Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2013-12-23 S. B. turto įgijimo apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014-01-05 J. P. turto įgijimo apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014-02-03 F. J. turto įgijimo apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014-02-22 R. D. turto įgijimo apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014-05-06 J. D. turto įgijimo apgaule) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta A. K. galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-05-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-12-10.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra nuo 2014-12-10.

F. J. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš A. K. priteista 11000 Lt (3185,82 Eur) padarytai tiesioginei turtinei žalai ir 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti civilinei ieškovei F. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-23 apie 11.19 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra, nenustatytam asmeniui 2013-12-23 11.19 val. paskambinus nukentėjusiajai S. B. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžius, kad jos anūkė G. numetė nuo laiptų vaiką ir kad reikalinga sumokėti už gydymą 600 litų, taip atlyginant nukentėjusiajam padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai S. B. sutikus sumokėti 600 litų, po ko A. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs S. B. sužaloto vaiko broliu D. S. ir liepęs jam paduoti sutartus 600 litų, tokiu būdu apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. B. priklausančius 600 litų.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-01-05 apie 12.14 val., veikdamas kartu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra, nenustatytam asmeniui 2014-01-05 12.14 val. paskambinus nukentėjusiajai J. P. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūke ir nurodžius, kad ji virsdama nuo laiptų užgriuvo ir taip sužalojo mergaitę, už kurios gydymą reikalinga sumokėti 1000 litų, taip atlyginant nukentėjusiajai mergaitei padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai J. P. sutikus sumokėti 1000 litų, po ko A. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs J. P. D. S. ir liepęs jam paduoti sutartus 1000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. P. priklausančius 1000 litų.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-02-03 apie 12.28 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra, nenustatytam asmeniui 2014-02-03 12.28 val. paskambinus nukentėjusiajai F. J. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad jos anūkė I. užgriuvo ir sunkiai sužalojo mergaitę, už kurios gydymą reikalinga sumokėti 15000 litų, taip atlyginant nukentėjusiajai mergaitei padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai F. J. sutikus sumokėti 11000 litų, po ko A. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs F. J. sužalotos mergaitės broliu D. S., o F. J. jam per du kartus perdavus 11000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai F. J. priklausančius 11000 litų.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-02-22 apie 11.13 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra, nenustatytam asmeniui 2014-02-22 11.13 val. paskambinus nukentėjusiajai R. D. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžius, kad jos anūkė lipdama laiptais užgriuvo ant 10 metų amžiaus mergaitės, ją sužalojo ir kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajai padarytą 15000 Lt žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai sutikus mokėti 1000 Lt, po ko A. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), paimti iš nukentėjusiosios R. D. apgaule išviliotų pinigų, kuriuos nukentėjusioji perdavė jam, taip apgaule, savo, nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, R. D. priklausantį turtą – 1000 litų.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-05-06 apie 12.51 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, tai yra, nenustatytam asmeniui 2014-05-06 12.51 val. paskambinus nukentėjusiajai J. D. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir nurodžius, kad N. nuo laiptų nustūmė mažą mergaitę ir taip ją stipriai sužalojo, už kurios gydymą reikalinga sumokėti 15000 litų, o nukentėjusiajai J. D. sutikus sumokėti 7000 litų, po ko A. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), ir liepęs jam paduoti sutartus 7000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. D. priklausančius 7000 litų.

Nuteistojo A. K. teigimu, jis dėl J. P. turto įgijimo apgaule neprisipažino, nes šios nusikalstamos veikos jis nepadarė. Nors nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu jį atpažino kaip asmenį, kuris buvo pas ją atėjęs pasiimti pinigų, tačiau pirminiuose savo parodymuose ji teigė, kad pas ją atėjo apie 25 metų amžiaus pilku sportiniu kostiumu skusta galva vaikinas, kurio ji neatpažintų. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji taip pat teigė, kad pas ją atėjęs jaunuolis pasirašė ant lapuko „D. S.“, o teisiamojo posėdžio metu ji tvirtai nurodė, kad pas ją atėjęs jaunuolis nieko nepasirašinėjo, nors tarp surinktų įrodymų yra raštelis su užrašu „D. S.“, o liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jaunuolis pasirašė ant kažkokio lapuko ir tas lapukas yra byloje. J. P. taip pat nurodė, kad, vaikinui išėjus, policijos pareigūnai prisistatė už minutės, o liudytojas R. V. nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo po gerų dviejų valandų. Paklausus J. P., kaip tas vaikinas buvo apsirengęs, ji negalėjo prisiminti, ką buvo nurodžiusi pirminiuose savo parodymuose apie aprangą, ir negalėjo pasakyti, ar vaikinas buvo atėjęs su treningais ar su džinsais. Be to, nukentėjusioji J. P. teisiamojo posėdžio metu, pažiūrėjusi į jį (A. K.), su abejone patvirtino, kad tai jis buvo atėjęs pas į namus. Nuteistasis A. K. teigia, kad jis niekada nebuvo nusiskutęs plaukų, o liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu jo neatpažino kaip žmogaus, kuris buvo atėjęs pas J. P. paimti pinigų, liudytojas R. V. parodė, kad jis (A. K.) – ne tas vaikinas, kuris atėjo pas J. P. pinigų. Be to, iš pateiktų dviejų jo (A. K.) nuotraukų, tik vienoje nuotraukoje liudytojas R. V. atpažino asmenį panašų į jį (A. K.), tačiau pamatęs jį (A. K.) gyvai, liudytojas paneigė savo atpažinimą iš nuotraukos.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad dėl F. J. turto įgijimo apgaule jis taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu. Teigia, kad F. J. teisiamojo posėdžio metu jo neatpažino kaip asmens, kuris buvo pas ją atėjęs paimti pinigų. Nukentėjusioji nurodė, kad pas ją du kartus buvo atėjęs tas pats vyriškis, tačiau jo (A. K.) ji vis tiek neatpažino. F. J. pas ją atėjusį asmenį apibūdino kaip „apsimuturiavusį“ rūbais ir „užsimaukšlinusį“ kepurę, todėl, nuteistojo manymu, taip apsirengusį asmenį būtų neįmanoma atpažinti be šių rūbų. Šiai nukentėjusiajai, nuteistojo A. K. nuomone, svarbiausia atgauti prarastus 11000 Lt. Apeliantas nurodo, kad rašysenos ekspertizės išvados teigia, kad ne jo raštas raštelyje „D. S.“ ir nėra jokių požymių atpažinti, kad tai jo ar kito asmens parašyti žodžiai. Ekspertė A. J. teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad lapelyje galėjo pasirašyti jis (A. K.).

Nuteistojo A. K. teigimu, jis dėl J. D. turto įgijimo apgaule taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu. Nurodo, kad pirminiuose parodymuose J. D. parodė, kad pas ją atėjo jaunuolis apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, trumpų plaukų, vilkėjo juodos spalvos medžiaginę striukę, ji jam padavė 7000 Lt. Iš pateiktų atpažinimui nuotraukų nukentėjusioji jį (A. K.) atpažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu paklausus nukentėjusiosios J. D. pagal ką ji atpažino jį (A. K.) kaip tamsaus gymio, tai nukentėjusioji paaiškino nesuprantamai, kad nuotraukos buvo tamsios. Nuteistojo A. K. nuomone, nukentėjusiajai jį atpažinti padėjo policijos pareigūnai, pateikę nuotraukas atpažinimui. Be to, nukentėjusioji pirminiuose parodymuose nurodė, kad pas ją atėjusiam asmeniui atidavė 7000 Lt, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tam asmeniui atidavė 10000 lt. Nuteistasis A. K. nurodo, kad iš jo buvo paimta rašto pavyzdžių su žodžiais „T. B.“ ekspertizei, tačiau ekspertės A. J. parodymai paneigė, kad ant lapuko žodžius „T. B.“ pasirašė jis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant A. K. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir kurie ne tik paneigė nuteistojo A. K. parodymus, bet ir patvirtino jo dalyvavimą darant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu apgaule įgijus svetimą turtą ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (už penkias nusikalstamas veikas). Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl J. P. turto įgijimo apgaule

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neigia apgaule įgijęs J. P. turtą, tačiau jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios J. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo R. V. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojos I. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ekspertės A. J. paaiškinimais pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – 2014-01-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2013-12-23 įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-05-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-05-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, 2014-01-17 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-23 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-27 (duomenys neskelbtini) AVPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-08 LTEC (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. P., liudytojų R. V., I. M. parodymai, ekspertės A. J. paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo A. K. apeliacinio skundo teiginiais, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes šios nusikalstamos veikos (J. P. turto įgijimo apgaule) jis nepadarė. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad ji teisingai kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu jį atpažino kaip asmenį, kuris buvo pas ją atėjęs pasiimti pinigų, tačiau pirminiuose savo parodymuose ji teigė, kad pas ją atėjo apie 25 metų amžiaus pilku sportiniu kostiumu skusta galva vaikinas, kurio ji neatpažintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji J. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog ji neatpažintų pas ją buvusio vaikino, nėra pagrindas teigti, kad ji teisiamojo posėdžio metu negalėjo atpažinti A. K., kaip asmens, kuris byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo atėjęs pas ją pasiimti pinigų, ir kad šis atpažinimas yra nepatikimas.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji J. P. nurodė, jog pas ją atėjęs jaunuolis pasirašė ant lapuko „D. S.“, o teisiamojo posėdžio metu ji tvirtai nurodė, kad pas ją atėjęs jaunuolis nieko nepasirašinėjo, nors tarp surinktų įrodymų yra raštelis su užrašu „D. S.“ ir liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jaunuolis pasirašė ant kažkokio lapuko ir tas lapukas yra byloje, taip pat J. P. nurodė, kad, vaikinui išėjus, policijos pareigūnai prisistatė už minutės, o liudytojas R. V. nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo po gerų dviejų valandų, o paklausus J. P., kaip pas ją atėjęs vaikinas buvo apsirengęs, ji negalėjo prisiminti, ką buvo nurodžiusi pirminiuose savo parodymuose apie aprangą, ir negalėjo pasakyti, ar vaikinas buvo atėjęs su treningais ar su džinsais. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios garbų amžių (gim. 1934-02-25), į su amžiumi vykstančius žmogaus atminties pokyčius, į nukentėjusiosios byloje nagrinėjamo įvykio metu patirtą stresą, po įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus tam tikram laiko tarpui, darytina išvada, kad nukentėjusioji pagrįstai nebeprisimena ir negali nurodyti kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių arba jas nurodo netiksliai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios J. P. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti apeliantą, todėl netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu neatpažino A. K. kaip asmens, kuris byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo atėjęs pas nukentėjusiąją J. P. paimti pinigų, nepaneigia A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes jo kaltę apgaule įgijus J. P. turtą neginčijamai patvirtina kiti byloje esantieji ir teismo ištirti jau anksčiau minėti įrodymai.

Dėl F. J. turto įgijimo apgaule

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl F. J. turto įgijimo apgaule taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu, tačiau šį A. K. nurodytą deklaratyvų teiginį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai patvirtina A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paneigia apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės F. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ekspertės A. J. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – 2014-02-03 įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-02-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-02-20 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-17 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-09 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-08 LTEC (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis ir kita bylos medžiaga ir padarė teisingą išvadą, kad A. K. apgaule įgijo F. J. turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios F. J. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti apeliantą, todėl netikėti jos parodymais ir teigti, kad jai svarbiausia atgauti prarastus 11000 Lt, nėra pagrindo. Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. kaltės apgaule įgijus svetimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji F. J., atsižvelgus į jos garbų amžių, neatpažino A. K. kaip asmens atėjusio pas ją pasiimti pinigų, nepaneigia kitų byloje esančių ir teismo ištirtų jau anksčiau minėtų įrodymų, pagrindžiančių A. K. kaltę apgaule įgijus F. J. turtą.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad rašysenos ekspertizės išvados teigia, kad ne jis raštelyje parašė „D. S.“, ir nėra jokių požymių, pagal kuriuos būtų galima atpažinti, kad tai jo ar kito asmens parašyti žodžiai, o ekspertė A. J. teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad lapelyje galėjo pasirašyti jis (A. K.). Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš 2014-08-08 LTEC (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus „D. S.“, esančius: lapelyje, pradėtą žodžiais „Kupiuros 9 šimtai 2 šimtus...“; ant voko, pradėtą žodžiais „F. J. 1927 ...“; liniuotame sąsiuvinio lape, pradėtą žodžiais „J. P....“ parašė ne A. K. (išvada 1.2); nustatyti, ar lapelyje, pradėtą žodžiais „Kupiuros 9 šimtai 2 šimtus...“; ant voko, pradėtą žodžiais „F. J. 1927 ...“ ir liniuotame sąsiuvinio lape, pradėtą žodžiais „J. P. ...“ šalia rankraštinio įrašo „D. S.“ pasirašė A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje 5.1 ir 6.1 punktuose ( išvada 1.3) (3 t. 44-48 b. l.). Taigi specialisto išvada yra tikėtina, o ne kategoriška, todėl teigti, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, kad rašysenos ekspertizės išvados teigia, kad ne jis raštelyje parašė „D. S.“, nėra pagrindo. Be to, ekspertė A. J. pirmosios instancijos teisme ne paneigė, kad lapelyje galėjo pasirašyti jis (A. K.), kaip kad apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. K., o paaiškino, kad tirti pateikti rankraštiniai įrašai yra labai trumpi, todėl negalima duoti patvirtinančios ar paneigiančios kategoriškos išvados, kad lapelyje pasirašė jis (A. K.) (4 t. 87, 88 b. l.).

Dėl J. D. turto įgijimo apgaule

Nuteistasis A. K. pateiktu apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už J. D. turto įgijimo apgaule. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neigia, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai – nukentėjusiosios J. D. ir liudytojo D. Ž. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, 2014-05-06 įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-05-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2014-05-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-06-17 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-01 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-20 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK SUB tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-18 LTEC (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti byloje esantys duomenys, kurie sudaro vieningą apelianto kaltę patvirtinančią medžiagą, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. D. turto įgijimo apgaule) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Nors apeliantas neigia apgaule įgijęs J. D. turtą, tačiau tokia A. K. pozicija teisėjų kolegijos vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas ir mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios J. D. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį A. K., todėl netikėti jos parodymais ir tikėti deklaratyviais nuteistojo A. K. teiginiais, kad nukentėjusioji pati nebūtų atpažinusi jo iš nuotraukų, jai padėjo policijos pareigūnai, pateikę nuotraukas atpažinimui, nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusioji paklausta nesugebėjo paaiškinti, pagal kokius požymius pas ją atėjusį asmenį pasiimti pinigų ji apibūdino kaip tamsaus gymio, nepaneigia kitų byloje esančių ir teismo ištirtų jau anksčiau minėtų įrodymų, pagrindžiančių A. K. kaltę apgaule įgijus J. D. turtą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusioji J. D. pirminiuose savo parodymuose nurodė, jog pas ją atėjusiam asmeniui atidavė 7000 Lt, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tam asmeniui atidavė 10000 lt, tačiau ši aplinkybė (pinigų suma) neturi įtakos nuteistojo A. K. veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui, bet to, kaip matyti iš A. K. pateikto kaltinimo ir pirmosios instancijos nuosprendžio (4 t. 1-9, 98-111 b. l.), jam buvo inkriminuota ir jis nuteistas už tai, kad apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo nukentėjusiajai J. D. priklausančius 7000 litų, o ne 10000 Lt. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji J. D. byloje civilinio ieškinio nepareiškė ir neprašė iš nuteistojo A. K. priteisti patirtos žalos atlyginimą.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad iš jo buvo paimta rašto pavyzdžių su žodžiais „T. B.“ rašysenos ekspertizei, tačiau ekspertės A. J. parodymai paneigė, kad ant lapuko žodžius „T. B.“ pasirašė jis. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš 2014-08-18 LTEC (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ar tirti pateiktame lapelyje, pradėtame žodžiais „J. D....“, baigtame „...Pareiškimas T. B.“, rankraštinį įrašą „T. B.“ parašė ir šalia pasirašė A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima (3 t. 54-55 b. l.), tačiau ši išvada nei paneigia, nei patvirtina, kad ant lapuko žodžius „T. B.“ parašė A. K.. Nors nuteistasis A. K. nurodo, kad ekspertės A. J. parodymai paneigė, kad ant lapuko žodžius „T. B.“ pasirašė jis, tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (4 t. 87, 88 b. l.), tokių paaiškinimų specialistė A. J. teismo posėdžio metu nedavė.

Nuteistasis A. K., remdamasis liudytojo D. Ž. teisme duotais parodymais, kad jis asmenų, kuriuos kviečiasi apklausai, paprastai prašo atvykti po 13.10 val. ar 13.30 val., ir skambučių išklotinėje esančiais duomenimis, kad į J. D. telefoną pirmą kartą buvo skambinta 2014-05-06 12 val. 51 min. 39 s, antrą kartą skambinta 13 val. 48 s, trečią kartą – 13 val. 16 min. 11 s, kai jau buvo paimami pinigai iš J. D., teigia, kad jis šio nusikaltimo (J. D. turto įgijimo apgaule) niekaip negalėjo įvykdyti, nes jis tuo metu buvo policijos nuovadoje.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais kategoriškai nesutinka ir pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog jis (A. K.) 2014-05-06 pas tyrėją atvyko pietų metu, kad jam reikėjo koridoriuje palaukti apie 30 min., ir pas jį (D. Ž.) kabinete reikėjo laukti, kol bus pradėti pildyti dokumentai, nes D. Ž. buvo kažkuo užsiėmęs, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš bylos, 2014-05-06 A. K. apklausos protokolas pradėtas rašyti 15.32 val. ir baigtas 15.47 val. (3 t. 75 b. l.). Nuteistasis A. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pas tyrėją 2014-05-06 jis atvyko apie 13.30 val., nes susitikti su tyrėju buvo sutarę 14 val. (4 t. 77 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad 2014-05-06 skambinimo į J. D. telefoną laiku (12 val. 51 min. 39 s, 13 val. 48 s, 13 val. 16 min. 11 s), A. K. buvo policijos komisariate ir kad jis šio nusikaltimo (J. D. turto įgijimo apgaule) niekaip negalėjo įvykdyti, nėra pagrindo, nes byloje nėra patikimų apeliacinio skundo argumentus patvirtinančių duomenų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad teisme duodamas parodymus ir baigiamojoje kalboje jis nurodė, jog gailisi ir padarytas dvi veikas (R. D. ir S. B. turto užvaldymą apgaule) vertina blogai, tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, dėl šių dviejų nusikalstamų veikų teismas, skirdamas jam bausmes, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir jam skundžiamu nuosprendžiu paskyrė per griežtą bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai būtina spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2014-05-06, 2014-06-18, 2014-09-08 A. K. pateikus pirminius įtarimus ir patikslintus įtarimus ir jį apklausiant įtariamuoju, jis savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus neigė ir savo kaltės nepripažino (3 t. 75, 82, 87, 88 b. l.), A. K. kaltę neigė ir pradėjus bylos teisminį nagrinėjimą (4 t. 30 b. l.). Tik po to, kai pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo ištirti surinkti įrodymai, A. K. prisipažino, jog apgaulės būdu įgijo R. D. ir S. B. turtą, dėl J. P., F. J. ir J. D. turto įgijimo apgaule jis neprisipažino (4 t. 87-97 b. l.). Išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą, akivaizdu, jog nuteistasis A. K. kaltę dėl jam dviejų inkriminuotų veikų (dėl R. D. ir S. B. turto įgijimo apgaulės būdu) visiškai pripažino tik dėl surinktų įrodymų, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą, bei siekdamas sušvelninti bausmę, todėl tai negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. teigia, kad teisme duodamas parodymus ir baigiamojoje kalboje jis nurodė, jog gailisi ir padarytas dvi veikas (R. D. ir S. B. turto užvaldymą apgaule) vertina blogai, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. K. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuos Respublikos BK 56 str.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė penkis tyčinius nesunkius (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimus, būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui, remiantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatomis, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. A. K. yra baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Taigi teigti, kad nuteistajam A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per giežtos nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos manymu, A. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nenori laikytis įstatymų ir jų nesilaiko.

Nuteistojo A. K. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. prisipažino kaltu padaręs dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas tik dėl surinktų įrodymų, byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka – byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, o ne prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusiosios bei liudytojai, be to, byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų, vien nuteistojo prisipažinimo nepakanka, kad jam paskirta bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad F. J. pareikšto civilinio ieškinio dydis 16000 Lt yra nepagrįstas, nebuvo pateiktos pažymos, patvirtinančios sveikatos sutrikimus – pablogėjusįjį miegą, prasidėjusius galvos skausmus, sutrikusį širdies ritmą, skausmus širdies plote. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog A. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nukentėjusiosios F. J. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai. Nors medicininės pažymos, patvirtinančios, kad po A. K. padarytos nusikalstamos veikos F. J. sveikata pablogėjo – pablogėjo miegas, prasidėjo galvos skausmai ir skausmai širdies plote, sutriko širdies ritmas, nukentėjusioji nepateikė, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl apgaule prarasto turto patyrė stresą ir kitus neigiamus emocinius išgyvenimus ir tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiosios savijautai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir pagrįstai iš A. K. nukentėjusiajai F. J. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ši suma nelaikytina per didele.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. K. padarytas veikas, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.