Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovų E. Ž. ir T. Ž. (toliau – ir ieškovas, ieškovė, o abu kartu – ieškovai) patikslintas ieškinys atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė: pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti ieškovų 2023 m. birželio 26 d. prašymą „Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)“, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo 9I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti ieškovams sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame išreiškė prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ieškovai patikslintame ieškinyje neįrodo, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes sukels patikslinto ieškinio tenkinimas, ieškovai neturi teisės neatlygintinai įgyti teisę naudotis valstybine žeme, bei joks teisės aktas nenumato, kad asmenys turi teisę reikalauti neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybine žeme norint patekti prie jiems priklausančių statinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovams 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2023 m. spalio 16 d. sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį.

4. Nurodė, kad iš pateiktų ieškovų pirminių reikalavimų dėl atsakovės raštų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme, nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų ieškovams šių reikalavimų tenkinimas. Teismas pagal byloje pateiktus procesiniuose šalių dokumentuose nurodytus argumentus sprendė, kad ieškinio patenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais ir panaikinus ginčo sprendimus, pačių sprendimų panaikinimas nesukels ieškovams materialiųjų teisinių padarinių. Atitinkamai išvestinis ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti ieškovų 2023 m. birželio 26 d. prašymą, net ir patenkinimo atveju negarantuoja, kad ieškovams bus priimtas palankus sprendimas.

5. Pasisakydamas dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo teismas sprendė, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, nes įstatymas ir teisės aktai nenumato, jog asmenys turi teisę reikalauti neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybine žeme, norint patekti prie jiems priklausančių statinių. Pažymėjo, kad asmenys, siekiantys įgyti teisę naudotis svetimu daiktu, gali reikšti tik ieškinį dėl servituto nustatymo civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau civilinis kodeksas nenumato teisės reikšti ieškinį dėl neatlygintino ir neterminuoto valstybinės žemės naudojimo.

6. Konstatavo, kad patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovams jokių materialinių teisinių pasekmių, nes tai iš esmės lemtų tik iš naujo atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, o alternatyviam ieškinio reikalavimo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasis nurodytu, bylą nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nagrinėjamo ginčo atveju teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nepagrįstai rėmėsi prielaidomis, kad ieškinio patenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais ir panaikinus ginčo sprendimus, ieškovų teisė į teisminę gynybą nebus įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju iš aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko akivaizdu, jog ieškovai siekia subjektinių materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. teisės naudotis valstybine žeme garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu šiuo atveju būtų pasiektas materialusis teisinis efektas – modifikuotos (sukuriamos) ieškovų turtinės teisės.

7.2. Teismas vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog asmenys, siekiantys įgyti teisę naudotis svetimu daiktu, gali reikšti tik ieškinį dėl servituto nustatymo civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau civilinis kodeksas nenumato teisės reikšti ieškinį dėl neatlygintino ir neterminuoto valstybinės žemės naudojimo. Apeliantų teigimu, tik bylos nagrinėjimo metu ištyrus šalių pateiktus įrodymus bei šalių nurodomus argumentus, gali būti daroma išvada dėl buvimo ar nebuvimo pagrindo leisti ieškovams naudotis valstybine žeme garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui.

7.3. Teismo motyvas prieštarauja atsakovės 2023 m. gegužės 23 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo“, kuriame inter alia nurodyta, jog, nagrinėjant ieškovų siūlymus dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti stoginė būtų eksploatuojama privažiuojant per gretimą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovai, kaip namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai, nebuvo informuoti apie galimybę teikti prašymą dėl sutikimo naudotis valstybine žeme. Šis atsakovės sprendimas yra galiojantis ir skirtas ieškovams. Todėl vien tai yra pakankamas teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl pripažinimo tų teisių, kurias atsakovė savo sprendimu ieškovams suteikė, o teismo veiksmai nutraukiant bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu vertinami kaip ieškovų teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

7.4. Teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti ieškovų ieškinio reikalavimus iš anksto pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo (teismas neturi teisės pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje išsakyti savo nuomonę nei dėl bylos baigties, nei dėl pateiktų įrodymų vertinimo, nei dėl jų pakankamumo ar įrodomosios reikšmės), nurodęs, kad alternatyviam ieškovų ieškinio reikalavimo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas nenurodė, kokia faktine ar teisine argumentacija grindžia savo išvadą, kad ieškinio patenkinimas nesukels jokių materialinių pasekmių, nes tai lems tik atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, nenurodė, kodėl atmeta ieškovų procesiniuose dokumentuose DOK-142459, DOK-7834 išdėstytą poziciją, aplinkybes bei įrodymus dėl materialaus teisinio efekto, kurio siekia ieškiniu dėl neteisėtų atsakovės administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – modifikuoti (sukurti) ieškovams turtines teises.

7.5. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau neužbaigus pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijos, t. y. gavus atsakovės atsiliepimą, teismas nutarė bylą nutraukti, pažeisdamas ieškovų teisę į teisingą teismą, teisę būti išklausytiems, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus bei ieškovų teisę pateikti dubliką.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovai patikslintame ieškinyje neįrodo kokias konkrečias materialines teisines pasekmes sukels patikslinto ieškinio tenkinimas.

8.2. Ieškovai visiškai nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo metu ištyrus šalių pateiktus įrodymus bei šalių nurodomus argumentus, gali būti daroma išvada dėl buvimo ar nebuvimo pagrindo leisti ieškovams naudotis valstybine žeme. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs šalių pateikti įrodymai ar pateikiami argumentai, svarbu tai, kad civiliniame kodekse nėra įtvirtinta reikalavimo teisė neatlygintinai ir neterminuotai naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme, tokie reikalavimai iš esmės gali būti reiškiami tik dėl servituto nustatymo civilinio kodekso nustatyta tvarka.

8.3. Ieškovai atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, įgyvendindama valstybinės žemės patikėtinės teises ir veikdama kaip civilinių santykių subjektas, gali sutikti (ar atsisakyti), kad ieškovai faktiškai naudotųsi atsakovės patikėjimo teise valdomu turtu.

8.4. Ieškovų keliami ieškinio reikalavimai dėl atsakovės raštų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme, negali būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški ieškinio reikalavimai. Naujas patikslinto ieškinio reikalavimas išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme taip pat negali būti nagrinėjamas teisme, nes ieškovai neįrodė savo teisės reikšti tokį reikalavimą, joks teisės aktas nenumato, kad asmenys turi teisę reikalauti neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybine žeme norint patekti prie jiems priklausančių statinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

12. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

13. CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį, ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti ieškovų 2023 m. birželio 26 d. prašymą „Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)“, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos išduoti ieškovams sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti šią civilinę bylą, kadangi ieškovai neįrodė, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes sukels patikslinto ieškinio tenkinimas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą, konstatuodamas, kad patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovams jokių materialinių teisinių pasekmių, nes tai iš esmės lemtų tik iš naujo atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, o alternatyviam ieškinio reikalavimo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

16. Ieškovai (apeliantai) nesutinka su apylinkės teismo pozicija. Atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti ieškovų ieškinio reikalavimus iš anksto pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, teismas nenurodė, kokia faktine ar teisine argumentacija grindžia savo išvadą, jog ieškinio patenkinimas nesukels jokių materialinių pasekmių, nes tai lems tik atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, nenurodė, kodėl atmeta ieškovų procesiniuose dokumentuose DOK-142459, DOK-7834 išdėstytą poziciją, aplinkybes bei įrodymus dėl materialaus teisinio efekto, kurio siekia ieškiniu dėl neteisėtų atsakovės administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – modifikuoti (sukurti) ieškovams turtines teises.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytai apeliantų argumentacijai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimas jiems nesukurs jokių materialinių teisių ir pareigų, padarė pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, neįvertinęs ir neištyręs visų šiam ginčui reikšmingų aplinkybių. Dėl ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas turi pasisakyti bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, t. y. teismas neturi teisės pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje išsakyti savo nuomonę nei dėl bylos baigties, nei dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Sutiktina su apeliantais, kad tik bylos nagrinėjimo metu ištyrus šalių pateiktus įrodymus gali būti daroma išvada dėl buvimo ar nebuvimo pagrindo leisti ieškovams naudotis valstybine žeme garažo, stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių eksploatavimui. Be to, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kuo grindžia savo išvadą, jog ieškinio patenkinimas ieškovams nesukels jokių materialinių pasekmių, nes tai lems tik atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, nenurodė, kodėl atmeta ieškovų procesiniuose dokumentuose DOK-142459, DOK-7834 išdėstytą poziciją, aplinkybes bei įrodymus dėl materialaus teisinio efekto, kurio siekia ieškiniu ieškovai, netgi nesuteikė ieškovams galimybės išsakyti savo poziciją dėl bylos nutraukimo.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, nes mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Taigi teismas negali jų palikti be sprendimo, neišsprendęs ginčo iš esmės. Pažymėtina, kad įrodymus teikia šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka ir savo išvadas dėl įrodymų ir ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą pateikia priimdamas motyvuotą procesinį sprendimą. Taigi, dėl ieškovų pateikto ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo teismas turi pasisakyti priimdamas sprendimą.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl ginčijama nutartis naikintina, grąžinant ieškovų patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.