Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas, 9 kartus, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2017-05-29 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, Kauno apylinkės teismo 2017-12-01 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. A. 2017-05-01, apie 1.02 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 ‰ girtumas), kumščiu sudavė K. M. į dešinę veido pusę, taip padarydamas kraujosruvas dešinėje akyje, po to priėjus A. Z. bei prasidėjus grumtynėms tarp I. A. ir A. Z., sudavė K. M. smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejose šlaunyse, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, tokiu būdu padarė K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, nepilnametei S. B. stovint prieškambaryje, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, dėl to ji trenkėsi pakaušiu ir nugara į vonios duris, po to ne mažiau kaip vieną kartą sudavė smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas, taip padarydamas muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl padaryto sužalojimo, S. B. ilgiau nei 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. S. parodė, kad dirba Kauno m. VPK patruliu. Patruliuoja Panemunės rajone. Atsimena įvykį, kai buvo sumuštos dvi nepilnametės merginos. Nuvykę rado dvi merginas ir du vaikinus. Viena mergina tikrai buvo visa kruvina, kruvinas veidas. Iškvietė greitąją, sulaikė vieną vyriškį ir išvažiavo. Kiek pamena sulaikomas labai priešinosi, buvo labai agresyvus.

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei prie kokių išvadų, jais remiantis, prieitina.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nukentėjusių S. B., K. M. parodymais, kad kaltinamojo buvo sužalotos, liudytojų A. Z., D. R., parodymais, kad nukentėjusios skundėsi, jog jas sumušė kaltinamasis, liudytojo R. S., parodymais, kad jis matė kruviną merginos veidą ir iškvietė greitąją, liudytojų A. B., J. M. parodymais, jog matė sužalotas savo dukras, liudytojų V. G., V. P. parodymais, jog matė ir girdėjo muštynes laiptinėje, įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusių parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusių parodymai paremti liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. G1166/2017(02), kuria konstatuota nukentėjusiai S. B. nosies kaulų lūžimas atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą ir, kuris nebūdingas griuvimui bei atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kaltinamasis iš esmės neginčija buvęs įvykio vietoje ir dėl girtumo visų detalių neprisimenantis. Kaltinamojo neprisipažinimą smurtavus, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – niekur nedirba, teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 3-4), psichiatrijos klinikoje nesigydė (2 t., b. l. 20), priklausomybės ligų centre neregistruotas(2 t., b. l.19).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Taip pat, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - konfliktas tarp kartu vakarojančių asmenų, kad nusikalstama veika nebuvo sukelti nukentėjusioms sunkūs padariniai bei liekamieji reiškiniai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant drausminančius įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 7 punktas, 8 punktas), tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas bei laikysis įstatymų, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat I. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusi S. B. pareiškė 4500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 40-41). Nukentėjusi K. M. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 56). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 242,74 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusios S. B. gydymą (1 t., b. l. 22-23).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad I. A. nesunkiai sužalojo S. B. ir nežymiai – K. M.. Teismas mano, kad nukentėjusios neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, nepatogumus, neabejotinai sutriko jų gyvenimo ritmas, t. y. joms buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Nors bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis dirbtų, tačiau teismas mano, kad jis yra jauno amžiaus ir yra pajėgus dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas I. A. kaltais veiksmais nukentėjusiai S. B. padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vatos tamponai, supakuoti į voką, trys mediniai objektai, supakuoti į voką, du autobuso bilietai supakuoti į voką, nuoplovos supakuotos į voką, vatos tamponas su nuoplovomis supakuotos į voką, saugomi Panemunės PK saugykloje, sunaikintini įsiteisėjus nuosprendžiui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje konstatuota, kad nukentėjusiai S. B. buvo suteikta advokato pagalba, pateikta pažyma, prašoma iš kalto asmens priteisti 187,41 eurų (2 t., b. l. 148).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 1dalį – laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir I. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę ­ laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti ir iš I. A. priteisti nukentėjusioms S. B. 2000 (du tūkstančius eurų), o K. M. 300 (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei Kauno teritorinės ligonių kasai 242,74 eurus (du šimtus keturiasdešimt du eurus septyniasdešimt keturis centus).

Priteisti iš I. A. 187,41 eurus už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiai S. B. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank", AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, I. A. paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Daiktinius įrodymus: du vatos tamponus, supakuotus į voką, tris medinius objektus, supakuotus į voką, du autobuso bilietus supakuotus į voką, nuoplovas, supakuotas į voką, vatos tamponą su nuoplovomis, supakuotą į voką, saugomus Panemunės PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.