Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas B.Zalaga Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. N. priteista 1656,34 Lt nukentėjusiajai R. B. .

Iš V. N. priteista 2638 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 15 d., apie 16 val., būdamas girtas, V. L. priklausančios sodybos kieme (duomenys neskelbtini), asmeninio ginčo metu, tyčia smogė ranka nukentėjusiajam A. L. ne mažiau 2 kartus į galvą bei gulinčiam koja spyrė ne mažiau 3 kartus į galvą ir kairįjį šoną, padarydamas nesunkius sveikatos sutrikdymus, pasireiškiančius odos nubrozdinimais kaktos kairėje, kiek kairiau gumburo ir kairės alkūnės srityje, kairės pusės 4, 5, 6 šonkaulių lūžiais bei sunkią galvos traumą, pasireiškiančią kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei abipusiu plaučių uždegimu, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusysis A. L. 2004 m. rugpjūčio 27 d. mirė, t.y. V. N. savo veiksmais tyčia nužudė A. L., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis V. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Apeliantas skunde nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos juridine kvalifikacija ir prašo jo įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Šis nuteistojo prašymas negali būti patenkintas ir atmetamas kaip nepagrįstas. Iš specialisto išvados Nr. M 1070/04 (02) matyti, kad nukentėjusiojo A. L. mirties priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Ši trauma komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei abipusiu plaučių uždegimu (b.l. 18-22). Apelianto argumentas, jog nesiaiškinta, ar nukentėjusysis dar prieš sumušimą nesirgo plaučių uždegimu, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi minėtas specialisto tyrimas pateikia kategorišką išvadą dėl nukentėjusiojo A. L. mirties priežasties, t.y. galvos smegenų trauma bei šios traumos sukeltos komplikacijos, tame tarpe ir abipusis plaučių uždegimas. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis V. N. A. L. sužalojo būtinosios ginties sąlygose. Vertinant, ar V. N. veikė būtinosios ginties būklėje, ar buvo peržengtos jos ribos, reikia vadovautis 1997 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinimais. Būtina atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimasis turi būti ne tik pavojingas, bet ir realus, turi būti iškilusi reali grėsmė besiginančiojo sveikatai ir gyvybei. Apklaustas įtariamuoju V. N. parodė, kad 2004 m. rugpjūčio 15 d. jis, A. L. bei D. S. V. L. sodyboje gėrė degtinę. Begeriant jis nusprendė nueiti prie šulinio atsigerti vandens, beeinant pro lauko virtuvę netyčia paspyrė ten stovėjusį kibirą, tuomet pastebėjo, kaip keikdamasis link jo artinasi A. L. , rankoje laikydamas kažkokį pagalį, panašų į bulvių kapoklės kotą. A. L. rankoje laikytą pagalį paleido į apeliantą, tačiau nepataikė, o tuomet V. N. pirmas smogė kumščiu nukentėjusiajam A. L. į galvą, nuo ko šis pargriuvo, tačiau vėl atsikėlė. Apeliantas patvirtino sudavęs dar vieną smūgį jam į galvą, o pargriuvus apie tris kartus sportiniu bateliu apauta koja spyrė į galvą bei kitas kūno vietas. Teismo posėdžio metu V. N. dar kartą patvirtino nukentėjusiajam A. L. sudavęs pirmas (b.l. 60; 128). Šiuos apelianto parodymus patvirtino ir liudytojas D. S. , įvykio dieną gėręs kartu su V. N. bei A. L. (b.l. 27-28). Taigi kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, mano, jog šiuo konkrečiu atveju būtinosios ginties situacijos iš viso nebuvo. Nukentėjusiojo A. L. paleistas pagalys negali būti laikomas tiesioginiu ir realiu kėsinimusi į nuteistojo sveikatą ir gyvybę.

Nors skunde apeliantas nurodo, kad A. L. mirtį įtakojo netinkamai atliktas medikų darbas, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis, byloje minėtų faktų nustatyta nebuvo.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam V. N. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (V. N. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą), nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir skyrė bausmę, savo dydžiu šiek tiek mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apygardos teismas, skirdamas V. N. 7 metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Dar labiau švelninti nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.