- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 2YT-22972-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14967-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“
- Kategorijos
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Stakeliūnas, uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nippon Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokėjimų prevencijos tarnyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Gaudus“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197, pripažįstant, jog nėra pagrindo reikalauti 8 803,87 Eur dydžio atlygio, ir panaikinti areštą nekilojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolio Dariaus Stakeliūno žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0032/24/01197 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gaudus“ pagal išieškotojos UAB „Kredito garantas“ pateiktą vykdomąjį dokumentą. Be to, antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0032/24/00669 ir Nr. 0032/24/00716 dėl lėšų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojoms UAB „Nippon Auto“ ir UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“. 2024 m. birželio 10 d. raginimu įvykdyti sprendimą antstolis nustatė 31 dienos terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 363 441,92 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis taip pat pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame apskaičiuotos 339,02 Eur vykdymo išlaidos. Pareiškėjos teigimu, 2024 m. birželio 20 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ informavo antstolį, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu parduoti UAB „Kredito garantas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išieškotoja sutiko bei sumažino skolos dydį. 2024 m. birželio 26 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ pateikė antstoliui sutikimą, kad būtų parduotas jai įkeistas turtas su sąlyga, kad iš gautų lėšų būtų atsiskaityta su UAB „Kredito garantas“, taip pat informavo antstolį, jog pareiškėja siekia kuo greičiau padengti skolą ir kitą dieną ketina pasirašyti notarinį pirkimo–pardavimo sandorį. 2024 m. liepos 1 d. išieškotoja pakartotinai pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus bei atlikti reikalingus patvarkymus, kad pareiškėja galėtų parduoti įkeistą turtą. 2024 m. liepos 5 d. pareiškėja raštu paprašė išduoti leidimą parduoti įkeistą turtą. Po daugybės išieškotojos ir pareiškėjos raginimų, pareiškėja tik 2024 m. liepos 16 d. gavo antstolio patvarkymą, kuriuo antstolis leido sudaryti įkeisto turto pirkimo–pardavimo sandorį su sąlyga, kad notarine tvarka sudarius sandorį į antstolio depozitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 237 998,89 Eur suma. Antstolis paaiškino, kad 237 998,89 Eur sumą sudaro 222 000 Eur skola vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197, 2 014,24 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00669, 4 496,90 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00716 ir 9 487,75 Eur vykdymo išlaidos (būtinos vykdymo išlaidos – 339,02 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 8,28 Eur, atlyginimas antstoliui – 9 140,45 Eur (4 proc. nuo 228 511,14 Eur). 2024 m. liepos 26 d. išieškotoja pateikė antstoliui patvirtinimą, jog UAB „Gaudus“ padengė sutartą įsiskolinimo sumą, todėl išieškotoja atsisako nuo likusios įsiskolinimo dalies išieškojimo.
3. Pareiškėjos teigimu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui tokiu atveju neimamas. Nors išieškotoja dar nepasibaigus raginime nustatytam terminui informavo antstolį apie taikų susitarimą su pareiškėja, antstolis vis tiek pasiskaičiavo atlygį nuo visų trijų vykdomųjų bylų, nors vykdomoje byloje Nr. 0032/24/01197 buvo pateiktas prašymas ją sustabdyti. Be to, pareiškėjos nuomone, neteisėtai priskaičiavęs sau 8 803,87 Eur atlygį, antstolis nepagrįstai atsisakė išregistruoti parduotam įkeistam turtui taikytą areštą. Pareiškėjos nuomone, įkeisto turto pardavimas užtruko būtent dėl paties antstolio veiksmų, jam nepagrįstai ilgai delsiant išduoti leidimą parduoti turtą.
4. Pareiškėja taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė priteisti iš antstolio pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti antstoliui 300 Eur baudą už nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai nurodė, kad raginimas jai nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, taigi nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai sueina raginime nustatytas 31 dienos terminas sprendimui įvykdyti. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad į antstolį tiek ji, tiek išieškotoja UAB „Kredito garantas“ per laikotarpį nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. liepos 10 d. dėl leidimo sudaryti sandorį dėl patalpų (duomenys neskelbtini), kurias buvo areštavęs antstolis, išdavimo ir su tuo susijusių klausimų į antstolį kreipėsi mažiausiai 12 kartų ir iki 2024 m. liepos 11 d. negavo ne tik prašomo sutikimo, bet netgi paprasčiausio raštiško antstolio atsakymo. Dėl antstolio užvilkinimo sprendžiant šį klausimą, UAB „Kredito garantas“ 6 000 Eur padidino savo skolos sumą nuo 216 000 Eur iki 222 000 Eur. Pareiškėjos manymu, antstolis nesilaikė savo veiklos principų, kadangi savo veiksmais (neveikimu) siekė sukurti ir sukūrė tokią situaciją, kuri tapo jam formalia priežastimi neteisėtai gauti asmeninės piniginės naudos, t. y. įgyti teisę į 9 487,75 Eur atlyginimą pareiškėjos sąskaita. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad antstolis niekada nepriėmė atskiro patvarkymo ar dokumento dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nors CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos turi būti paskaičiuojamos atskiru dokumentu bei išsiunčiamos (pateikiamos) skolininkui.
5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2024 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 290 000 Eur. Iš minėtos sumos 237 998,89 Eur buvo sumokėti pareiškėjos kreditoriams. Nors šios kainos dalies sumokėjimas įvyko ne visai tokia tvarka, kaip buvo numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, kadangi turto pirkėja padarė klaidą ir atlikdama 237 998,89 Eur sumokėjimą, jį atliko į pareiškėjos direktoriaus kontroliuojamos įmonės UAB „Consulting EU“ sąskaitą, tačiau ši įmonė šias lėšas pervedė UAB „Gaudus“, kuri 2024 m. liepos 19 d. padarė iš viso 219 889,75 Eur pavedimus tiesiogiai UAB „Kredito garantas“. Išieškotoja pateikė antstoliui raštą, kad pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi ir išieškotoja atsisako nuo likusios įsiskolinimo dalies išieškojimo. Be to, nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. liepos 26 d. antstoliui buvo pervesta tiesiogiai iš UAB „Gaudus“ atsiskaitomosios sąskaitos 7 538,62 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, šios sumos turėjo pakakti padengti likusių kreditorių (UAB „Nippon Auto“ ir UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“) skolas bei antstolio būtinąsias vykdymo išlaidas ir 4 proc. atlygį nuo UAB „Nippon Auto“ ir UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ naudai išieškotų sumų. Tačiau antstolis šių pinigų niekaip nepaskirstė, o pasiliko sau, kaip savo tariamo 4 proc. atlygio nuo visų neva išieškotų sumų, padengimą. Pareiškėjo nuomone, antstoliui apskritai neturėtų priklausyti joks atlygis arba jis galėtų būti mažinamas bent 95 proc. ir galėtų sudaryti 444 Eur.
6. Antstolis Darius Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22438 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Antstolis nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0032/24/01197 antstolių kontoroje buvo pradėta 2024 m. birželio 7 d., o raginimas pareiškėjai išsiųstas 2024 m. birželio 10 d. ir tinkamai įteiktas įmonės direktoriui. Tuo metu antstolių kontoroje buvo vykdomos dar kelios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos kreditorių UAB „Nippon Auto“ ir UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ naudai. Šios vykdomosios bylos buvo pradėtos 2024 m. kovo mėn. ir šiose vykdomosiose bylose 2024 m. balandžio 23 d. buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas kreditorei UAB „Kreditų garantas“. Skolos ir vykdymo išlaidų suma šiose bylose sudarė – 7 265,19 Eur. Antstolis pažymėjo, kad jokio arešto ar kitų apribojimų vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197 netaikė. Antstolio teigimu, pareiškėja nuo raginimo dienos tik reikalavo suteikti leidimą parduoti turtą, tačiau vengė pateikti visą informaciją apie sandorį, teigė, kad antstolis reikalauja nesusijusių su išieškojimu duomenų ir tik 2024 m. liepos 8 d. antstoliui buvo pateikta preliminari prikimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Gaudus“ įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), esant areštui. Sutartyje nustatyta, kad UAB „Gaudus“ gavo 29 000 Eur sumą į sąskaitą, kuri priklauso UAB „Consulting EU“, t. y. gaunamas lėšas nuslėpė. Antstolio teigimu, pareiškėja galėjo padengti 7 265,13 Eur įsiskolinimą ir vykdyti sandorį, kadangi minėto arešto neliktų. 2024 m. birželio 26 d. antstoliui buvo pateiktas kreditoriaus sutikimas ir 2024 m. liepos 16 d. patikslintas sutikimas dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, kuriame nurodyta parduoti su sąlyga, kad lėšos bus nukreiptos tiesiogiai į kreditorės sąskaitą, tačiau ši sąlyga nei preliminariosios sutarties, nei pagrindinės sutarties sudarymo metu nebuvo įvykdyta, nes lėšos už perkamą nekilnojamąjį turtą pervestos į UAB „Consulting EU“ sąskaitą. Antstolio nuomone, tokios sutartys negalėjo būti pasirašomos, o pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti tvirtinama notaro. Preliminarioji prikimo–pardavimo sutartis sudaryta nesant kreditoriaus sutikimo, o pagrindinė sutartis – pažeidžiant visas nurodytas sąlygas. Antstolio manymu, egzistavo atskiras susitarimas tarp išieškotojos ir skolininkės, apie kurį antstolis nebuvo informuotas. Be to, patikslintas (galutinis) kreditoriaus sutikimas pateiktas tik 2024 m. liepos 16 d., t. y. pasibaigus raginimo terminui. Antstolio nuomone, pareiškėja veikė, norėdamas išvengti vykdymo išlaidų, teismo sprendimų vykdymo ir realizuoti turtą panaikinant jam apribojimus.
8. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjos motyvas dėl vykdymo veiksmų stabdymo yra klaidinantis, nes išieškotoja prašė ne stabdyti vykdomąją bylą, o nesiimti priverstinių veiksmų skolininkės atžvilgiu. Jokio aiškaus, tinkamai pasirašyto prašymo dėl vykdomosios bylos stabdymo antstoliui pateikta nebuvo, kadangi tokiu atveju bylos vykdymo ir turto pardavimo pasekmės būtų visiškai kitos, t. y. turto pardavimas būtų negalimas. Vykdymo procesas iš viso nenumato jokio antstolio leidimo parduoti turtą notarui tvirtinat sandorį. Pirkimo–pardavimo sandoris gali vykti notarinio sandorio pagrindu, tačiau tai tik pasirinkta kita sandorio forma, kuri iš esmės vykdymo procese savo prigimtimi yra priverstinė. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja išieškomos sumos per antstolio raginime nustatytą terminą nesumokėjo, kreditoriaus sutikimas pateiktas pasibaigus raginimo terminui o antstolis, pasibaigus šiam terminui, pritaikė priverstines vykdymo priemones, suteikė leidimą parduoti turtą, todėl susidarė vykdymo išlaidos. Taigi antstolis veikė įstatymo ribose leisdamas skolininkei sumokėti skolą per raginime numatytą laikotarpį ir niekaip nekliudė šalims įgyvendinti savo teisių. Pareiškėja nurodė, jog raginimo metu sudarė taikos ar skolos padengimo sutartį, tačiau tokios sutarties niekam ir niekur nepateikė. Teisės aktai numato rašytinį susitarimą, kuris įstatymo nustatyta tvarka turi būti pasirašytas, patvirtintas ir pan.
9. Antstolis taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad raginimas pareiškėjai elektroniniu paštu (visais el. adresais, kurie nurodyti antstolių informacinėje sistemoje) ir registruotąja siunta buvo išsiųstas 2024 m. birželio 10 d. ir tinkamai įteiktas įmonės direktoriui. Tai patvirtino pats direktorius, atsiųsdamas atsakymą į laišką, kuriame nurodė, jog raginimą gavo. Be to, raginimas viešai paskelbtas 2024 m. birželio 11 d. Antstolis taip pat pabrėžė, kad pareiškėja per raginimo laikotarpį skolos neapmokėjo, jokių įrodymų apie skolos dengimą hipotekos kreditoriui ir kitiems kreditoriams, sutarčių, preliminarių, skolos padengimo sutarčių ir kt. nepateikė, taip pat nepateikė antstoliui jokių aiškių aplinkybių dėl tariamo sandorio, pirkėjo, jo duomenų, kainos, apmokėjimo aplinkybių ir pan. 2024 m. liepos 12 d. turto areštų registre buvo įkeltas leidimas atlikti pirkimo–pardavimo sandorį, kuris pasirinktas kaip kita sandorio forma, kuri iš esmės vykdymo procese savo prigimtimi yra priverstinė, su sąlyga, kad visa išieškotina suma būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Kreditoriaus sutikimas leisti parduoti turtą yra išduotas tik pasibaigus raginimo terminui. Galiausiai antstolio nustatyta sąlyga nebuvo įvykdyta, nes pinigai pervesti ne į antstolio depozitinę sąskaitą.
10. Antstolis taip pat paaiškino, kad skolos ir vykdymo išlaidų sumą skaičiuoja Antstolių informacinė sistema (AIS), bet ne antstolis, priklausomai nuo išieškomos sumos dydžio, jau išieškotų lėšų ir pan. Pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų ir nesumokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą nurodytos sumos, dalis lėšų buvo nurašyta nuo skolininkės sąskaitos. Tokių būdu realiu laiku išieškoma suma keičiasi, bet bendra išieškoma iš skolininko suma ir bendras apskaičiavimas lieka tas pats. Skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra vieša informacija, kuri yra pateikta AIS ir yra prieinama pareiškėjai. Antstolio nuomone, turi galioti turinio viršenybės prieš formą principas. Pirkimo–pardavimo sandoris vyko vykdymo proceso metu, esant antstolio leidimui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl antstolio atlygio sumažinimo. CPK normose nėra nustatyta, kad antstolio atlygio dydis gali būti peržiūrėtas jį sumažinant. Kadangi per nustatytą raginimo terminą skolininkė neatsiskaitė, iš jos išieškomos visos vykdymo išlaidos.
11. Antstolio teigimu, išdavus leidimą parduoti areštuotą turtą, turtas buvo parduotas, tačiau antstolio nustatyta sąlyga neįvykdyta. Nors pirkėja turtą įsigijo, reikalinga išieškojimui suma nėra sumokėta. Kadangi antstolio sąlyga ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta sąlyga nėra įvykdyta, daiktui yra likę apribojimai. Antstolis atkreipė dėmesį, kad prašymą dėl arešto panaikinimo pareiškė UAB „Gaudus“, kuriai turtas nepriklauso, taigi pareiškimas yra pareikštas netinkamo pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0032/24/01197 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gaudus“ išieškotojai UAB „Kredito garantas“ pagal 2024 m. gegužės 2 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 2539. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2024 m. birželio 7 d. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gaudus“ savo prievolių įvykdymą kreditorei UAB „Kredito garantas“ užtikrino sutartine hipoteka, kuria išieškotojai įkeistas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjai priklausantis turtas antstolio Dariaus Stakeliūno yra areštuotas antstolio taip pat vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0032/24/00669 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Gaudus“ išieškotojai UAB „Nippon Auto“ ir Nr. 0032/24/00716 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“.
13. 2024 m. birželio 10 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-24-32-16089 vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197 antstolis nustatė pareiškėjai 31 dienos terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 363 441,92 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Raginimas išsiųstas pareiškėjai registruota pašto siunta bei bendrovės elektroninio pašto adresais. Pareiškėjos direktorius tą pačią dieną, t. y. 2024 m. birželio 10 d., atsakė į antstolio elektroninį laišką, kuriuo buvo siunčiamas raginimas.
14. Antstolis 2024 m. birželio 10 d. taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-32-16090, kuriame apskaičiavo 344,52 Eur vykdymo išlaidų.
15. 2024 m. birželio 20 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ elektroniniu paštu informavo antstolį, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu parduoti įkeistą turtą ir išieškotoja sumažino skolos dydį. UAB „Kredito garantas“ prašė išduoti leidimą pardavimui bei klausė antstolio, ar prie skolos dydžio turėtų pridėti antstolio mokestį, ir jei taip, kokios jis dydžio.
16. 2024 m. birželio 26 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ pateikė antstoliui raštą „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Kredito garantas“ neprieštarauja, kad užtikrinant UAB „Gaudus“ prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą vykdymą UAB „Kredito garantas“ naudai įkeistas UAB „Gaudus“ turtas (duomenys neskelbtini), būtų parduotas su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 210 000 Eur suma bus nukreipta tiesiogiai į UAB „Kredito garantas“ sąskaitą UAB „Gaudus“ įsipareigojimams pagal paskolos sutartį padengti. Minėtame rašte nurodyta, kad šis sutikimas galioja iki 2024 m. liepos 15 d. bei pažymėta, kad pervedus lėšas į UAB „Kredito garantas“ sąskaitą, per 5 d. d. bus išduotas raštas dėl hipotekos atsisakymo. 2024 m. birželio 26 d. elektroniniame laiške, kuriuo antstoliui buvo atsiųstas minėtas sutikimas, UAB „Kredito garantas“ taip pat nurodė, kad bus reikalingas antstolio patvarkymas, be to, pažymėjo, kad nepavyksta susisiekti su antstoliu, todėl prašė atsakyti į siunčiamus laiškus ir skambučius bei informavo, kad skolininkė nori kuo greičiau atsiskaityti ir padengti skolą ir 2024 m. birželio 27 d. vykdo notarinį pirkimo–pardavimo sandorį.
17. 2024 m. birželio 27 d. UAB „Gaudus“ elektroniniu laišku antstoliui paaiškino, kad pardavus turtą, iki liepos 15 d. bus sumokėta visa suma, todėl iki šios datos reikia patvarkymo. UAB „Kredito garantas“ davė sutikimą dėl 216 000 Eur skolos likučio iki 2024 m. liepos 15 d. 160 000 Eur pirkėjas perves antstoliui arba UAB „Kredito garantas“ iki liepos 4 d., o likusi suma UAB „Kredito garantas“ ir kitų kreditorių skoloms padengti bus pervesta antstoliui (apie 65 000 Eur) iki liepos 15 d. UAB „Gaudus“ klausė antstolio, koks bus skolos likutis liepos 15 d., įskaitant visus kreditorius ir antstolio atlygį.
18. 2024 m. liepos 1 d. UAB „Kredito garantas“ elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį su prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus bei atlikti reikalingus patvarkymus, kad pareiškėja galėtų parduoti įkeistą turtą.
19. 2024 m. liepos 1 d. į antstolį taip pat 2 kartus kreipėsi ir pareiškėja. Pirmame elektroniniame laiške UAB „Gaudus“ nurodė, kad labai laukia antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo ir tikisi jį gauti 2024 m. liepos 1 d., nes nori kuo greičiau parduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Antru elektroniniu laišku pareiškėja prašė antstolio bent jau suruošti leidimo projektą, kurį būtų galima suderinti, nes gali būti nutruktas pardavimo sandoris ir atsirastų žala.
20. 2024 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku pareiškėja kreipėsi į antstolį, nurodydama, kad negauna antstolio atsakymų į teikiamus prašymus, bei pažymėjo, kad negavus leidimo / patvarkymo parduoti turtą, pareiškėjai gali tekti sumokėti baudą dėl preliminarios sutarties nutraukimo.
21. 2024 m. liepos 4 d. UAB „Gaudus“ dar kartą kreipėsi į antstolį, prašydamas paruošti patvarkymą dėl turto pardavimo. Tą pačią dieną UAB „Gaudus“ išsiuntė antstoliui dar vieną elektroninį laišką, prašydama išduoti raštą, galiojantį iki 2024 m. liepos 15 d., kuriame būtų nurodyta pareiškėjo kreditorių, dėl kurių areštuotas ketinamas parduoti turtas, reikalavimams padengti reikalinga suma. Pareiškėja paaiškino, kad toks raštas reikalingas notariniam sandoriui.
22. 2024 m. liepos 5 d. pareiškėja elektroniniu laišku antstolio paprašė išduoti leidimą parduoti įkeistą turtą, nurodant antstolio depozitinės sąskaitos, į kurią bus pervedamos lėšos, numerį ir padaryti patvarkymą turto areštų registre dėl leidimo parduoti turtą. Laiške pareiškėja akcentavo, kad šis klausimas yra labai svarbus ir skubus.
23. 2024 m. liepos 8 d. pareiškėja atsiuntė antstoliui preliminarią turto (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį.
24. 2024 m. liepos 10 d. pareiškėja antstoliui pateikė informaciją, kad dėl turto pardavimo buvo sudaryta sutartis su „Rebaltic“ agentūra.
25. 2024 m. liepos 11 d. antstolis elektroniniu laišku atsakė pareiškėjai, kad ji turi kreiptis į sandorį tvirtinsiantį notarą, kad šis pateiktų tinkamo leidimo formos šabloną, kad būtų parengtas patvarkymas leisti parduoti areštuotą turtą. Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 11 d. notarių biuras atsiuntė antstoliui informaciją, kokie duomenys turėtų būti antstolio išduodamame patvarkyme.
26. 2024 m. liepos 12 d. antstolis išsiuntė pareiškėjai ir notarų biurui leidimo parduoti areštuotą turtą šabloną, be kita ko, klausdamas, kada bus sudarytas sandoris, kad būtų galima apskaičiuoti tai dienai susikaupusias palūkanas. Tą pačią dieną notarų biuras informavo antstolį, kad patvarkyme turi būti informaciją apie vykdomąjį įrašą.
27. 2024 m. liepos 15 d. antstolis kreipėsi į išieškotoją UAB „Kredito garantas“, prašydamas patikslinti UAB „Gaudus“ skolą ir paaiškinti, kodėl ji mažesnė nei nurodyta antstolių informacinėje sistemoje. Tą pačią dieną UAB „Kredito garantas“ atsakė antstoliui, kad sumažino pareiškėjai skaičiuojamus delspinigius, bet dar perskaičiuos skolos likutį, nes abejoja, kad pareiškėjai liepos 15 d. pavyks grąžinti 2024 m. birželio 26 d. rašte nurodytą skolos likutį.
28. 2024 m. liepos 16 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ atsiuntė antstoliui patikslintą raštą „Dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Kredito garantas“ neprieštarauja, kad užtikrinant UAB „Gaudus“ prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą vykdymą UAB „Kredito garantas“ naudai įkeistas UAB „Gaudus“ turtas (duomenys neskelbtini), būtų parduotas su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 222 000 Eur suma bus nukreipta tiesiogiai į UAB „Kredito garantas“ sąskaitą UAB „Gaudus“ įsipareigojimams pagal paskolos sutartį padengti. Minėtame rašte nurodyta, kad šis sutikimas galioja iki 2024 m. liepos 31 d. bei pažymėta, kad pervedus lėšas į UAB „Kredito garantas“ sąskaitą, per 5 d. d. bus išduotas raštas dėl hipotekos atsisakymo.
29. Antstolis 2024 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku, adresuotu UAB „Kredito garantas“, pasitikslino, ar skolą sudaro fiksuota 222 000 Eur suma ir kitos skolos dalies atsisakoma. UAB „Kredito garantas“ tą pačią dieną atsakė antstoliui, kad atsisakė dalies delspinigių ir fiksuoja 222 000 Eur skolą.
30. 2024 m. liepos 16 d. antstolis išsiuntė pareiškėjai ir UAB „Kredito garantas“ 2024 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, kuriuo leido UAB „Gaudus“ sudaryti areštuoto turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį su sąlyga, kad notarine tvarka sudarius sandorį į antstolio depozitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė kaip 237 998,89 Eur suma. Pervedus nurodytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, bus išregistruotas turtui pritaikytas areštas.
31. Pareiškėja 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į antstolį, prašydama paaiškinti, iš ko susideda antstolio nurodyta 237 998,89 Eur suma. Be to, 2024 m. liepos 17 d. laišku pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama atsisakyti vykdymo išlaidų UAB „Kredito garantas“ vykdomojoje byloje ir priimti tuo klausimu naują patvarkymą.
32. 2024 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku antstolis informavo pareiškėją, kad leidime parduoti turtą nurodytą 237 998,89 Eur sumą sudaro: 222 000 Eur skola pagal išieškotojo 2024 m. liepos 16 d. raštą vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197; 2 014,24 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00669; 4 496,90 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 003/24/00716; 9 487,75 Eur vykdymo išlaidos visose vykdomosiose bylose, t. y. 339,02 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 8,28 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 9 140,45 Eur atlyginimas antstoliui (4 proc. nuo 228 511,14 Eur).
33. Pareiškėja 2024 m. liepos 17 d. kreipėsi į antstolį, prašydama pakeisti patvarkymą, atsižvelgiant į išieškomą 7 500–8 000 Eur sumą.
34. 2024 m. liepos 25 d. antstolis paklausimu Nr. S-24-32-20555 kreipėsi į UAB „Kredito garantas“, prašydamas pateikti informaciją, ar skolininkė UAB „Gaudus“ su ja atsiskaitė.
35. Pagal antstolio gautus duomenis matyti, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkėja A. A. 2024 m. liepos 18 d. ir liepos 19 d. mokėjimais pervedė iš viso 261 000 Eur sumą į UAB „Consulting EU“, kurios direktorius yra ir pareiškėjos direktorius, banko sąskaitą. 2024 m. liepos 19 d. UAB „Consulting EU“ pervedė UAB „Kredito garantas“ už UAB „Gaudus“ iš viso 218 289,75 Eur sumą. Be to, 2024 m. liepos 19 d. pati UAB „Gaudus“ pervedė UAB „Kredito garantas“ 1 600 Eur.
36. Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. liepos 22 d. ir 2024 m. liepos 24 d. pavedimais pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą iš viso 7 052,54 Eur, be to 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. pavedimais pareiškėja jau buvo pervedusi antstoliui iš viso 456,08 Eur.
37. 2024 m. liepos 26 d. UAB „Kredito garantas“ informavo antstolį, kad UAB „Gaudus“ padengė sutartą įsiskolinimą 2024 m. liepos 19 d., todėl UAB „Kredito garantas“ atsisako nuo likusios dalies įsiskolinimo išieškojimo.
38. 2024 m. liepos 26 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti iš pareiškėjos 8 831,44 Eur lėšas.
39. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėja pateikė antstoliui skundą, kuris antstolio persiųstas nagrinėti teismui šioje byloje.
40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir turto arešto nepanaikinimo. Pareiškėjos teigimu, antstolis nepagrįstai priskaičiavo sau 8 803,87 Eur atlygį vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197, be to, nepagrįstai nepanaikino arešto nekilojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
41. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
42. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimu skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
43. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).
44. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas.
45. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą per 31 dieną pareiškėjai buvo išsiųstas 2024 m. birželio 10 d. Tos pačios dienos UAB „Gaudus“ direktoriaus atsakymas į antstolio elektroninį laišką, kuriuo buvo siunčiamas minėtas raginimas, patvirtina, kad raginimą pareiškėja gavo 2024 m. birželio 10 d., todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos papildomų paaiškinimų teiginiais, kad nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai sueina raginime nustatytas įvykdymo terminas. Kadangi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog raginimas pareiškėjai įteiktas 2024 m. birželio 10 d., 31 dienos terminas suėjo 2024 m. liepos 11 d. UAB „Gaudus“ su išieškotoja UAB „Kredito garantas“ atsiskaitė 2024 m. liepos 19 d., t. y. suėjus raginime nustatytam terminui, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).
47. Teismo vertinimu, vykdomojoje byloje esantys skolininkės ir išieškotojos elektroniniai laiškai antstoliui patvirtina, kad UAB „Gaudus“ ir UAB „Kredito garantas“ per raginime nustatytą terminą pasiekė taikų susitarimą dėl skolos sumokėjimo, t. y. dar 2024 m. birželio 20 d. išieškotoja UAB „Kredito garantas“ informavo antstolį, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu parduoti įkeistą turtą ir išieškotoja sumažino skolos dydį. 2024 m. birželio 26 d. antstoliui buvo pateiktas ir UAB „Kredito garantas“ raštas / sutikimas, iš kurio turinio galima suprasti apie sutartas atsiskaitymo sąlygas. Per raginime nustatyto termino laikotarpį tiek pareiškėja, tiek išieškotoja ne vieną kartą kreipėsi į antstolį, informuodamos apie pasiektą susitarimą, be kita ko, prašydamos priimti patvarkymą dėl leidimo parduoti turtą, kuris areštuotas kitose antstolio vykdomosiose bylose. Be to, 2024 m. liepos 1 d. UAB „Kredito garantas“ kreipėsi į antstolį su prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus. Tačiau antstolis į pareiškėjos ir išieškotojos laiškus bei prašymus visiškai nereagavo, su vykdymo šalimis nebendradarbiavo ir pirmą savo atsakymą į visus pareiškėjos ir išieškotojos laiškus pateikė tik paskutinę raginimo įvykdymo dieną 2024 m. liepos 11 d.
48. Nors nei antstoliui, nei teismui nebuvo pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis ar kitoks abiejų šalių pasirašytas susitarimas, tačiau teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, vykdymo proceso šalys per raginime nustatytą terminą taikiai susitarė dėl skolos sumokėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei antstoliui kilo kažkokių neaiškumų dėl susitarimo sąlygų ar formos, jis galėjo kreiptis į skolininkę ir (ar) išieškotoją dėl tam tikrų aplinkybių patikslinimo, tačiau, kaip minėta, per visą raginime nustatyto termino laikotarpį, antstolis jokių patikslinimų nereikalavo ir į skolininkė bei išieškotojos laiškus apskritai neatsakinėjo.
49. Taigi šiuo atveju nėra reikšminga, kad išieškotojos ir skolininkės taikus susitarimas buvo įvykdytas pasibaigus raginime nustatytam terminui, nes, teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui) nustatymo, svarbus yra būtent taikos sutarties sudarymo, o ne jos įvykdymo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-313/2023). Be to, sutiktina su pareiškėja, kad sutarta skolos suma išieškotojai buvo grąžinta pasibaigus raginime nustatytam terminui būtent dėl paties antstolio veiksmų, delsiant spręsti klausimą dėl leidimo parduoti kitose vykdomosiose bylose areštuotą turtą. Nors išieškotoja su skolininke ne viena kartą nuo 2024 m. birželio 20 d. informavo antstoli apie leidimo parduoti turtą poreikį, jo svarbą ir siekį kuo greičiau atsiskaityti, antstolis tokį leidimą faktiškai išdavė tik 2024 m. liepos 16 d. Pažymėtina, kad antstolio patvarkyme dėl leidimo parduoti areštuotą turtą nurodyta jo priėmimo data (2024 m. liepos 12 d.) kelia pagrįstų abejonių, nes minėtame patvarkyme įrašyta 237 998,89 Eur suma, apskaičiuota pagal duomenis, kuriuos antstolis iš išieškotojos gavo tik 2024 m. liepos 16 d. Šiuo atveju antstolio akcentuojama aplinkybė, kad tik 2024 m. liepos 16 d. buvo gautas galutinis išieškotojos sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalys susitarimo dėl skolos padengimo nebuvo sudariusios iki 2024 m. liepos 11 d., nes tokio sutikimo tikslinimas buvo nulemtas būtent antstolio veiksmų nesprendžiant šalių prašymų pagal pirmąjį UAB „Kredito garantas“ 2024 m. birželio 26 d. išduotą sutikimą.
50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju antstolis nepagrįstai nusprendė, kad įgijo teisę į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktą visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Šiuo atveju antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų nesilaikė ir tokio dokumento nepriėmė, todėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų spręstina pagal antstolio 2024 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške pateiktą detalizavimą. Šiuo atveju antstolis 9 140,45 Eur atlygį apskaičiavo nuo 228 511,14 Eur sumos, nors turėjo skaičiuoti nuo 6 511,14 Eur sumos (2 014,24 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/00669 ir 4 496,90 Eur skola su palūkanomis vykdomojoje byloje Nr. 003/24/00716). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl vykdymo išlaidų perskaičiavimo tenkintinas ir antstolis Darius Stakeliūnas įpareigojamas perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197, į jas neįtraukiant atlygio už 222 000 Eur skolos išieškojimą.
51. Pareiškėjas prašo už netinkamą vykdymo išlaidų apskaičiavimą skirti antstoliui baudą. Pagal CPK 611 straipsnio 6 dalį, nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą. Pažymėtina, kad tokiu atveju skirti baudą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl šia teise teismas turi naudotis, atsižvelgdamas į vykdymo proceso dalyvių elgesį, protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, nors antstolis vykdymo išlaidas skaičiavo netinkamai, tačiau šiuo atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja jokių žymių nuostolių dėl tokio netinkamo apskaičiavimo nepatyrė, nes šių išlaidų antstoliui faktiškai nepervedė, be to, nėra duomenų, kad šios nepagrįstai apskaičiuotos išlaidos iš jos buvo faktiškai išieškotos, todėl prašymas dėl baudos antstoliui skyrimo netenkintinas, nes sankcijos taikymas šiuo atveju neatitiktų protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų.
52. Pareiškėja skunde taip pat prašė antstolio panaikinti areštą nekilojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
53. Pažymėtina, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus.
54. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad antstolio areštuotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nebepriklauso pareiškėjai, taigi tolesnis turto arešto taikymas šiam turtui niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju, pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, kokiu būdu skundžiamas turto areštas pažeidžia būtent jos subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti areštą nekilojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), negali būti nagrinėjamas teisme, todėl byla dėl šio reikalavimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
55. Pareiškėja prašo teismo prateisti jai iš antstolio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau į bylą tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudus“ skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolį Darių Stakeliūną perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0032/24/01197, į jas neįtraukiant atlygio už 222 000 Eur skolos išieškojimą.
Dėl kitos skundo dalies bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.