- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1414-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2EY-5813-955/2017 pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) pirmosios instancijos teismui pateikė skundus dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503 organizuojant ir skelbiant pareiškėjui priklausančio turto varžytines, kurių Nr. 130175. Skundą pareiškėjas grindė tuo, kad antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė nei reali/dabartinė turto rinkos vertė. Realizavus turtą už antstolio nustatytą pradinę jo pardavimo kainą, pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, tektų ir liktų didelė skolos našta, dėl ko akivaizdžiai būtų pažeisti jo, kaip skolininko, interesai, o kreditorius AB SEB bankas nepagrįstai praturtėtų pareiškėjo sąskaita.
Antstolis 2017 m. sausio 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00503 duomenimis nustatė, kad antstolis R. B. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1486 dėl 1144130,86 Eur skolos, 14418,82 Eur palūkanų, 103423,50 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko R. Š. hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai. Antstolis 2014 m. birželio 11 d. skolininko turto arešto aktu areštavo hipoteka įkeistą turtą. 2014 m. liepos 17 d. patvarkymu antstolis pavedė UAB „Jungtinis verslas“ atlikti areštuoto nekilnojamojo turto bei įkaito davėjai L. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę. UAB „Jungtinis verslas“ pateikus išvadą dėl turto vertės, antstolis 2015 m. vasario 26 d. patvarkymu nutarė, jog pareiškėjui priklausančio areštuoto turto bendra vertė yra 644 983,78 Eur.
Pripažinus neįvykusiomis 2015 m. spalio 2 d. ir 2016 m. birželio 7 d. paskelbtas pareiškėjo turto varžytynes, antstolis 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir paskyrė UAB „Ober-Haus“ atlikti pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę. Šis patvarkymas išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 26 d. Antstolis patvarkyme nustatė terminą proceso šalims ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo, pareikšti nušalinimą ekspertui CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau pareiškimų dėl eksperto nušalinimo nebuvo gauta.
UAB „Ober-Haus“ atlikus ekspertizę ir pateikus ekspertizės aktą, antstolis 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu areštuotą turtą įkainojo 640 000 Eur suma. Patvarkymo ir ekspertų išvados kopija pareiškėjui įteikta 2016 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjui išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir galimybės paskirti pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis), bei išaiškinta teisė pareiškėjui iki varžytinių paskelbimo surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Nustatytu terminu nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę iš proceso šalių nebuvo negauta.
Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ekspertizės išvadų neteisingumą ir neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Teismas vien tik subjektyvų pareiškėjo manymą, kad turto vertė turėtų būti nustatoma iš 2006 metais nustatytos turto vertės atėmus atstatymui po gaisro reikalingą sąmatą, nevertino sudarantį pagrindą ginčyti ekspertizės aktu nustatytą turto vertę bei antstolio veiksmus organizuojant ir skelbiat varžytines laikyti neteisėtais.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai suabsoliutino UAB ,,Ober-Haus“ ekspertizės aktą, laikydamas, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir formaliai nurodė, kad antstolis turi ja vadovautis. Teismas nenagrinėjo ir neanalizavo aplinkybės, kad turto įkeitimo metu 2006 m. rugsėjo 30 d. įkeičiamo turto vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei nustatyta ekspertizės akte, kas leidžia daryti išvadą, kad toks didelis kainos skirtumas yra nelogiškas, sąlygojantis būtinybę turtą įvertinti pakartotinai.
Turto vertę pavestina nustatyti nešališkam ir nepriklausomam vertintojui, kurio kandidatūra būtų suderinta abiejų šalių, o ne vien tik išieškotojo siūlymu. Pareiškėjas ne kartą siūlęs antstoliui skirti abiejų šalių suderintą vertintojo kandidatūrą, kad vertinimas būtų atliktas nešališkai, tačiau antstolis į tai neragavo ir tuo neužtikrino kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, užkirto pareiškėjui galimybę pilnai patenkinti kreditoriaus reikalavimus. UAB ,,Ober-Haus“, vertindama turtą, galimai buvo šališka, kadangi šį vertintoją ir kreditorių sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kas reiškia, kad vertintojas yra tiesiogiai priklausomas nuo kreditoriaus ir yra suinteresuotas sutartinių santykių tęstinumu.
Teismas nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjo teisę reikšti nušalinimą ekspertui, teikti prieštaravimus ir galimybę paskirti pakartotinę ekspertizę, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką vien šių procesinių teisių neįgyvendinimas ar nepasinaudojimas jomis neeliminuoja antstolio pareigos tinkami įvertinti turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų įkainojant priverstinai realizuojamą skolininkui priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus organizuojant ir skelbiant pareiškėjui priklausančio turto varžytines Nr.130175. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas formaliai taikė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teismas nepagrįstai suabsoliutino eksperto UAB ,,Ober-Hause“ ekspertizės aktą, kadangi šis ekspertas galimai šališkas.
CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. kai antstoliui pateikti vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis, įvertinęs prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, vertina, ar jos pagrįstos ir sudaro pagrindą abejoti dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai sprendžia, skirti ar atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad antstolis 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir paskyrė UAB „Ober-Haus“ atlikti pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę. Šis patvarkymas išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Ober-Haus“ atlikus ekspertizę ir pateikus ekspertizės aktą, antstolis 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu areštuotą turtą įkainojo 640 000 Eur suma. Patvarkymo ir ekspertų išvados kopija pareiškėjui įteikta 2016 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjui išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir galimybės paskirti pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis), bei išaiškinta teisė pareiškėjui iki varžytinių paskelbimo surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Nustatytu terminu nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę iš proceso šalių nebuvo gauta. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo žinoma apie antstolio priimtus procesinius dokumentus, jie pareiškėjui įteikti, pareiškėjui buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, t. .y pareiškėjui buvo sudarytos galimybės įstatymo nustatyta tvarka dalyvauti procese ir ginti savo teises. Nesutikimą su antstolio nustatyta turto verte apeliantas grindžia argumentu, kad turto vertė turėtų būti nustatoma iš 2006 metais nustatytos turto vertės atėmus atstatymui po gaisro reikalingą sąmatą, tačiau, kaip nurodyta, šie argumentai sudaro CPK 682 straipsnio 2 dalyje nurodyto procesinio dokumento – prieštaravimų turinį. Todėl tai, kad pareiškėjas nesinaudojo jam įstatymo suteikiamomis teisėmis, nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, formaliai nurodė, kad areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir, kad antstolis turi ja vadovautis (CPK 185 straipsnis).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus dėl, jo nuomone, turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusio eksperto UAB ,,Ober_Haus“ šališkumo. Tačiau pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų įkainojant priverstinai realizuojamą pareiškėjo turtą faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis nenurodė jokių šio eksperto šališkumą patvirtinančių argumentų ir aplinkybių, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su antstolio paskirto eksperto šališkumu. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Skunde nurodomos aplinkybės nebuvo nagrinėjimo objektu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nevertina pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl eksperto šališkumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.