Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-80-660/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
A14.-80-660/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02171-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Institucija
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Pažeidėjas
UAB "Dauriusta"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-80-660/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02171-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 21.9.10;21.3.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovams D. G., advokatams Ž. V. ir A. G., institucijos, surašiusios protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 26 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovui D. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pasitikėjimo linijoje 2020 m. spalio 14 d. gavo pranešimą (reg. Nr.), kad pradėti gyvenamojo namo griovimo darbai žemės sklype - (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Sklypas). 2020 m. spalio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, kad nugriauta dalis namo – pietinės pusės stogo laikančiųjų konstrukcijų. Inspekcijos atstovo žodiniu nurodymu griovimo darbus vykdžiusio rangovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas, direktoriui D. G. nurodyta nevykdyti ir sustabdyti darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Vidurio Lietuvos departamentas 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2D-14875 „Dėl išvados pateikimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių bei 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2D-14864 „Dėl išvados pateikimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių su prašymu skubiai pateikti išvadą atsakant į klausimus: kokiu pagrindu, teisės aktų reikalavimais ir dokumentais, Sklype esantis namas yra saugomas kultūros paveldo statinys (objektas), turintis vertingųjų savybių, kuriam galimai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis – kultūros paveldo statinys yra ypatingas statinys, 24 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis – statinio griovimo projektas reikalingas ypatingajam statiniui griauti, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis - leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo statinio griovimo atveju.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) Inspekcijai pateikė 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. (11.13 E)2-2456, kuriame nurodė, kad Departamentas, susipažinęs su informacija apie Sklype atliekamus nelegalius griovimo darbus (neturint statybą leidžiančio dokumento), atsižvelgė, kad pastatas Sklype yra kultūros paveldo statinys; taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus rašte Nr. 55-2-180 „Dėl nelegalių griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Kaune“ (reg. Nr.), nurodyta, kad „šioje teritorijoje visi statybos darbai, paveldo tvarkybos ir teritorijų planavimo darbai yra reglamentuojami specialiojo paveldosaugos plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu Nr. (toliau – specialusis planas). Šiame specialiajame plane gyvenamasis namas Sklype yra priskirtas 4-ajai kultūrinės vertės kategorijai. Specialiajame plane pastatas priskirtas a2- ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos pastatams, todėl jis atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, statybą leidžiantis dokumentas – griauti ypatingąjį statinį Sklype neišduotas.

VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro duomenimis, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas, nėra atestuota. Inspekcija namo savininkui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (toliau – Aktas) dėl savavališkai atliekamų namo griovimo darbų ir privalomąjį nurodymą – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (toliau – Nurodymas), nevykdyti namo griovimo darbų. 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. 2D-14952 „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų“ išsiųstas savininkui elektroniniu paštu ir registruotu laišku. 2020 m. spalio 17 d. gauta informacija, kad toliau vyksta namo griovimo darbai bei nustatyta, kad Sklype nugriauta daugiau kaip pusė gyvenamojo namo. Patikrinimo metu objekte buvo griovimo darbus vykdančio rangovo atstovas, kuris supažindintas su Nurodymu. Darbai Sklype buvo sustabdyti.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis Vidurio Lietuvos departamentas 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-15045 „Dėl išvados pateikimo atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (duomenys neskelbtini), Kaune“ kreipėsi į Departamento Kauno skyrių su prašymu skubiai pateikti išvadą, ar yra galimybė atstatyti (atkurti) griaunamą kultūros paveldo statinį – namą Sklype. 2020 m. spalio 27 d. buvo gauti atsakymai „Dėl išvados dėl (duomenys neskelbtini), Kaune atstatymo pateikimo“ Nr. (1.29-K)2K-1763 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštas Nr. (33.194.E) R-3033, kuriuose nurodyta, kad yra galimybė atstatyti nugriautas kultūros paveldo statinio dalis. Vadovaujantis įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis Inspekcija 2020 m. spalio 28 d. savininkui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr., tai yra atstatyti (atkurti) nugriautas kultūros paveldo statinio dalis.

Tuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas - kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys; 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, to paties straipsnio 2 dalies nuostatas - ypatingojo statinio statybos rangovas turi būti atestuotas, nes, VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) nėra atestuota. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis, rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę, o rangovas ją priėmė. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis statinio griovimo projektas rengiamas - ypatingajam statiniui griauti, o 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis - leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo statinio griovimo atveju, tačiau nei statinio griovimo projekto, nei leidimo nugriauti ypatingąjį statinį (duomenys neskelbtini) atstovas nepateikė.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 26 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas D. G. kaltės dėl nusižengimų nepripažino, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta rangos sutartis tarp A. D. ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmonė turėjo nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, išvežti visas atliekas, terminas – 14 dienų. A. D. pateikė griovimo aprašą, Registrų centro išrašą apie pastatą, kuriame buvo nurodyta, kad statinys neypatingasis. 2020-10-14 į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo pradėti gyvenamojo namo griovimo darbai, atvyko Statybos inspekcijos atstovas R. G., patikrino dokumentus – buvo neypatingas statinys, leido vykdyti griovimo darbus. Bet tą pačią dieną Statybos inspekcija laikinai sustabdė darbus, nes reikėjo suderinti su paveldosaugininkais. Tuo metu jau buvo nugriauta dalis stogo konstrukcijos. Tą dieną atsakymo nesulaukė, darbų nevykdė, paleido žmones. 2020-10-15 apie 8 val. atvyko toliau vykdyti griovimo darbus. Buvo nugriauta dalis stogo konstrukcijos. Suvažiavo atstovai iš Kultūros paveldo departamento, Statybos inspekcijos, Kauno miesto savivaldybės paveldo skyriaus. Vėl žodiniu nurodymu sustabdė darbus, žadėjo tai padaryti raštu. 2020-10-16 nedirbo, raštiško darbų nutraukimo potvarkio nesulaukė. 2020-10-17 toliau vykdė griovimo darbus - buvo nugriauta ½ pastato. Tą dieną atvažiavo Kultūros paveldo atstovas, AAD inspektorius ir laikinai sustabdė darbus iki išsiaiškins, ar teisėtai vykdomi griovimo darbai. 2020-10-17 pastato griovimo darbai buvo sustabdyti AAD atstovo pateikto rašto pagrindu.

Institucijos atstovas R. G. paaiškino, kad palaiko protokole nurodytas aplinkybes. Sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis namas yra kultūros paveldo statinys. Namo griovimui reikia projekto, jo pagrindu išduoto statybą leidžiančio dokumento – leidimo griauti statinį. 2020-10-14 buvo gautas pranešimas apie vykdomus namo griovimo darbus. Buvo nuvykta nurodytu adresu, nustatyta, kad pradėti statinio griovimo darbai – nugriauta stogą laikanti konstrukcija. Prisistatė D. G., kuris pasakė, kad vykdo griovimo darbus, pateikė griovimo aprašą, parengtą projekto dalies vadovo R. N.. Atvyko Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovas A. L. ir Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S. R., kurie teigė, kad statinys yra kultūros paveldo statinys, turintis vertingų savybių. D. G. buvo nurodyta sustabdyti griovimo darbus, kol bus išsiaiškintos namo savybės. Darbai buvo sustabdyti. 2020-10-15, 8.30 val. vėl gauta S. R. informacija, kad toliau vykdomi namo griovimo darbai. Nuvykus į vietą pamatė, kad dar nugriauta papildomai stogą laikanti konstrukcija. Dalyvavo statinio savininkas A. D., pateikęs 2015-12-07 Kauno m. NT paveldo vertinimo tarybos pasitarimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad nuspręsta nesiūlyti pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Tačiau A. L. ir S. R. su išvada nesutiko. Departamentas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą Kauno skyrių ir į Kauno miesto administracijos paveldo skyrių, kad pateiktų išvadą, kokiu pagrindu namas yra kultūros paveldo statinys, turintis vertingų savybių. 2020-10-16 Kultūros paveldo departamentas ir Kauno miesto administracijos paveldo skyrius pateikė išvadas, kad minėtas statinys yra kultūros paveldo statinys, turintis vertingų savybių. 2020-10-16 patikrinus statybos leidimų išdavimo sistemą nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas griauti ypatingą statinį neišduotas. 2020-10-16 gyvenamojo namo savininkui A. D. surašytas statybos aktas ir privalomasis nurodymas nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų. Šie dokumentai išsiųsti jam registruotu laišku. 2020-10-17 gauta informacija, kad toliau vyksta griovimo darbai. Darbai buvo sustabdyti. Kad pastatas ypatingas, yra nurodyta 2020-10-16 dviejų institucijų rašte (informacija nėra vieša). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki griovimo darbų galėjo pasiteirauti institucijose – Statybos inspekcijoje, Kultūros paveldo departamente, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriuje apie namo statusą atsižvelgiant į tai, kad namas pastatytas 1934 m.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad jis dirba Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje vedėju. Apie pastato savavališkus statybos darbus sužinojo iš N. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad ruošiamasi griauti pastatą. Tačiau tam nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir projektas. Nuvažiavo ten, darbai nevyko. 2020-10-14 apie 15.30 val. A. L. pranešė, kad pradėti savavališki statinio griovimo darbai, leidimas nėra išduotas. D. G. buvo nurodyta nevykdyti darbų. 2020-10-15 įmonei (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu išsiuntė raštą apie griovimo darbų neteisėtumą ir apie tai, kad pastatas yra kultūros paveldo statinys. D. G. sakė, kad yra sutartis su užsakovu. Statybos inspekcijos inspektoriaus R. G. paprašė sustabdyti savavališkos statybos darbus, išsiuntė jam raštą. Nuvykus į vietą pamatė, kad statinys dar daugiau apgadintas. Vietoje buvo savininkas A. D., jo buvo pareikalauta nutraukti griovimo darbus, nes neturi statybą leidžiančio dokumento. Jis sakė, kad leidimo nereikia. 2020-10-16 apie 9 val. R. G. paskambino ir pasakė, kad negavo jam elektroniniu paštu siųsto rašto apie griovimo darbų neteisėtumą, tuomet jie susitiko ir jam perdavė raštą bei paaiškino, kad tai savavališki darbai ir prašė juos sustabdyti. 2020-10-16 Statybos inspekcija surašė reikalavimą sustabdyti statybos darbus. 2020-10-17 apie 12.15 val. nuvykus į vietą matė, kad griovimo darbai vykdomi, buvo nugriauta apie ½ pastato, tą dieną D. G. jau buvo gavęs jam siųstą informaciją, kad pastatas yra kultūros paveldo statinys. Buvo paprašyta pagalbos – atvyko policija. Tuomet D. G. nutraukė darbus Aplinkos apsaugos inspekcijos specialisto K. Š. reikalavimu. Tokie pastatai yra įtraukti į specialų planą, kuriame nurodyta, ką su jais galima daryti. Plane pastatas priskirtas 4-ai kategorijai. Registrų centro išraše yra nuoroda į Kultūros vertybių registrą, kuris yra viešas, kilus klausimams galima kreiptis į specialistus. D. G. galėjo paklausyti kas jam buvo sakoma, galėjo pasiaiškinti prieš pradėdamas darbus. Jam buvo pateikti išaiškinimai, bet jis jais nesivadovavo. Registrų centro žyma nėra esminė, ji nepaneigia kitų įstatymo reikalavimų, kurie leidžia daryti išvadą, kad griovimui reikėjo leidimo. Dėl ekspertizės – D. P. nurodė savo nuomonę dėl neįrašymo į Kultūros registrą. Vertinimo taryba nusprendė, kad aplinkosauginės apsaugos užtenka, nebūtina įrašyti į registrą. Vertingos savybės šiam pastatui nenustatytos, tik vietovės. Registrų centro išraše yra nuoroda į Kultūros vertybių registrą, kuris yra viešas, galima susipažinti, kilus klausimams kreiptis į specialistus.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. specialistu. Gavus pranešimą apie savavališkai griaunamą namą, nuvažiavo į vietą, surašė raštišką reikalavimą sustabdyti griovimo darbus ir užkonservuoti pastatą. Bendravo su darbus atliekančios įmonės atstovu ir informavo jį apie tai, kad namas yra kultūros paveldo teritorijos dalis, savavališkų statybos darbų atlikti negalima. Nepaisant reikalavimų buvo vykdomi griovimo darbai, įmonės atstovas sakė, kad leidimo nereikia. Registrų centro išrašo komentuoti negali, jo nuomone, pastatas yra ypatingas statinys, turintis vertingąją savybę. Kultūros paveldo statinys nebūtinai turi būti įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą. Pastatas registruotas kaip vietovės vertingoji savybė. D. G. turėjo žiūrėti Kultūros vertybių registro duomenis ir klausyti jam duodamų nurodymų.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-11-12 raštas (t. 1, b. l. 2-7), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašytas administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui, kuriame užfiksuotos visos esminės žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), padaryto nusižengimo aplinkybės (t. 1, b. l. 8-15), D. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pastato griovimo darbus vykdė pagal 2020 m. rugsėjo 20 d. sutartį Nr. 2020/09-01. Jam buvo nurodyta, kad pastato griovimo darbams gauti visi reikalingi dokumentai, buvo pateiktas pastato griovimo aprašas, Nekilnojamo turto registro išrašas, išrašas iš Kultūros vertybių registro ir kt. dokumentai. NTR išraše buvo nurodyta, kad minėto statinio kategorija – neypatingas, būklė – fiziškai pažeistas, nusidėvėjimas – 70 procentų. Kadangi griovimo metu statinys visuose Valstybės registruose buvo vertinamas kaip neypatingas, todėl jį griovė (t. 1, b. l. 16), 2020 m. rugsėjo 29 d. rangos sutarties Nr. 2020/09-01 kopija, iš kurios matyti, kad užsakovas A. D. su rangovu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. G. sudarė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, griovimo darbus; 6.3 punkte numatyta, kad užsakovas pasirūpina visais reikalingais leidimais šiai sutarčiai vykdyti (t. 1, b. l. 17-19), savavališkos statybos aktas Nr., iš kurio matyti, kad jis surašytas 2020 m. spalio 16 d. A. D. dėl statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 1, b. l. 25-26), nuotraukos (b. l. 27-28), 2020 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopijos matyti, kad pastato – gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas yra A. D.. Statinio kategorija – neypatingasis, būklė – fiziškai pažeistas, statybos pabaigos metai – 1934 m., baigtumas – 100 proc., yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (t. 1, b. l. 29-34), privalomieji nurodymai, iš kurių matyti, kad Valstybinė teritorinė planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas surašė juos A. D. nurodant nevykdyti gyvenamojo namo griovimo darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (t. 1, b. l. 37-39, 41-45), Valstybinės teritorinė planavimo ir statybos inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, iš kurio matyti, kad 2020-10-16, 14.30 val. buvo pradėtas ir 2020-10-17, 16.30 val. baigtas neplaninis patikrinimas statinio, žemės sklypo, priklausančio A. D., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš A. D. pateikto 2015 m. spalio 17 d. Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pasitarimo protokolo Nr. 55-8-7 nustatyta, kad atsižvelgiant į pateiktą NKP spec. ekspertės D. P. paveldosauginį vertinimą, Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, todėl nuspręsta nesiūlyti pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Patikrinus internetinį portalą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad statiniai neturi objekto unikalaus kodo, kaip saugomi kultūros paveldo statiniai (objektai), turintys vertingųjų savybių. Portalo duomenimis (duomenys neskelbtini) skiltyje „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai paskelbti saugomais savivaldybės“ yra nurodyti savivaldybės saugomi objektai, gyvenamasis namas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, į Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą paskelbti saugomais savivaldybės nėra įtrauktas (b. l. 50-61), vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, griovimo aprašas, iš kurio matyti, kad jis išduotas projekto dalies vadovo R. N. vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statinio kategorija – neypatingas statinys, griovimui (t. 1, b. l. 62-85), iš Kauno m. savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2015-12-18 rašto Nr. 55-2-286 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015-12-18 protokolo išrašo matyti, kad vertinimo taryboje buvo svarstytas klausimas dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimo į Kultūros vertybių registrą ir atsižvelgus į pateiktą NKP specialistės ekspertės D. P. paveldosauginį vertinimą nutarta, kad minėtas pastatas neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiajame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, todėl nuspręsta nesiūlyti jo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Pastatas yra Kauno miesto savivaldybės saugomos Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalnio 1-oji, teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre), todėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektams taikomi Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiajame plane pateikti reikalavimai (t. 1, b. l. 86-89), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 2015 m. rugsėjo 23 d. dalinės statybinės ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad namo techninė būklė neatitinka reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje ir statybos techniniuose reglamentuose bei yra privalomi gyvenamajam būstui, nustatyti galimos avarijos požymiai (t. 1, b. l. 90-98), nuotraukos (t. 1, b. l. 99-114), (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 24 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune konstrukcijų būklės tyrimo išvadų matyti, kad pastatas yra avarinės būklės (t. 1, b. l. 115-146), Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 17 d. pasitarimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, protokolas, iš kurio matyti, kad buvo nutarta atsižvelgus į pateiktą NKP specialistės ekspertės D. P. paveldosauginį vertinimą, Kauno m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, todėl nuspręsta nesiūlyti pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą (t. 1, b. l. 148-150), VTPSĮ raštas Kauno m. sav. administracijai dėl išvados pateikimo (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio matyti, kad 2020-10-14 pradėti griovimo darbai, gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Pakartotinio 2020-10-15 patikrinimo metu savininkas A. D. pateikė 2015-12-17 Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pasitarimo protokolą Nr. 55-8-7, kuriame nutarta, kad atsižvelgiant į pateiktą specialistės ekspertės D. P. paveldosauginį Kauno m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą taryba nutarė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, todėl nuspręsta nesiūlyti pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Pastatas, (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitinka Lietuvos Kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-150 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ nustatymo autentiškumo požymių patikros kriterijaus. Pažymėjo, kad pastatas yra Kauno miesto savivaldybės saugomos Kauno m. istorinės dalies, vadinamos Žaliakalnio I-oji, teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31280), todėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektams taikomi Kauno m. savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiajame plane pateikti reikalavimai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 44/1737487 duomenimis, sklypas, gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio kategorija - neypatingasis, būklė - fiziškai pažeistas, statybos pabaigos metai - 1934, baigtumas - 90 %), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1934, baigtumas - 100 %), Ūkinis įstatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1934, baigtumas - 100 %) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Nenurodyta, kad minėti statiniai yra saugomi kultūros paveldo statiniai (objektai), turintys vertingųjų savybių. Patikrinus internetinį portalą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad statiniai neturi objekto unikalaus kodo, kaip saugomi kultūros paveldo statiniai (objektai), turintys vertingųjų savybių (t. 1, b. l. 152-157), Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštas Nr. 55-2-180 „Dėl nelegalių griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Kaune“ (reg. Nr. 1D-14542), iš kurio matyti, kad „šioje teritorijoje visi statybos darbai, paveldo tvarkybos ir teritorijų planavimo darbai yra reglamentuojami specialiojo paveldosaugos plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu Nr. T-44, kuriame gyvenamasis namas Sklype yra priskirtas 4-ajai kultūrinės vertės kategorijai. Specialiajame plane pastatas priskirtas a2- ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos pastatams, todėl jis atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką (t. 1, b. l. 158-159), 2020-10-16 Kultūros paveldo departamento raštas dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, atliekamų darbų, iš kurio matyti, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos susipažinęs su informacija apie pastato atliekamus nelegalius griovimo (neturint statybą leidžiančio dokumento) darbus ir atsižvelgdamas, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo statinys, patenkantis į savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės teritoriją, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31280), ir sudarantis kultūros paveldo vietovės vertingąsias savybes, nurodo vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir spręsti dėl sprendimo kreiptis į Departamentą inicijuoti minėto objekto atskleidimą ir registravimą Kultūros vertybių registre (t. 1, b. l. 160-161), 2020-10-27 Kultūros paveldo departamento raštas dėl kultūros paveldo vietovės, Kauno m. istorinės dalies vad. Naujamiesčiu, vertingųjų savybių tikslinimo, iš kurio matyti, kad kiekvienu atveju, kai gaunamas prašymas dėl planuojamos veiklos Objektuose, Departamento teritorinis skyrius turi teikti Departamentui priimti sprendimą inicijuoti NKPAĮ 8 str. 1 d. numatytą Objekto atskleidimą bei registravimą ir apie tai informuoti Objekto valdytoją. Departamentas tokio inicijavimo sprendimo pagrindu paveda Kultūros paveldo centrui parengti Vertinimo tarybos akto projektą dėl Objekto reikšmingumo ir jo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir Vertinimo tarybos akto projektą dėl kultūros paveldo vietovės, kurioje yra Objektas, apskaitos duomenų patikslinimo (t. 1, b. l. 162-163), raštas dėl išvados dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, atstatymo pateikimo, iš kurio matyti, kad minėto pastato priskyrimą kultūros paveldo statinių kategorijai, kaip tai apibrėžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-255-219/2015 nutartyje pateiktas išaiškinimas: „<...> nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai (žr. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašą). Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kultūros paveldo statinys - vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo būti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą.“ Dėl nurodytų aplinkybių savavališkai nugriautą namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį būtina atstatyti, taip pat sutvarkyti statybvietę išsaugant po statybvietę išmėtytus vertingus autentiškus namo fasado puošybos (mediniai langų apvadai, lauko durų fragmentai, fasado kolonos ir pan.) bei interjero (langai, vidaus durys) elementus. Atsižvelgus į tai, kad savavalių griovimo darbų metu buvo sunaikinta tik dalis namo, nėra pagrindo manyti, kad sunaikintų statinio dalių negalima atkuri dėl informacijos apie jas trūkumo (t. 1, b. l. 164-167), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad D. G. turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 172-181), Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštas Nr. 55-2-180 „Dėl nelegalių griovimo darbų (duomenys neskelbtini), Kaune“ (reg. Nr. 1D-14542), iš kurio matyti, kad „šioje teritorijoje visi statybos darbai, paveldo tvarkybos ir teritorijų planavimo darbai yra reglamentuojami specialiojo paveldosaugos plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu Nr. T-44, kuriame gyvenamasis namas Sklype yra priskirtas 4-ajai kultūrinės vertės kategorijai. Specialiajame plane pastatas priskirtas a2- ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos pastatams, todėl jis atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką (t. 1, b. l. 158-159), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad D. G. turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 172-181), Kultūros vertybių registro išrašas (t. 2, b. l. 64), VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro žemėlapiai (t. 2, b. l. 76), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 25 d. raštas (t. 2, b. l. 77-78), kita bylos medžiaga.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą, kurio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla. To paties įstatymo 56 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statinį savavališkai griovusiems asmenims nuo devynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas nugriauti atskirai stovintį neypatingąjį statinį nereikalingas.

Iš surinktos medžiagos matyti, duomenų apie tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai, byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų valstybės tvarkomi viešieji registrai, patvirtina faktą, kad statinys yra neypatingasis ir neturi vertingų savybių - iš byloje esančio Kultūros vertybių registro išrašo matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra registruotas registre (t. 2, b. l. 64).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. užsakovas A. D. su rangovu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. G., sudarė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, griovimo darbus; 6.3 punkte numatyta, kad užsakovas pasirūpina visais reikalingais leidimais šiai sutarčiai vykdyti. 2020 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) pradėjo griovimo darbus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš (duomenys neskelbtini) atstovo D. G. byloje esančio paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pastato savininkas jam nurodė, jog pastato griovimo darbams gauti visi reikalingi dokumentai, pateikė pastato griovimo aprašą, Nekilnojamo turto registro išrašą, išrašą iš Kultūros vertybių registro ir kitus dokumentus. Nekilnojamo turto registro išraše buvo nurodyta, kad minėto statinio kategorija – neypatingasis, būklė – fiziškai pažeistas, nusidėvėjimas – 70 procentų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradėjus statinio griovimo darbus ir darbų vykdymo eigoje, į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, griovimo vietą kelis kartus – 2020 m. spalio 14-17 dienomis buvo atvykę įvairių valstybinių institucijų atstovai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas R. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S. R., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. specialistas A. L. ir policijos pareigūnai, tačiau dokumento, paneigiančio statinio kategoriją (neypatingasis), ir nurodymo, įpareigojančio sustabdyti griovimo darbus, nepateikė, laukė išvados iš atitinkamų institucijų, kad priimti sprendimą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento rašto nustatyta, kad 2020-10-14 gavus pranešimą apie griaunamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 2020-10-14 Inspekcijos atstovo žodiniu nurodymu (duomenys neskelbtini) direktoriui D. G. nurodyta nevykdyti ir sustabdyti darbus, darbai buvo sustabdyti. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių ir Kultūros paveldo departamentą prašydami skubiai pateikti išvadą, kokiu pagrindu minėtame sklype esantis namas yra saugomas kultūros paveldo statinys (objektas) turintis vertingųjų savybių (t. 1, b. l. 2-7).

Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašto matyti, kad internetinio portalo (duomenys neskelbtini) duomenimis, namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neturi objekto unikalaus kodo, kaip saugomas kultūros paveldo statinys (objektas), turintis vertingųjų savybių (t. 1, b. l. 2).

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. R., A. L. parodymai ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neypatingasis. Institucijos atstovas R. G. paaiškino, kad aplinkybė, jog pastatas yra ypatingasis, yra nurodyta 2020 m. spalio 16 d. dviejų institucijų rašte, ši informacija nėra vieša.

Iš byloje esančių VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro žemėlapių matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra jame pažymėtas kaip yra žymimi kultūros paveldo objektai (pvz., (duomenys neskelbtini) statinys). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. spalio 30 d. rašto Dėl išvados pateikimo apie statinį (duomenys neskelbtini), Kaune, matyti, kad jame Kultūros paveldo skyriui nurodyta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, atskirai stovinčio neypatingojo statinio griovimui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas (t. 2, b. l. 76). Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 25 d. rašto priedo - matyti, kad su juo buvo siųstas priedas - Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo S. S. 2018 m. lapkričio 30 d. suderintų (derinimo Nr. 18-pp-140K) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, užstatymo projektinių pasiūlymų kopija, iš kurios matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtas kaip griaunamas (t. 2, b. l. 77-78).

Teismo vertinimu, nesant draudimo vykdyti griovimo darbus ir nesant jokių viešų duomenų apie tai, kad pastatas ypatingasis, (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti sutartį ar stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Į statinio griovimo vietą atvykę policijos pareigūnai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S. R., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. specialistas A. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas R. G., dokumento, paneigiančio statinio registre nurodytą statusą, nepateikė, patys laukė išvados iš atitinkamų institucijų, kad priimti sprendimą, ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepateikė dokumento, įpareigojančio sustabdyti darbus. Rašytinis reikalavimas sustabdyti darbus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įteiktas 2020 m. spalio 17 d. ir jis darbus sustabdė nedelsiant.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad juridinio asmens (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, kadangi nėra subjektyviosios pusės elemento – tyčios, nes Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, kad minėto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kategorija – neypatingasis, (duomenys neskelbtini) kaltė dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 26 dalyse numatytų nusižengimų nėra įrodyta. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio nusižengimo bylos teisenai nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip minėta, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnio 26 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Larisa Tamulionienė