Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-05 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2022-01-28 svetimo turto vagystė) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2022-02-01 pasikėsinimas įvykdyti svetimo turto vagystę) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Iš T. M. UAB „K.“ naudai priteista 419,70 Eur dydžio turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo T. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei UAB „K.“ priteistas turtinės žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam T. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo T. M. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad T. M. pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimus T. M. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino jo asmenybę (asmuo 12 kartų teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (t. 1, b. l. 150-166), dirba, yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, iš dalies atlygino turtinę žalą). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis T. M. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. nesutinka su jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos. Su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo T. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks nusikalstamas asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų T. M. pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad T. M. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į tai, kad T. M. jau ne kartą buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis T. M., nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, jų trukmė nepažeidžia proporcingumo principo.

12. Nors, nuteistojo T. M. vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, būtų pakankamos bausmės tikslų pasiekimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskiriant švelnesnes bausmes T. M. nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o aplinkybės, kurias jis prašo įvertinti kaip ypatingas – tai, kad yra dirbantis asmuo, augina vaiką, turi šeimą, gyvena iš legalių pajamų – jau buvo įvertintos apylinkės teismo, todėl jų pakartotinė analizė negalima. Apeliantas nurodo, jog jis jau pinai atlygino padarytą žalą, beje ši aplinkybė nurodyta jau apeliaciniame skunde, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis nuteistojo T. M. įprastą gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl vien tai, kad nuteistasis T. M. šiuo metu nori savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, savaime negali būti pagrindu jo bausmės švelninimui.

13. Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadoms, susijusioms su T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymu. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. T. M. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius T. M. teistumus už analogiškas veikas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį. Apelianto nurodomas aplinkybės, jog dėl paskirtos bausmės atlikimo jis prarastų ryšį su savo aplinka, galimai ir savo pragyvenimo šaltinį, aukščiau nurodytų išvadų niekaip nekeičia.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iš dėstyta, taip pat į tai, kad naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamų bausmių rūšiai ar dydžiui, baudžiamojoje byloje nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės skyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl T. M. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

15. Vis dėlto, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Ši nuosprendžio dalis neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo. Iki 2020-07-01 galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi, teismas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 50 straipsnio redakciją, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo paskirti atlikti bausmę tiek kalėjime, tiek pataisos namuose, tiek atvirojoje kolonijoje. Ši nuostata 2019-06-27 BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios, todėl teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą tvarką.

16. Nuteistasis T. M. nusikaltimus, už kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-05 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė 2022-01-28, 2022-02-01, t. y. jau po 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neturėjo įgaliojimų nuspręsti, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. M. turi atlikti pataisos namuose, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pagal pasikeitusi teisinį reglamentavimą turėjo nustatyti bausmę vykdanti institucija, todėl nekeičiant nuosprendžio esmės iš nuosprendžio rezoliucinės dalies 4 pastraipos šalintini žodžiai „bausmę atliekant pataisos namuose“.

17. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2022-10-24 pirminė pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 133,33 Eur dydžio išlaidų, susijusių su nuteistojo T. M. atstovavimu baudžiamojoje byloje, priteisimo (2 t., b.l. 69), o 2022-11-29 pateikta patikslinta pažyma dėl 171,67 Eur išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam T. M. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-05 nuosprendžio rezoliucinės dalies 4 pastraipos pašalinti žodžius: „bausmę atliekant pataisos namuose“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl išlaidų priteisimo iš T. M. – netenkinti.