- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- e2VP-1056-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00653-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Skolininkas
- E. B., L. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė E. B., L. B., antstolė Ramunė Damulienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Legal Balance“ kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei E. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu L. B. priklauso ½ dalis L. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių.
Pareiškime nurodyta, kad antstolė Ramunė Damulienė vykdo skolos išieškojimą iš E. B. UAB „Legal Balance“ naudai pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, vykdydama išieškojimą, patikrino skolos išieškojimo galimybes ir nustatė, kad galimybių išieškoti skolą iš skolininkės E. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra. Skolininkė E. B. yra sudariusi santuoką su L. B., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų apie galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolos išieškojimas iš skolininkės E. B. asmeninio turto yra neįmanomas, o skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir tai trukdo antstolei nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys E. B. ir L. B. atsiliepimų į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Į teismo posėdį, apie kurį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta tinkamai, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad antstolė Ramunė Damulienė vykdo 142,98 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės E. B. pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinis išieškotojas BnP Finance, AB pagal šį vykdomąjį dokumentą, įvykus reikalavimo perleidimui, 2016-09-26 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas į išieškotoją UAB „Legal Balance“. Skolininkė E. B. 2011-10-01 yra sudariusi santuoką su L. B., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta E. B.. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės E. B. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininkės E. B. asmeninio turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio L. B. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2017-04-19 priėmė patvarkymą dėl skolininkės E. B. sutuoktinio L. B. 35 proc. nuo darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, arešto, sulaikant areštuotas lėšas bendrovės kasoje ar sąskaitoje ik atskiro antstolės nurodymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė E. B. šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna išmokas iš VSDFV biudžeto, tačiau į jas nėra nukreiptas išieškojimas.
Pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininkės E. B. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio L. B. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys E. B. ir L. B., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų E. B. ir L. B. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės dalį taip, kad skolininkei tektų 1/2 dalis L. B. pajamų, gaunamų iš darbo santykių.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkei E. B. priklauso 1/2 jos sutuoktinio L. B. pajamų, gaunamų iš jo darbinės veiklos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.