Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2369-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
e1-2369-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31255-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2369-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31255-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.6.; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, oficialiai nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. B. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Jau apie du mėnesius yra Lietuvoje ir neoficialiai dirba statybos darbus. Draugas jam yra palikęs savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pasivažinėti, o jis pats yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Jis 2020 m. rugpjūčio 5 d., vakare, buvo (duomenys neskelbtini) ir ten išgėrė 1 litrą alaus, 6 proc. stiprumo. Tada iš (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pastebėjo, kad jis yra vartojęs alkoholio, jam buvo nustatytas girtumas - pirmą kartą alkotesteris parodė 2,06 promilių, o antrą kartą 2,45 promilių girtumą. Su alkotesterio parodymais sutiko ir buvo sulaikytas. Turi galiojanti vairuotojo pažymėjimą vairuoti B kategorijos automobilius (b.l. 50).

Be L. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 8), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 9), alkotesterio rodmenų kvitais (b.l. 10, 11), liudytojos V. M. parodymais (b.l. 32), ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. B., 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus L. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašė leisti baudą sumokėti dalimis (b.l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę L. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas laiko nepagrįsta prokuroro pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo nurodytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog L. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje nurodyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kylą kuomet asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kas suponuoja išvadą, jog apsvaigimas nuo alkoholio yra šio straipsnio sudėties požymis, todėl negali būti kartu laikomas ir kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl iš kaltinimo yra šalinamas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. B. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis bei tai, kad kaltinamasis L. B. oficialiai yra nedirbantis, nustato jam aštuoniolikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 22.39 val., iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 13.36 val. (2 paros) (b.l. 40, 41), kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 MGL dydžio baudą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. B. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,06 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,06 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. (b.l. 53, 54).

Taip pat prokuroras prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš L. B. konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 770 Eur (su PVM).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – J. B., byloje nesant duomenų, jog J. B. būtų žinojęs, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 1995 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo – 770 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo L. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 770 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., 22.39 val., iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 13.36 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį L. B. nustatyti 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš L. B. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) eurų.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, L. B. prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti L. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – aštuoniolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė