- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- ATP-355-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01030-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimu R. G. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubausta galutine 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2013-01-27 apie 15.05 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti neužtikrinusi, kad jis nepajudėtų iš stovėjimo vietos, todėl automobilis pajudėjęs atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. R. G. nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 152, 234 punktų reikalavimus
Šalies argumentai
R. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde pareiškėja nurodo, jog savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jai priklausantį automobilį „Opel Astra“ paliko parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje užtraukusi rankinį stabdį, o grįžusi rado savo automobilį nuvažiavusį prie toliau stovėjusių dviejų automobilių. Pareiškėjos teigimu, ta diena jai buvo emociškai labai sunki, todėl ji galbūt kruopščiai neapžiūrėjo, ar jos automobilis buvo kliudęs kurį nors kitą automobilį. Kiek ji apžiūrėjo, jai atrodė, kad jos automobilis kitų automobilių nebuvo kliudęs, todėl manydama, kad joks autoįvykis neįvyko, ji iš aikštelės išvažiavo. Pareiškėja nurodo, jog pripažįsta, jog galėjo būti nepakankamai atidi ir rūpestinga dėl susidariusios situacijos, tačiau teigia, kad Kelių eismo taisyklių tiek 9, tiek 152 punktų reikalavimus įvykdė. Pareiškėjos teigimu, L. Č. skubino ją praleisti, todėl ji, sėdusi į automobilį, išvažiavo, tačiau išvažiuodama jokio garso negirdėjo, nieko nepajuto ir jai niekas nešaukė, todėl ji nesuprato išvažiuodama kliudžiusi kito automobilio priekinį numerį. R. G. teigimu, jos veikoje nėra nei ATPK 127 str. 2 d., nei ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba išreiškė poziciją, jog R. G. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jai skirta pagrįstai.
R. G. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. G. kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotonuotraukomis (b. l. 3-9), tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), L. Č. paaiškinimu (b. l. 13), iš dalies ir pačios R. G. paaiškinimu (b. l. 12) bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 28-30). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėja neneigia, kad jos automobilis galimai kliudė kitą automobilį ir nurodo, kad galėjo būti nepakankamai atidi ir rūpestinga, įsitikindama, kad jos automobilis, kuris buvo pajudėjęs iš savo vietos, nebuvo susidūręs su kitu automobiliu. Ji taip pat teigia, kad automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ priekinis numeris buvo kliudytas jai išvažiuojant iš aikštelės ir ji negalėjo nei pajusti, nei girdėti šio susidūrimo. Šie apeliacinio skundo argumentai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad R. G. paliko savo automobilį neužtikrinusi, kad jis nepajudėtų iš stovėjimo vietos, todėl jis riedėdamas atsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti. Nors skunde teigiama, kad L. Č. paaiškinime yra prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi R. G. automobiliui, kuris lietėsi su kitu automobiliu, pajudėjus, galėjo būti užlenktas kito automobilio priekinis numeris. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad R. G. automobilis savaime riedėdamas atsitrenkė į kitą automobilį, o R. G. tai matė, suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto, numatančio vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui, reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9 ir 152 punktų reikalavimai yra deklaratyvūs, nes bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. nebuvo pakankamai atsargi, jos automobilis kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kadangi ji nepasirūpino, kad automobilis nepradėtų savaime judėti.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.