Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo J. A. nubaustas pagal ATPK 129 str. 5000 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 2000 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 1 d. 150 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta 5000 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2011 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 23 d. apie 21.25 val. Šilutės r., kelio Šilutė – Povilai 13,600 kilometre, vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vengė blaivumo (girtumo) patikrinimo, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir pakelės šlaitas. Be to, neatlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra. Nurodyta, jog J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14, 16, 18, 133, 238 punktus ir padarė ATPK 129 str., 127 str. 2 d. bei 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta, jog J. A. kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 23 d. apie 21.25 val. Šilutės r., kelio Šilutė - Povilai 13,600 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus (atsisakė nusistatyti neblaivumo laipsnį), vairuodamas automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis. Taip pat automobilis buvo nedraustas įstatymo nustatyta tvarka, jam nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Tuo J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14, 16, 18, 133, 238 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. Motyvuojamojoje nutarimo dalyje teismas nurodė, jog J. A. kaltė įrodyta remiantis paties pažeidėjo parodymais bei byloje esančia medžiaga. J. A. nubaustas pagal ATPK 129 str. 5000 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 2000 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 1 d. 150 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta 5000 Lt bauda. Nuobaudos skirtos atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, į tai, kad J. A. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jis ne pirmą kartą baudžiamas už analogiškus teisės pažeidimus, anksčiau yra teistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi neįgalumą. Be to, atsižvelgus į J. A. sunkią materialinę būklę, baudos mokėjimas išdėstytas per 24 mėnesių laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 str. 1 d. bei 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 str. nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai.

Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. A. kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 23 d. apie 21.25 val. Šilutės r., kelio Šilutė - Povilai 13,600 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus (atsisakė nusistatyti neblaivumo laipsnį), vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis. Taip pat automobilis buvo nedraustas įstatymo nustatyta tvarka, jam nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Tačiau tokios teismo nurodytos aplinkybės nesutampa su aplinkybėmis, užfiksuotomis administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta, kad J. A. 2011 m. lapkričio 23 d. apie 21.25 val. Šilutės r., kelio Šilutė – Povilai 13,600 kilometre, vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vengė blaivumo (girtumo) patikrinimo, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir pakelės šlaitas. Be to, neatlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra.

Teismas nutarime konstatavo, jog J. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau pažymėtina, jog pats blaivumo (girtumo) patikrinimo vengimo faktas neduoda pagrindo teigti, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, juolab, kad byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, išskyrus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b.l. 10, 11), kuriuose tik išdėstyta pareigūnų nuomonė, jog J. A. įvykio metu galimai buvo neblaivus.

Apylinkės teismas nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, kad autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad apgadintas ne tik automobilis, bet ir pakelės šlaitas. Pastarosios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nutarime neaptartas. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. asmeniui kyla tada, kai padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kadangi buvo apgadintas pačiam J. A. priklausantis automobilis, o teismui nenustačius, jog buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas, kyla klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties buvimo J. A. veiksmuose.

Be to, pirmosios instancijos teismas nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, jog automobilis buvo nedraustas įstatymo nustatyta tvarka, nors administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeidimas J. A. neinkriminuotas. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, tačiau teismas šiuo atveju kaltinimo ribas išplėtė ir J. A. nubaudė už tai, kuo jis nebuvo kaltinamas.

Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodė, jog J. A. kaltė įrodyta remiantis paties pažeidėjo parodymais bei byloje esančia medžiaga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole J. A. nurodė, kad jis nevažiavo. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuos (b.l. 10, 11) taip pat nurodyta, jog J. A. neigė vairavęs, protokole parašė trumpą („aš nevažiavau“) paaiškinimą. Jokių kitų J. A. paaiškinimų byloje nėra, jis teismo posėdyje nedalyvavo (nurodyta nutarime), todėl kyla klausimas, kokiais J. A. parodymais vadovavosi teismas, įrodinėdamas pastarojo kaltę.

Pažymėtina ir tai, jog teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų net neišvardino ir jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 str., nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas J. A. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nenurodė, kuriais byloje surinktais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. J. A. su jam inkriminuojamais pažeidimais nesutiko, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog jis nevažiavo, į posėdį neatvyko ir jokių kitų parodymų nedavė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 10, 11) nurodyta, jog pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ant griovio šlaito pastebėjo stovintį automobilį, prie vairo sėdėjo vairuotojas, kuris pamatęs prieinančius pareigūnus, išjungė automobilio variklį. Tačiau teismas įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų posėdžio metu neapklausė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.

Teismas, skirdamas J. A. nuobaudą, be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad J. A. neva pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Tačiau, kaip aukščiau aptarta, tokių duomenų byloje nėra, J. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jis nevažiavo, jis savo kaltės nepripažino.

Atsižvelgęs į J. A. sunkią materialinę būklę, pirmosios instancijos teismas J. A. paskirtos baudos mokėjimą išdėstė per 24 mėnesių laikotarpį. Tačiau pažymėtina, jog byloje jokių duomenų, patvirtinančių sunkią J. A. turtinę padėtį, nėra, be to, nėra ir pažeidėjo rašytinio prašymo, kaip to reikalauja ATPK 313 str. 3 d., kad paskirtos baudos mokėjimas būtų išdėstytas per laikotarpį iki dvejų metų.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime esant nurodytoms aplinkybėms, kurios nesutampa su aplinkybėmis, užfiksuotomis administracinio teisės pažeidimo protokole, bei nesant motyvuoto aplinkybių įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, jis yra be motyvų, teismas netiksliai nustatė bylos aplinkybes, o byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, kas laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama J. A. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.