- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-11
- Bylos Nr.
- I-7956-662/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rūta Miliuvienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
- Advokatai
- Saulius Aviža
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. R. padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr.2007/04-4R-139 ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 balandžio 27 d. nutarimą Nr.N-111 „Dėl kartu su dienraščiu „Respublika“ priedu „Futbolo ekspresas“ išplatinto 2007 metų triobet.com kalendoriaus“ (toliau – Nutarimas) (b. l. 3-6). A. R. paaiškino, kad Nutarimas, kaip individualaus pobūdžio administracinis aktas, darantis tiesioginę įtaką asmens teisėms ir pareigoms, gali būti skundžiamas vadovaujantis administracinių ginčų teisenos taisyklėmis. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko patvarkymas pareiškėjui iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra neteisėtas, priimtas tam neįgalioto viešojo administravimo subjekto. Valstybinė lošimų priežiūros komisija jai suteiktus valdingus įgalinimus įgyvendina tik asmenų, patenkančių į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo apibrėžtą lošimų organizatorių ratą, atžvilgiu. Analizuojamu atveju nei A. R., nei UAB „Sporto komunikacijos“ nėra licencijuoti lošimų organizatoriai ir tokio pobūdžio veiklos nevykdo. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus. Skunde taip pat pažymima, jog Nutarimas netenkina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka. Atsiliepime nurodo (b. l. 19-22), jog Komisija teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 26, 28 ir 29 straipsnių, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto 59 pastraipos nuostatas galima daryti pagrįstą išvadą, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija, įgyvendindama savo tikslą - teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga - turi teisę priimti sprendimą, kuris įforminamas nutarimu, susijusį su patraukimu administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio pažeidimą. Tačiau Valstybinės lošimų priežiūros komisijos teisė priimti nutarimus, skirtingai nei jos narių ir jų įgaliotų pareigūnų teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, kyla ne iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo bei Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Nutarimas nėra laikytinas procesiniu administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentu. Atsakovas Nutarimu nenustatė jokių naujų minėto teisės pažeidimo aplinkybių, kurios leistų Nutarimą betarpiškai sieti su teismui perduota byla (2007 m. gegužės 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas NL-27, bei su juo susiję dokumentai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 m. birželio 4 d. raštu Nr.32-603 persiųsti Vilniaus 3-am apylinkės teismui). Suformuotos teismų praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra procedūrinis sprendimas, kuris pareiškėjo teisėms ir pareigoms tiesioginės įtakos neturi.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti.
Atsakovo atstovai reikalavo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2007-04-27 priėmė nutarimą Nr.N-111 „Dėl kartu su dienraščio „Respublika“ priedų „Futbolo ekspresas“ išplatinimo 2007 metų triobet.com kalendoriaus“ (b. l. 12). Jame konstatavo, kad UAB „Sporto komunikacijos“ direktorius A. R., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, tarpininkavo platinant 2007 metų kalendorius su Triogames AS priklausančiu prekės ženklu triobet.com bei užrašu „Jūsų sporto partneris www.triobet.com“, kurie buvo išplatinti kartu su dienraščio „Respublika“ priedu „Futbolo ekspresas“ 2007 m. vasario 7 d. Taip pat nurodoma, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nes minėtoji informacija nenumatyta minėto įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje, todėl yra suprantama kaip azartinių lošimų reklama, o jos skelbimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką. Pareiškėjas 2007-05-29 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – VAGK), kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti (VAGK b. l. 1-4). Išnagrinėjusi skundą, VAGK 2007-06-13 sprendimu Nr.2007/04-4R-139 jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 7-11).
Byloje spręstinas klausimas, ar A. R. gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimto akto panaikinimo. Paaiškintina, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo (administravimo) institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė teisės pažeidimo fakto, t. y. kaip anksčiau nurodyto nutarimo priėmimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išsakyti teiginiai, kad šiuo nutarimu A. R. yra pripažintas pažeidėju ir jis pareiškėjui sukelia tiesiogines juridines pasekmes, yra abstraktaus pobūdžio ir nesusieti su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo bei formuluojamas kaltinimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, o nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendžiama, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar traukiamas atsakomybėn asmuo yra kaltas ar nekaltas bei skiriama (neskiriama) jam administracinė nuobauda, t. y. sukeliamos teisinės pasekmės.
Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo normų visetas (23 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga - ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas priimdamas nutarimą nepadarė pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja šalis pagrįsti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytą tariamą teisių pažeidimą - realius ketinimus patvirtinančių įrodymų ir dėl jų priimtų valstybės institucijose neigiamų sprendimų, kitų tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomą teisų pažeidimą nėra, o prielaidomis sprendimo pagrindimas negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 86, 86 straipsniai), daroma išvada, kad ginti pareiškėjo subjektines teises nėra pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė – jokių juridinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl A. R. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta, todėl pareiškėjo A. R. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.