta 2 514,64 Eur, kai, tuo tarpu, kitiems kreditoriams – 352 366,07 Eur (b. l. 71).

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrovės veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., kuris nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d. buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. vasario 19 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą A. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes (mokesčių nemokėjimas buvo nepiktybiškas, Bendrovės finansinė padėtis pablogėjo dėl susiklosčiusios situacijos (karantino laikotarpio, karo), mokėdami kitiems kreditoriams stengėsi išlaikyti Bendrovės tęstinumą, vadovas pripažino kaltę ir nurodytas aplinkybes). Įvertintini administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys - Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, asmuo baustas už metinės pelno deklaracijos nepateikimą, už Bendrovės metinių finansinių ataskaitų, per nustatytą laikotarpį, nepateikimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. S. išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1345-1127/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.