- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2-879-122/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Pareiškėjas
- VšI Klaipedos psichikos sveikatos centro
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškejo atstovei Raimondai Šoparienei, žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal pareiškejos VšI Klaipedos psichikos sveikatos centro pareiškima suinteresuotam asmeniui M. K. del asmens pripažinimo neveiksniu,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas pripažinti ju paciente M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), esancia nuo 2007-11-29 ju iskaitoje, neveiksnia.
Pareiškejo atstove paaiškino, kad M. K. nuo vaikystes serga psichine liga. Pirma karta psichiatrijos stacionare gydesi 1996 metais ir buvo nustatyta diagnoze – neurotines reakcijos. Taciau 1997 metais gydantis Klaipedos psichoneurologijos dispanseryje, pacientei buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimmu. Del tos pacios ligos dar tris kartus buvo gydyta vaiku skyriuje. Be to susirgimo, 2008 metais Klaipedos psichiatrijos ligonineje nustate ligonei umu polimorfini psichozini sutrikima be šizofrenijos simptomatikos. Veliau buvo nustatytas paranoidine reakcija, lengvas protinis atsilikimas su ryškia elgesio patalogija, reikalaujancia gydymo. Tokiu budu, ji per 2009 metus psichiatrineje ligonineje buvo gydyta penkis kartus. Pastebejo, kad mergina dažnai buna agresyvi, pikta ir gali kelti pavoju aplinkiniams. Paciente neturi artimuju, kurie galetu ja pasirupinti, nors mano, kad jai reikalinga nuolatine priežiura. Tuo tikslu kreipesi i teisma, nes M. K. apsigyvena kur papuola, nesirupina savo sveikata, nepakankamai moka disponuoti turtu – gaunama pašalpa, nes neigaliajai skirtus pinigus išleidžia per diena, o veliau neturi kuo maitintis. Po atliktos ekspertizes, ligone pati atejo i centra ir papraše ja gydyti. Dabartiniu metu jos sveikatos bukle akivaizdžiai yra pagerejusi, ji pati pasiraše sutikima buti apgyvendintai (duomenys neskelbtini), todel, priimant procesini sprendima šioje byloje, teismo prašo vadovautis eksperto išvada.
Suinteresuotas asmuo M. K. i teismo posedi neatvyko, nes yra gydoma ligonineje. Apie ivyksianti teismini procesa jai yra pranešta (b.l.22).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu bei iš bylos aplinkybiu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo – M. K. progresuojant ligai, atsiradusiai iki 24 metu, yra netekusi 70 procentu darbingumo (b.l.3).
Pažymetina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmeni neveiksniu. Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiuros istatymo 4 straipsnio normas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad del jos asmuo negali suvokti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, galima pripažinti ji neveiksniu. Atsakymas i klausima, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimu ar proto negalia, gali suvokti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti, turi buti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizes išvadoje.
Tuo tikslu nagrinejamoje byloje, pagal pareiškejos prašyma, buvo atlikta ekspertize. Ekspertai apibendrine tyrimo medžiaga nustate, kad M. K. nustatomas lengvas protinis atsilikimas. Tiriamoji nuo vaikystes yra protiškai atsilikusi. Stebimi ir ryškus elgesio sutrikimai, ko pasekoje buvo dažnos hospitalizacijos i psichiatrijos stacionara.
Ji pakankamai tvarkinga, orientuota laike, vietoje ir savyje. Bendrauja nenoriai, greitai supyksta, kai užduodami jai nesuprantami klausimai. Mastymas konkretus, emocijos primityvios, greitai išsiprovokuoja disforines reakcijos. Konkreciu planu ateiciai neturi, akademines žinios skurdžios bei tiriamoji sunkiai orientuojasi socialineje aplinkoje. Nepraktiška, sunkiai susigaudo realybeje, nesugeba griežtai formuluoti socialines situacijos vaizdo. Tai atspindi tiriamosios apsunkinta gebejima savarankiškai socialiai adaptuotis, jai reikalinga kito žmogaus pagalba sprendžiant net nesudetingus socialinius, buitinius ir finansinius klausimus, todel nepaisant defektinio intelekto, primityviu emociju, skurdžiu akademiniu žiniu, M. K. su rupintojo pagalba gali suprasti savo veiksmu esme ir gali juos valdyti (b.l.13-17).
Nagrinejamoje byloje Teismas sutinka su Klaipedos psichikos sveikatos centro atstovo argumentais, kad reikia vadovautis irodinejimo priemoniu leistinumo taisykle, jog asmens psichinei buklei nustatyti butina teismo psichiatrijos ekspertizes išvada. Taciau pažymetina, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali buti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant ji kaip pakankama pagrinda asmens neveiksnumui konstatuoti. Taciau pripažinti asmeni neveiksniu, atsižvelgdamas i teismo psichiatrijos ekspertizes išvada, gali tik teismas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis). Taigi, istatymo nuostatose itvirtinta tik teismo teise, bet ne pareiga pripažinti asmeni, kuris del psichines ligos ar proto negalios negali suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti (medicininis kriterijus), neveiksniu. Taciau jokiu budu ne neišvengiamas tokio asmens neveiksnumo nustatymas.
Konstatuotina, kad psichines ligos ar proto negalios, del kurios asmuo negali suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizes išvada turejimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturejimo, o Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiuros istatymo 4 straipsnio nuostatos negali buti aiškinamos kaip nustatancios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalia, del kurios negali suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, teismas pripažista ji neveiksniu. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas i teismo pateiktus klausimus, pripažistamas tiesioginiu irodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažistama netiesioginiu irodymu, taciau toks dokumentas nepraranda savo irodomosios galios del to, kad jame nera konkrecios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tesiamas irodinejimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagristi ar paneigti gali buti pateikiami atitinkami kiti irodymai.
Šioje byloje pareiškejas savo teiginiais bei pateiktais argumentais nenurunge faktiniu bylos aplinkybiu ir ekspertines komisijos išvados, todel pareiškejos prašymas atmestinas, nes faktines bylos aplinkybes ir rašytiniu irodymu visuma leidžia daryti išvada, kad suinteresuotas asmuo M. K. yra veiksnus asmuo (Civilinio kodekso 3.277 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 269, 270, 509 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškejo VšI Klaipedos psichikos sveikatos centro pareiškima, del M. K. pripažinimo neveiksnia, atmesti.
Sprendima per 30 dienu, nuo jo paskelbimo dienos, galima apskusti Klaipedos apygardos teismui, padavus apeliacini skunda šiame Apylinkes teisme.