Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijaus Rauckio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. prašymą sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu skirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas: pagal 180 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. R. į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. V. R. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos apeliaciniame teismui atmestus nuteistojo V. R. apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo V. R. prašymas peržiūrėti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais ir paskirti naują, teisingą bei švelnesnę bausmę.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas BPK 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. prašymas atmetamas.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo peržiūrėti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Nustatyta, kad BK pakeitimai nesusiję su nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o BK 180 straipsnio 2 dalies pakeitimas nagrinėjamu atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

BK 180 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Už šią veiką buvo numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 180 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Už šią veiką numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir panašiai. Akivaizdu, kad BK pakeitimai nagrinėjamu atveju nesumažino maksimalios bausmės ribos ir nenumato naujos švelnesnės bausmės rūšies. Aptariamos baudžiamojo įstatymo normos pakeitimas susijęs tik su daiktu, kuriuo galima žaloti žmogų, kas neturi jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, nes peilis ir kitas specialiai žmogui sužaloti daiktas patenka ir į naujai įtvirtintą sąvoką.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tą aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu bendrinant nuteistajam bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesne (už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą) bausme apimant švelnesnę bausmę. Taigi, net jei šiuo atveju ir būtų naujasis baudžiamasis įstatymas įtvirtinęs nuteistojo padėtį švelninančias aplinkybes pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau aptartos bausmių bendrinimo taisyklės nekeistų nuteistajam paskirtos galutinės bausmės dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad analizuojamo BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., nekeičia nuteistojo V. R. teisinės padėties, todėl nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neperkvalifikuojama ir bausmės švelninimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu ir 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.