Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) vyriausiasis patrulis surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. birželio 22 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, garsiai leido muziką, tuo trikdydamas viešąją rimtį ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Minėtą nutarimą apskundus, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Institucijos priimtą nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Nustatė, kad skundžiamu nutarimu R. B. nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje padarytus pažeidimus, nors R. B. iki 2007 m. birželio 22 d. nebuvo baustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodė, kad R. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2007 m. birželio 22 d., ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas, todėl bylos grąžinimas Institucijai tinkamai kvalifikuoti veiką negalimas.

Apskundus Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimą apeliaciniu skundu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 25 d. priimtą nutarimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Nustatė, kad 2007 m. lapkričio 29 d. R. B. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda už 2007 m. birželio 22 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos iki nuobaudos už šį pažeidimą paskyrimo dienos 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo suėjęs. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių ar teisės pažeidimo veika įrodyta, bei konstatavęs, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai kvalifikavo R. B. veiką, turėjo teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, negrąžindamas bylos naujam nagrinėjimui.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad R. B. administracinį teisės pažeidimą padarė, viešąją rimtį sutrikdė, tačiau Institucija neteisingai šį pažeidimą kvalifikavo. Dėl šios priežasties 2007 m. lapkričio 29 d. Institucijos priimtą nutarimą panaikino, o R. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 150 Lt baudą. Teismas nustatė, kad viešosios rimties sutrikdymas įrodytas triukšmo matavimo protokolu, kuris buvo surašytas po to, kai 2007 m. birželio 22 d., nuo 21.20 val., Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus darbuotojas atliko triukšmo matavimą ir nustatė, kad pas K. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, triukšmo matavimo rezultatai (59 dBA) gyvenamojo namo kieme ir gyvenamojo namo miegamajame viršijo leistiną dydį (50 dBA). Protokole nurodyta, kad triukšmo šaltinis - kaimynų klausomos muzikos keliamas triukšmas. Tai, kad matavimai buvo atlikti 2007 m. birželio 22 d. ir triukšmo šaltinis buvo (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2007 m. lapkričio 20 d. raštas „Dėl triukšmo matavimo protokolo patikslinimo“, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2009 m. kovo 3 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. pateiktus rašytinius kaimynų paaiškinimus teismas įvertino kritiškai, kadangi jie surašyti praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po pažeidimo padarymo, juose pateiktos informacijos objektyvumu buvo suabejota dėl to, kad vienuose jų nurodoma, jog triukšmo nebuvo 2007 m. spalio 4 d., paaiškinimus pateikia asmenys, kurie nebegyvena arba pažeidimo padarymo metu dar negyveno kaimynystėje. Teismas liudytojų E. B. bei L. P. duotus parodymus vertino kritiškai, nes E. B. yra R. B. sutuoktinė, o L. P. – dukra, todėl šie liudytojai turi asmeniškumą bei yra suinteresuoti bylos baigtimi.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. R. B. ginčija administracinio teisės pažeidimą iš esmės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas neteisingai įvertinus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. birželio 22 d., nuo 21.20 val., Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus darbuotojas atliko triukšmo matavimą ir nustatė, kad pas K. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, triukšmo matavimo rezultatai (59 dBA) gyvenamojo namo kieme ir gyvenamojo namo miegamajame viršijo leistiną dydį (50 dBA). Taigi šie matavimai buvo atlikti K. A. namo kieme, todėl apelianto sutikimo šiems matavimams atlikti nereikėjo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šių atliktų matavimų teisingumu ir teisėtumu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V-520 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ buvo nustatyta, kad nuo 18.00 val. iki 22.00 val. gyvenamųjų namų teritorijoje ekvivalentinis garso lygis neturi viršyti 50 dBA. Tuo tarpu po administracinio teisės pažeidimo padarymo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ šis dydis buvo padidintas iki 60 dBA. Tačiau, kaip buvo pabrėžta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-109-08, triukšmo matavimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, nes asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta.

Aplinkybė, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, o 2007 m. birželio 22 d., 21.20 val., triukšmas sklido būtent iš R. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, yra įrodyta byloje esančia medžiaga ir detaliai aprašyta pirmosios instancijos teismo nutarime. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. kovo 10 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus darbuotojas M. L. patvirtino, kad atlikti matavimus pas K. A. vyko ne kartą, tačiau jam nuvykus, kaimynai muziką iškart išjungdavo, taip nutiko ir 2007 m. birželio 22 d., tačiau tąkart užfiksuoti keliamą triukšmą pavyko. Šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu R. B. sutuoktinės ir dukters parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija šių parodymų atmetimo motyvus palaiko ir nebekartoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti R. B. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.