Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1340-727/2010 pagal ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija ieškinį atsakovei V. K. (buvusi B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ Vilniaus dizaino kolegija 2009-09-11 pateikė teismui pareiškimą priteisti iš V. K. (buvusi B.) 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-14 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš atsakovės 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme - nuo 2009-09-14 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 16 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1) Palikti nepakeistą 2009-10-30 preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovės V. K. 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2128 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija naudai;

2) Priteisti iš atsakovės V. K. 1403,50 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija naudai.

3) Priteisti iš ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija ir atsakovės V. K. po 13,86 Lt pašto išlaidų valstybei, šias išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2008-07-29 sudarė Studijų sutartį Nr. N1-74 (b.l. 3-4), kurios pagrindu ieškovas sudarė sąlygas atsakovei studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, o atsakovė - įsipareigojo laiku ir nustatyta tvarka mokėti mokestį už studijas, kurio dydis 31,2 MMG per metus, t.y. 4056 Lt dydžio metinį studijų mokestį. Pusę mokesčio atsakovė sumokėjo (b.l. 61), ginčo dėl to nėra, tačiau likusios mokesčio dalies už antrąjį semestrą, dėl kurios priteisimo kilo ginčas – ne. Reikalavimo pagrindu esanti sutartis sukūrė nagrinėjamo ginčo šalims tam tikras sutartines prievoles ir įsipareigojimus. Ieškovas savo prievolę vykdė, teikė studijų paslaugas. 2009 m. vasario mėnesio prasidėjo pavasario semestras, kurio atsakovė nelankė, ką rodo lankomumo žurnalo išrašai (b.l. 94-102) ir patvirtino pati atsakovė. Jos atsisakymo mokėti motyvacija nepagrįsta, nes apie ketinimą nutraukti paslaugų sutartį atsakovė ieškovui pranešė tik 2009-06-30 (b.l. 47). Duomenų, kad tai būtų padaryta anksčiau, byloje nėra. Pagal LR CK 6.721 str. 1 d. klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. LR CK 6.720 str. 4 d. numato, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ginčo atveju nustatyta, kad atsakovei nelankant paskaitų dėl jos pačios tokio apsisprendimo ieškovo teikiamos studijų paslaugos jai nebuvo suteiktos, tai įvyko dėl pačios atsakovės kaltės, nes ji savo noru atsisakė studijuoti, t.y. pati nutraukė sutartį, savalaikiai ir kaip nurodyta sutartyje, nepranešdama apie tai ieškovui. Byloje nenustatyta jokių objektyvių tai sąlygojusių aplinkybių, ieškovo kaltės. Teismas konstatavo, jog pareiga vykdyti tinkamai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovei išlieka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę būtų įvykdžiusi bei paneigusi ieškovo nurodomas aplinkybes dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovės nuoroda į galimą ieškovo nesąžiningumą, nepasinaudojus sutarties 7 p. ir 14.4 p. numatyta teise nutraukti sutartį dėl įmokos negavimo (b.l. 4), teismo manymu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsakyti pagal ieškinį. Sutarties nutraukimas yra šalies teisė, o ne pareiga, sutartimi numatyta galimybė ieškovui nutraukti sutartį šiuo atveju neriboja ieškovo teisės reikalauti likusios dalies įmokos priteisimo. Be to, tokia sutarties nutraukimo galimybė buvo įtvirtinta ir atsakovei, kuri tokia teise pasinaudojo tik 2009-06-30 (b.l. 47). Sutartimi numatyta galimybė už nesavalaikį įmokos sumokėjimą skaičiuoti baudą, todėl reikalavimas šioje dalyje taip pat pripažintinas pagrįstu, atsakovė nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių ir ieškinio pagrįstumo (LR CPK 12 str., 178 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog atsakovės nurodomų aplinkybių kontekste keisti ar naikinti byloje priimtą preliminarų sprendimą studijų įmokos, baudos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje pagrindo nėra (LR CK 6.721 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir išvados

Atsakovė V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-23 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti 2009-10-30 preliminarų sprendimą ir ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas teismo sprendimą, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atsisakė apklausti ieškovės nurodytus liudytojus, bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokslo ir studijų santykius, o būtent LR Aukštojo mokslo įstatymą ir LR Mokslo ir studijų įstatymą. 2008-07-29 ieškovas su atsakove sudarė sutartį Nr. N1-74, kurios pagrindu ieškovas sudarė sąlygas atsakovei studijuoti pasirinktą studijų programą, atsakovė įsipareigojo laiku ir nustatyta tvarka mokėti mokestį už studijas. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovė negalėjo sumokėti už studijas ir faktiškai nuo 2008-11-25 nutraukė studijas bei pradėjo dirbti UAB „Avikos tekstilė ir KO“ siuvėja. Dirbti teko ir savaitgaliais. Apie savo ketinimą nutraukti studijas atsakovė pranešė savo vadovei, kuri nukreipė ją pas G. F.. Pokalbio metu G. F. pareiškė atsakovei, kad kol ji neišlaikys pirmo semestro egzaminų, negalės nutraukti studijų arba paimti akademines atostogas. Po pokalbio su G. F., atsakovė nelaikė pirmo semestro egzaminų ir nelankė paskaitų. Ieškovui buvo gerai žinoma, kad atsakovė nutraukė studijas, tik direktorė G. F. nepaaiškino atsakovei, kaip turi būti nutraukiamos studijos. Tik 2009-06-11 ieškovas elektroniniu laišku pasiūlė atsakovei atvykti į kolegiją ir parašyti prašymą dėl studijų sutarties nutraukimo. Atsakovei 2009-06-30 atvykus į kolegiją, jai buvo pasiūlyta užpildyti kolegijos parengtą prašymą dėl studijų nutraukimo. Ieškovas pasinaudojo šia aplinkybe, reikalaudamas sumokėti studijų mokestį už antrą pusmetį, nors de jure studijos buvo nutrauktos 2008-11-25. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal LR CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas. Byloje ieškovą atstovauja advokato padėjėja, todėl vienos valandos maksimalus užmokestis yra 96 Lt. Nagrinėjamą bylą negalima priskirti itin sudėtingų bylų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės atstovavimo išlaidas, skaičiuojant po 290,40 Lt už vieną valandą, kas 3 kartus viršija maksimalią priteistiną užmokesčio sumą (LR CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovas VšĮ Vilniaus dizaino kolegija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-23 galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galėjusių pagrįsti, jog studijų sutartį ji nutraukė 2008-11-25. Studijų sutarties nutraukimo tvarka numatyta studijų sutartyje ir yra aiški, todėl teigti, kad Vilniaus dizaino kolegijos direktorė atskirai privalėjo ją paaiškinti apeliantei, nėra jokio pagrindo. LR CK 6.720 str. 4 d. numato, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato kitaip. LR CK 6.721 str. 1 d. numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingai suteiktoms paslaugoms. Kliento pranešimas apie paslaugų teikimo sutarties nutraukimą yra ypatingai svarbus, kadangi iki tokio pranešimo gavimo dienos paslaugos teikėjas pagrįstai teikia klientui paslaugą ir turi teisę į atlyginimą už šių paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama beveik metus dokumentinio proceso tvarka, įvyko 3 posėdžiai. Šioje byloje buvo sprendžiamas naujas teismų praktikoje klausimas, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog 1403,50 Lt dydžio teisinių paslaugų išlaidos šioje byloje nėra didelės (LR CK 6.720 str. 4 d., 6.721 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, priimdamas Aukštojo mokslo įstatymą ir Mokslo ir studijų įstatymą, reglamentuodamas asmens teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą, nustatė, kad šalyje yra tokios aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos, kurie gali būti tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 10 punktą studentas turi teisę nutraukti studijas, atsižvelgiant į studentų asmeninio suinteresuotumo principą, kuriuo grindžiamos studijos (Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje šalys buvo sudarę 2008-07-29 Studijų sutartį Nr.N1-74 (b.l. 3-4), kurios 13 punktas numatė, kad studentas bet kada, raštu informavęs kolegiją, gali vienašališkai nutraukti šią sutartį. Ta aplinkybė, kad ieškovė, nusprendusi nutraukti studijas pas atsakovą, 2008-11-25 raštu neinformavo ir tik 2009-06-30 pateikė prašymą nutraukti studijų sutartį nuo 2009-06-30 (b.l. 47), sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2028 Lt skolos, 100 Lt baudos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2128 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Tarp šalių sudaryta 2008-07-29 Studijų sutartis Nr.N1-74 (b.l. 3-4) nėra nuginčyta ar pakeista įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, nes sutarties nuostatos yra aiškios ir suprantamos vidutiniam studentui, kuris, būdamas rūpestingas ir apdairus, privalo raštu informuoti kitą šalį dėl studijų sutarties nutraukimo. Toks studijų sutarties aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat studijų sutarties 13 punkto prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, nusprendusi nutraukti studijas, apie tai raštu informavo ieškovą. Pati atsakovė, pranešdama apie ketinimą nutraukti studijų sutartį (b.l. 47), įvardino konkretų nutraukimo terminą - nuo 2009-06-30, tuo tinkamai įvykdydama 2008-07-29 Studijų sutarties Nr.N1-74 (b.l. 3-4) 13 punkto reikalavimus. Aplinkybės dėl atsakovės finansinės padėties ir įsidarbinimo nuo 2008-11-25 UAB „Avikos tekstilė ir KO“ siuvėja (b.l. 60), savaime nepanaikina atsakovės sutartinių prievolių ieškovui, nes atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir pareiginga, įgyvendindama sutartines prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinai suprantama aplinkybė, kad nereikia jokių specialių žinių, kad vidutinių sugebėjimų asmuo (studentas), norėdamas nutraukti raštu sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo (studijų) sutartį, galėtų savarankiškai raštu išdėstyti laisvos formos pranešimą kitai šaliai dėl tokios sutarties nutraukimo (CPK 182 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neapribojo atsakovės teisės teikti įrodymus, nes teismas tinkamai įgyvendino rungtyniškumo ir šalių dispozityvumo principus, įtvirtintus civiliniame procese. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės atstovo prašymo apklausti byloje liudytojais O. G., kuriai žinoma, kad atsakovė kalbėjo apie studijų nutraukimą, bei E. K., žinantį apie studentų ir kolegijos santykius, bei ieškovo direktorę G. F., su kuria kalbėjosi atsakovė dėl studijų, parodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrino proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principus, nes liudytojų parodymais negalima pakeisti rašytinės sutarties turinio dėl vienos šalies pareigos raštu pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įvardinta teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias asmeniškai matė ir gali paliudyti minėti liudytojai, nes žodinis pokalbis dėl studijų nutraukimo ir susiklostę kolegijos santykiai su studentais nepanaikina atsakovės sutartinės pareigos raštu pranešti kitai šaliai dėl studijų sutarties nutraukimo (LR CPK 177 str., 190 str., 197 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, formaliais pagrindais nesutikdama apmokėti pagal studijų sutartį priklausančias sumas, parodo, kad save laiko privilegijuota teisinių santykių dalyve, nes padėtis, kai nėra operatyviai apmokamos studijų sutartimi prisiimtos prievolės, yra jos tikslas, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė kritiškai nevertina savo elgesio pasekmių dėl savalaikio raštiško studijų sutarties nutraukimo, tuo didindama bylinėjimosi išlaidų dydį nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, tinkamai pritaikydamas proporcingumo principą ir sumažindamas iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 1621,40 Lt iki 1403,50 Lt dydžio. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.5 p., 9 p. numatyta, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį 2400 Lt (3 x 800 Lt (MMA)), už ieškovo atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo 800 Lt (1 x 800 Lt (MMA)), atstovavimo laikas vienoje byloje sumuojamas – nagrinėjamoje byloje 4 val. (2010-03-30 = 15 min.; 2010-05-17 = 45 min., 2010-09-20 -2010-09-23 = 3 val.) x 120 Lt (0,15 x 800 Lt (MMA)), jei atstovauja advokato padėjėjas, skaičiuojama 80 % maksimalių dydžių. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo teisę į maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį bendrai 2944 Lt ((2400 Lt + 800 Lt + 480 Lt ) x 80 % = 2944 Lt), o teismo priteista 1403,50 Lt dydžio suma sudaro mažesnę nei ½ dalį maksimalių užmokesčio dydžių ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai pagal ieškinio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė prašymą (b.l. 141) priteisti 617,10 Lt (b.l. 141) bylinėjimos išlaidų už advokato teisines paslaugas. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad jis neviršija maksimalaus dydžio už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą išsprendus ieškovo naudai, nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant, kad atsakovė įgijo pareigą atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 8,40 Lt (b.l. 140) apeliacinės instancijos teisme, kurios vykdymo procese bus sumuojamos su pirmosios instancijos teismo priteistomis 13,86 Lt pašto išlaidomis valstybei (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str.- 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.720 str. 4 d., 6.721 str. 1 d.; LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str., 178 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. galutinį sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K. 617,10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo VšĮ Vilniaus dizaino kolegija naudai.

Priteisti iš atsakovės V. K. 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.