Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 7 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. birželio 7 d., apie 7 val. 30 min., Radviliškio mieste, Šiaulių g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

II.

III.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilės girtumo laipsnis. Remiantis prietaiso Lion Alkometer 500 Nr. 18763 metrologine patikra, jo matavimo ribos yra (0 ÷ 4,00)‰, paklaida ± 5%. Kadangi nustatytas 0,43 promilės girtumas, todėl įvertinus paklaidą ± 5% pažeidėjo naudai, realus girtumo laipsnis yra 0,4085, kurį suapvalinus, gaunasi 0,41 promilės. Prietaiso paklaidų ribos buvo pažymėtos ir protokolo Nr. F 062986 grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“, „Tikrinimo rezultatas 0,43 prom. ±5%“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl veikos kvalifikacijos

Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono policijos komisariatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus matavimo prietaiso, kuriuo buvo nustatytas A. V. neblaivumo laipsnis, paklaidą, A. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas netinkamai nurodė prietaiso, kuriuo buvo nustatytas pažeidėjo neblaivumo laipsnis, paklaidą. Pagal byloje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pateiktą matavimo prietaiso patikros sertifikatą, nagrinėjamo matavimo prietaiso paklaida yra ne 0,05 promilės, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 5 procentai (± 5%). Taigi įvertinus šią paklaidą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, jo neblaivumo laipsnis buvo 0,4085.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi šios normos pagrindu atsakomybė gali atsirasti, jei asmens neblaivumas yra ne mažesnis kaip 0,41 promilės.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, asmens neblaivumo laipsnis buvo 0,4085, t. y. nesiekė įstatyme numatyto lygio (0,41 promilės). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyto neblaivumo laipsnio suapvalinimas jo didinimo linkme (iki 0,41 promilės) nesiderintų su administracinės atsakomybės principais, kad kiekviena abejonė vertintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (lot. in dubio pro reo), kad plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus yra negalima. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad traukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nagrinėjamu atveju negalima.

Dėl bylos medžiagos perdavimo Radviliškio rajono policijos komisariatui

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo asmenį nubausti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, bet yra padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, nusprendė perkvalifikuoti asmens veiką iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies į 126 straipsnio 3 dalį ir perduoti medžiagą Radviliškio rajono policijos komisariatui, nes ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimų bylas nagrinėja policijos organai. Tačiau su tokiu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 297 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio nuostatas, nesutinka.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tad teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėta teisės norma, gali pats perkvalifikuoti asmens veiką ir skirti nuobaudą sankcijos, numatytos už atitinkamą pažeidimą, ribose.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pripažinęs galimybę apylinkės teismui skirti nuobaudą už pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, padarymą, nurodydamas, jog „tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 279-280). Šia praktika remtasi ir konkrečiose administracinėse bylose (pvz., administracinė byla Nr. N444-3714/2008).

Tad, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė pats perkvalifikuoti asmens veiką iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies į ATPK 126 straipsnio 3 dalį (tai jis padarė rezoliucine nutarimo dalimi) ir nenurodė jokių priežasčių dėl kurių tokio perkvalifikavimo jis atlikti negali, darytina išvada, kad teismas turėjo pats ir išspręsti nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimą paskyrimo klausimą. Tačiau teismas šio klausimo neišsprendė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.