- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1-751-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00182-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės S. Š. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuo 2014-05-22 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21str. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus- apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus- valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 2014-05-28 Šiaulių mieste iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už laikotarpį nuo 2014-01-22 iki 2014-05-28, tą pačią dieną perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir dėl to juos prarado, t.y. neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-22 iki 2014-05-28.
Kaltinamasis R. K. tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėn. jis per vieną savo pažįstamą A. susipažino su T.. Jis tuo metu ieškojo darbo ir kaip suprato iš A. T. jam galėjo pasiūlyti darbą. Jų pavardžių ir kontaktinių duomenų neturi. T. jam pasiūlė darbo, sakė, kad galės užsidirbti 800 Lt, sakė kad jam reiks nusipirkti bendrovę, kuri prekiaus grūdais. Sakė, kad jam reiks pasirašyti kažkokius dokumentus registrų centre ir banke. Daugiau jis jam nieko ir neaiškino. Jis sutiko ir po savaitės su juo nuvažiavo į Šiaulių miestą. Ten banke ir Registrų centre pasirašė kažkokius popierius jų neskaitydamas, todėl dabar negali pasakyti už ką pasirašė. Dabar pažiūrėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-22 vienintelio akcininko sprendimą gali patvirtinti, kad ten jo asmens parašas ties spausdintu tekstu „akcininkas R. K.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-22 akcininkų sąraše ties spausdintu tekstu „direktorius R. K.“ yra taip pat jo parašas. Po poros savaičių jam vėl paskambino T. ir susitarė su juo susitikti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Kai susitiko, jis jį nuvežė į Šiaulius prie kažkokios degalinės ir ten auT.bilyje pasirašė kažkokius popierius, ką pasirašė dabar nepamena. Taip pat, 2014 m. gegužės pabaigoje jis su T. buvo nuėjęs į bendrovę, kuri tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tos bendrovės pavadinimo, adreso nepamena. T. ten gavo maišiuką su dokumentais. 2014-05-28 priėmimo perdavimo akte, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus šalia spausdinto teksto „dokumentus priėmiau“ yra jo asmens parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarime dėl apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ties spausdintu tekstu „direktorius R. K.“ yra jo asmens parašas. Jis pasirašė šiuos dokumentus ir matė kaip T. gavo už jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Jis nutylėjo ir nieko nepadarė, kad T. jam grąžintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jis leido jam dokumentus pasiimti. Jis tuo metu nesuprato, kad turi dokumentus išsireikalauti iš T.. Jis neturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir jų pateikti negali. Jis už tai, kad pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jokio atlygio iš nieko negavo. Jam T. žadėtų 800 Lt nesumokėjo. Jis liko apgautas. Nieko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nepažįsta, kokia veikla užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, jos veikloje jis nedalyvavo. (t. 2, b.l. 147-148)
R. K., apklaustas BPK 80 str. 1 d. ir 82 str. 3 d. pagrindais parodė, kad 2014 metų gegužės ar birželio mėnesį, tiksliai datos nepamena, buvo neseniai grįžęs po nuostolingų darbų užsienyje, ieškojosi darbo. Jo pažįstamas A., pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Pasakė, kad jo pažįstamas T. ieško žmogaus kuris nori užsidirbti. Po kelių dienų jam paskambino vyriškis ir prisistatė T. nuo A., pasakė, kad nori susitikti ir pasikalbėti. Jis atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą. T. paaiškino, kad jis gali užsidirbti 800 litų, pradžiai reikia nusipirkti jo žinomą bendrovę, kuri prekiaus grūdais. Ką jam konkrečiai reiks daryti nepaaiškino. Po kelių dienų, ryte, T. jam paskambino, susitiko (duomenys neskelbtini) aikštelėje, ir nuvažiavo į Šiaulius. Šiauliuose sustojo prie degalinės, tada jis susitiko su kitais asmenimis, kurių nepažinojo. Tie asmenys T. padavė kažkokius dokumentus, tada T. juos jam automobilyje davė pasirašyti, jam parodytose vietose jis pasirašė, tų dokumentų net neskaitė, kadangi pasitikėjo T. ir jis sakė, kad taip reikia daryti. T. jam paaiškino, kad pasirašė bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kad bus bendrovės akcininkas, taip pat direktorius, nes reikia atleisti buvusi bendrovės direktorių I., nes tas I. pridarė tai bendrovei kažkokių bėdų. T. paaiškino, kad jam padės dirbti su ta bendrove ir viskas bus tvarkoje. Tada jis su T. nuvyko į ,,Registrų centras“ Šiaulių skyrių, kur padavė dokumentus, taip pat pasirašė dar kažkokiuose dokumentus. Po kelių dienų jam T. paskambino. T. nuvežė jį į buhalterinės apskaitos bendrovę, kuri tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tos bendrovės pavadinimo, adreso nepamena. Į minėtą buhalterinę bendrovę ėjo kartu su T., kadangi jis ne viską suprato, T. už jį paaiškino ko reikia, jis pasirašė dokumentus, kad nutraukiama paslaugų teikimo sutartis ir kad pasiima bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. T. paėmė maišiuką su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir parvežė jį namo, paaiškino, kad kai reiks, paskambins. T. visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasiliko pas save, jis jų tyrimui pateikti negali, kadangi jų neturi ir tų dokumentų buvimo vietos nežino. Nežino kur T. minėtus dokumentus padėjo. Daugiau to T. nebematė. Apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam tik žinoma, kad ji prekiavo grūdais. Po kurio laiko FNTT pareigūnai jam įteikė reikalavimą pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau, jis to padaryti negalėjo, nes dokumentų neturi. (t. 2, b.l. 138-141)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Liudytoja R. N. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Bendrovė veiklą vykdo Šiaulių mieste, veikla- buhalterinės apskaitos teikimo paslaugos. 2014-02-04 į bendrovę kreipėsi R. T., kuris paprašė tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Po to, 2014-02-21 T. buvo atleistas, naujas direktorius I. N. atveždavo pirminius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo grūdais, visi sandoriai įvyko 2014 m. balandžio mėn. Po balandžio mėn., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines paslaugas neatsiskaitė, sutartis su ja buvo nutraukta. Sutarties nutraukimą pasirašė naujas direktorius R. K.. Jam pagal perdavimo aktą buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 1, b.l. 30-32)
Iš 2014-05-22 vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad R. K. direktoriumi tapo nuo 2014-05-22. (t. 2 b.l. 19)
Iš 2014-05-22 akcininkų sąrašo matyti, kad R. K. 100 procentų UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų įsigijo 2014-05-15. (t. 2 b.l. 20)
Iš 2014-02-04 apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. JF-196 matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ UAB “(duomenys neskelbtini)” teikia buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2014-02-04. (t. 1 b.l. 109-110)
Iš 2014-05-28 priėmimo perdavimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. N. perdavė akte išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus R. K.. Akto grafoje „dokumentus priėmiau„ ranka parašytas tekstas „R. K.“, šalia neįskaitomas parašas. (t. 1 b.l. 108)
Iš susitarimo matyti, kad 2014-05-28 apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. JF-196 nutraukta, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminės apskaitos dokumentai yra perduoti direktoriui R. K.. Akto apačioje šalia spausdinto teksto „direktorius R. K.“ yra ranka rašytas tekstas juodu šratinuku „R. K.“ ir neįskaitomas. parašas. (t. 1 b.l. 107)
Iš 2015-04-24 specialisto išvados Nr.5-5/28 matyti: UAB "(duomenys neskelbtini)" įregistruota 2014-01-22 adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė PVM mokėtoju įregistruota 2014-03-27, PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas 10000 Lt, padalintas į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė lygi 100 Lt. Laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-27 bendrovės steigėja ir akcininkė buvo J. Š., nuo 2014-01-27 iki 2014-02-21 bendrovės akcininkas R. T., nuo 2014-02-21 iki 2014-05-15 akcininkas I. N., nuo 2014-05-15 bendrovės akcininkas R. K. (4 priedas). Nuo 2014-02-04 iki 2014-05-28 UAB“(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg.: (duomenys neskelbtini).) pagal Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr.JF-196 (7 priedas). Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ 2014-05-28 nutraukė Apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir įrašė, kad visi pirminės apskaitos dokumentai perduoti Bendrovės direktoriui R. K., bankas suvestas iki 2014-04-23 dienos (7 priedas 3 lapas). UAB“ (duomenys neskelbtini)“ 2015-03-03 dokumentų perdavimo aktu pateikė Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (originalą), pagal kurį UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorė R. N. 2014-05-28 perdavė, o direktorius R. K. priėmė UAB“(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš viso 10 segtuvų (8 priedas). FNTT Panevėžio apygardos valdybos 2014-11-05 lydraštyje Nr.25/14-1-9-21754 dėl UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų pateikimo R. K. įrašė, kad bendrovės dokumentų pateikti negali, nes realiai jų neperėmė, pasirašė tik pateiktuose dokumentuose (5 priedas). Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario-gegužės mėn. vykdė veiklą: pirko prekes, pardavė miežius UAB“ (duomenys neskelbtini), už juos į banko sąskaitą gavo apmokėjimą, direktoriams buvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir mokesčiai. Tačiau UAB“(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nepateikė pirminių apskaitos dokumentų (apskaitos registrus iki 2014-05-28 pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB“ (duomenys neskelbtini)“). Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus dokumentus ir kitus duomenis nustatyta, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrinęs dokumentų saugumo ir neišsaugojęs apskaitos dokumentų, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Taip pat UAB“(duomenys neskelbtini)“ nesivadovauta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Minėto įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurios 10.15 punkte nurodyta, kad apskaitos dokumentai saugomi 10 metų. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB“(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už tiriamąjį laikotarpį (už laikotarpį nuo 2014-01-22 iki 2014-10-31). (t. 2, b.l. 36-47)
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. K. būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-22 iki 2014-05-28. Teismas pripažįsta, kad R. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dyžiu (2 t., b.l. 149).
Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. 2014-11-07 baustas administracine tvarka, neteistas, Psichikos sveikatos centras ir priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie R. K. neturi. (t. 2, b.l. 128, 127, 126)
Esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri, iš sankcijoje numatytų, būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti 12 MGL (451,92 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. K. paskirti - 8 MGL (301,28 Eur) baudą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.