Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., K. M. ir antstolė Virginija Meškauskienė.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis pastato – sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. E464475/2006 dėl 810,94 Eur išieškojimo, 2005 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. E036031 dėl 1448,10 Eur išieškojimo ir 2005 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. E036784 dėl 1158,48 Eur išieškojimo antstolė V. Meškauskienė vykdo skolų išieškojimą iš skolininko A. M. išieškotojui BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdymo proceso metu antstolės 2022 m. spalio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-22-15-28117 areštuotas suinteresuotiems asmenims A. M. ir K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Antstolė, pritaikiusi areštą, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Darytina išvada, kad aptariami žemės sklypas ir sodo namas laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad žemės sklypas ir sodo namas abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Remiantis šiais motyvais, pareiškėjo prašymas tenkinamas – nustatoma, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. M. priklauso 1/2 dalis areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis areštuoto pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolės areštuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 (viena antroji) dalis antstolės areštuoto pastato – sodo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.