- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- II-169-526/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00519-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui G. P., jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei L. L.– G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl 2018 m. balandžio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. kovo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė V. M. G. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad G. P., būdamas savivaldybės atstovu ir tikrindamas projektą, nenustatė, kad nebuvo pateikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso buto ir kitų patalpų savininkams, rašytiniai sutikimai arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl naujo nesudėtingojo statinio statybos kultūros paveldo vietoje. Tokiais veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 str. 5 d. 4 p. ir 7 p. ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 362 straipsnio 1 dalimi, G. P. paskirta 70 Eur bauda (b. l. 29).
2018 m. balandžio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skyriaus vedėja L. M. priėmė nutarimą Nr. VTPSI–ANR_N-30–2018, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 370 Eur bauda (b.l. 31–32).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismui pateikė skundą (b. l. 3–6), kuriuo prašo panaikinti 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą ir administracinę teiseną G. P. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių bei pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams. Skunde nurodo, jog vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė atsakomybė negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), pagal atitinkamą administracinių nusižengimo kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 39 str. numatytas ilgesnis nuobaudos skyrimo terminas, kas sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, turėtų būti taikomos ATPK nuostatos. Vadinasi veikoms, padarytoms iki ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar veika kvalifikuojama pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK, ar perkvalifikuojama pagal šiuo metu galiojantį ANK, taikomi ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už veikimą, kuris padarytas 2016 m. gruodžio 20 d. Šis pažeidimas nėra trunkamasis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos be pagrindo pažeidimo padarymo laiką sutapatina su protokolu surašymo laiku. Protokolas surašytas 2018 m. kovo 27 d., nutarimas priimtas 2018 m. balandžio 18 d., tačiau pažeidimas padarytas 2016 m. gruodžio 20 d. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas per visą šį laiką pratęstas nebuvo. Vadinasi jau protokolo surašymo metu buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors statybos leidimas buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 20 d., tačiau G. P. traukiamas ne už tai, jog buvo išduotas statybos leidimas, o už tai, kad pažeidė statinio projekto patikrinimo tvarką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo statinio projekto patikrinimą atliko būtent 2016 m. gruodžio 20 d., o ne vėliau. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nėra pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl naujo nesudėtingo statinio statybos kultūros paveldo vietovėje. Su tokia pozicija nesutinka, nes vykdant statybos įstatymo 27 str. 1 d. 4 p. reikalavimą pateiktam projektui 2016 m. birželio 27 d. sutikimą davė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Pagal Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. ir 7 p. kartu su projektu turi būti pateikti: i) žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai; ii) statinio bendraturčių rašytinis sutikimas ar iii) butų ar kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą (b. l. 72–72), kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, kad Klaipėdos departamentas atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog statybą leidžiantis leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus. Vienas iš nustatytų pažeidimų – nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai naujo statinio statybai, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 ir 7 p. G. P. teisės pažeidimą padarė 2017 m. rugsėjo 20 d., kuomet buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Minėtas dokumentas išduotas, atsižvelgus į tai, jog jis pritarė, savo kompetencijos ribose, dokumento išdavimui, patvirtindamas, kad pateikti visi reikiami dokumentai. Tokiu būdu G. P. atlikti veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie 2017 m. rugsėjo 20 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuris galėtų būti vertinamas kaip pastarojo veiksmų padarinys. G. P. pritarė statinio projekto sprendimams, kurie pažeidė Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p., todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 str. 1 d. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis nesuteikė bei nebuvo pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti bendraturčių sutikimą. Prašo skundo netenkini ir 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu G. P. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad atsiliepime į skundą yra nurodoma, kad pažeidimo padarymo momentas sutampa su statybos leidimo išdavimu, t.y. pažeidimo padarymo data yra 2017 m. rugsėjo 20 d. ir, kad 2017 m. sausio 31 d. buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl buvo sustabdytas jungtinės veiklos sutarties galiojimas, todėl nebuvo galima išduoti statybą leidžiančio dokumento. 2017 m. sausio 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, todėl jungtinės veiklos sutarties galiojimas nebuvo sustabdytas. Pažymėjo, jog šiuo atveju yra svarbūs du aspektai. Pirmasis susijęs su ATPK 35 str. taikymu. G. P. veika padaryta 2016 m. gruodžio 20 d., nes būtent tada G. P. išdavė pritarimą „Infostatyba“ dėl leidimo išdavimo. Tai nėra tęstinė veika, tai vienas veiksmas, baigtinė veika. Jeigu būtų traktuojama, kad buvo netesėtai išduotas statybos leidimas, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes jis yra asmuo, kuris išduoda statybos leidimus ir tik tokiu atveju pažeidimo padarymo data galėtų būti 2017 m. rugsėjo 20 d. Protokolo surašymo metu, t.y. 2018 m. kovo 27 d. jau buvo pasibaigęs ATPK nurodytas terminas, kuris nebuvo pratęstas, todėl administracinė teisena G. P. atžvilgiu negalima. Paaiškino, kad kitas svarbus aspektas, susijęs su jungtinės veiklos sutarties galiojimu. Įstatyme yra įtvirtinta pareiga savininkams rūpintis savo turtu. CK yra numatytos dvi galimybės: 1) steigti bendriją; 2) sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Šiuo atveju savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią pavedė vienam asmeniui atlikti visus veiksmus, susijusius su bendro turto naudojimu. Savininkai žemės sklypą po pastatu valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jie išrinko vieną įgaliotinį visiems būtiniems veiksmams atlikti. Būtent tas įgaliotas asmuo visų savininkų vardu išreiškė pritarimą projektui. G. P., atlikdamas savo funkcijas, neturėjo ir negalėjo abejoti jungtinės veiklos sutarties turiniu. Nebuvo jokio pagrindo abejoti šia sutartimi, todėl ir buvo priimtas pagrįstas sprendimas.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė L. L. – G. nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pažeidimo padarymo data laikytina 2017 m. rugsėjo 20 d., kuomet buvo išduotas statybos leidimas, nes inspekcija turi pareigą tikrinti statybos leidimo teisėtumą, tik tada, kai Klaipėdos miesto savivaldybė jį išduoda. Būtent todėl 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu ir buvo konstatuoti pažeidimai, vienas iš jų, kad jungtinės veiklos sutarties pateikimas nebuvo pakankamas pagrindas savininkų sutikimams išreikšti. Įgaliotas asmuo neturėjo teisės pateikti tokį sutikimą. Pažymėjo, kad administracinį nusižengimą padarė būtent G. P., kuris nepakankamai atidžiai įvertino duomenis. Nuo 2016 m. gruodžio 20 d. G. P. daugiau jokių veiksmų neatliko.
Motyvuojamoji dalis
G. P. atstovo Gintaro Aleknavičiaus skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu G. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Nagrinėjamu atveju skundu keliami klausimai dėl G. P. pažeidimo padarymo datos nustatymo, administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodo, jog G. P. pažeidimo padarymo data laikytina 2017 m. rugsėjo 20 d., t.y. kuomet buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas su šia pozicija nesutinka ir nurodo, kad G. P. galimai padarytas pažeidimas padarytas 2016 m. gruodžio 20 d., kadangi būtent tada G. P. išreiškė pritarimą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G. P. 2016 m. gruodžio 20 d. sistemoje „Infostatyba“ tikrindamas prašymą statybos leidimui išduoti nustatė, jog kartu su projektu yra pateikti visi Statybos įstatyme reikalaujami pateikti dokumentai ir pateikė projekto patikrinimo išvadą - „pritarta“. Šis G. P. veiksmas vienkartinis ir nebuvo trunkamojo pobūdžio, kadangi trunkamasis teisės pažeidimas yra toks veikimas ar neveikimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką ir trunka tol, kol pats pažeidėjas ar kiti asmenys, ar atitinkamų institucijų pareigūnai jo nenutraukia. Aplinkybę, jog po 2016 m. gruodžio 20 d. G. P. daugiau jokių veiksmų neatliko patvirtino ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog šioje situacijoje G. P. veiksmas, t.y. pritarimas projekto patikrinimo išvadai buvo baigtinis ir jo pabaigos momentas buvo aiškiai apibrėžtas. Taigi, pažeidimo, už kurio padarymą G. P. paskirta administracinė nuobauda, padarymo data laikytina 2016 m. gruodžio 20 d.
Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimo kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimo kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Administracinių teisės pažeidimų dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d. teisena vyksta pagal ANK. Kaip teisingai nurodė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, esant skirtingoms pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datoms, taikytina ANK patvirtino, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nuostata, t.y. turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo laiką. Kaip jau minėta, šiuo atveju pažeidimo padarymo data 2016 m. gruodžio 20 d. Be to, ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 39 str. numatytas ilgesnis nuobaudos skyrimo terminas, kas sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo atveju taikomos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK nuostatos.
Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu pažymėti ir tai, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad G. P. inkriminuojamas pažeidimas užfiksuotas 2016 m. gruodžio 20 d. Kaip jau minėta, analizuojamas pažeidimas nėra trunkamojo pobūdžio. Taigi, pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už šį pažeidimą galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo nustatytas pažeidimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad G. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. kovo 27 d., skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta 2018 m. balandžio 18 d. Įvertinus ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinė nuobauda G. P. už inkriminuojamą pažeidimą galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius, vėliausiai iki 2017 m. birželio 20 d., arba iki šios dienos nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, tačiau kaip matyti tokie veiksmai atlikti nebuvo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012 ir kt.).Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalį nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015), todėl nutrauktina. Taigi, nagrinėjamu atveju nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. P. atžvilgiu tampa negalima.
Nagrinėjamu atveju paisant nekaltumo prezumpcijos principo, priėmus sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, G. P. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014).
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundas tenkintinas ir 2018 m. balandžio 18 d. institucijos nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundą tenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.