- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-184-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-300152-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl 84 380,38 Eur priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nurodo, kad 2011-02-15 Sutartimi šalys susitarė, jog Sutarčiai taikoma J. K. teisė, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo teigti, kad ginčui gali būti taikoma Lietuvos materialinė teisė. Tvirtina, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš Sutarties, o ne iš delikto, todėl ieškovė neturi teisės pasinaudoti ir alternatyvia teismingumo taisykle.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašymą siūlo atmesti. Nurodo, kad sutartinių santykių tarp šalių egzistavimas neužkerta kelio nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Tvirtina, kad šalių Sutarties 7.10 punktas suteikia teisę ieškovei pasirinkti konkretų teismą, kuris turėtų nagrinėti bylą, nepaisant šalių susitarimo dėl išimtinės Jungtinės Karalystės jurisdikcijos. Teigia, kad ieškinio dalykas yra nepagrįstai atsakovo įgytos lėšos, kurių jis neturėjo teisės gauti ir tuo ieškovei buvo padaryta žala. Kadangi ieškinio dalykas nėra pagal Sutartį atsakovo suteiktos paslaugos, o žalos ieškovei padarymas, todėl ieškinys gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo buveinės vietą. Nurodo, kad, sprendžiant ginčo teismingumo klausimą, nėra svarbu kokia atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) taikytina atsakovui, kokios materialinės teisės normos bus taikomos nagrinėjant bylą iš esmės. Teigia, jog tai, kad šalys pasirinko sutarčiai taikytiną užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti ar atsisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo teismo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 84 380,38 Eur nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2011-02-15 UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovas veikia kaip išimtinis UAB (duomenys neskelbtini) prekybos agentas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje ieškovės produkcijos pardavimams ir rinkodarai, o ieškovė moka atsakovui už atliktus veiksmus Sutartyje numatytą 5% komisinį atlyginimą. Tvirtinama, kad Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog Sutartis neapima Sutarties sudarymo dieną ieškovės esamų klientų C. L. ir (duomenys neskelbtini), t.y. atsakovas neveikia kaip prekybos agentas C. L. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir todėl jam nepriklauso atlyginimas už C. L. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliktus veiksmus bei iš minėtų asmenų gaunamas ieškovės pajamas. UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad už 2013 m. vasario - 2018 m. gruodžio mėn. laikotarpį atsakovas išrašydavo ir pateikdavo ieškovei sąskaitas atlyginimui, nepagrįstai ir neteisėtai įtraukdamas į atlyginimą iš kliento (duomenys neskelbtini) bendrovės gaunamas pajamas. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai už klientą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 92 069,46 ?ur. Tvirtina, kad atlikus įskaitymus 7 689,08 Eur sumai, nepagrįstai atsakovo gauto atlyginimo suma sudaro 84 380,38 Eur. Nurodo, kad jokie šalių susitarimai, pakeičiantys Sutartį, nebuvo sudaryti.
Iš 2011-02-15 UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos Sutarties 7.10 punkto matyti, kad šalys nustatė, jog Sutartis reglamentuojama J. K. įstatymų ir kiekviena šalis patenka į išimtinę J. K. jurisdikciją, tačiau ši nuostata neturi įtakos bendrovei pareikšti ieškinį ar pradėti teisminį procesą kitos jurisdikcijos teismuose. Taigi byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimui taikytinos teisės ir šio susitarimo nėra pakeitusios, tačiau kyla ginčas ar UAB (duomenys neskelbtini) reiškiamas ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Kaip minėta, aptarta Sutarties 7.10 punkto nuostata rodo, kad šalys yra pasirinkusios taikytiną materialinę teisę, tačiau šalys aiškiai nenurodė, kad sutartinio ginčo sprendimo jurisdikcija turės konkretus – Lietuvos Respublikos ar J. K. teismas, tik aptarė, jog pasirinkimo teisę turi bendrovė - UAB (duomenys neskelbtini) (CPK 787 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys aiškiai (lot. expressis verbis) nesusitarė dėl valstybės, kurios teismai turės jurisdikciją spręsti kilusį ginčą, teismas jurisdikcijos klausimą sprendžia pagal teisės aktus.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas, o atsakovas –J. K. registruotas juridinis asmuo. Nustačius, jog viena iš bylos šalių yra užsienio (juridinis) asmuo reiškia, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas. Kadangi bylos teismingumas nustatomas pagal ieškinio pateikimo metu buvusią situaciją, o ieškinio padavimo metu (2020-12-02) J. K. buvo E. S. narė, todėl jurisdikcijos klausimai tarp E. S. valstybėse narėse registruotų juridinių asmenų sprendžiami pagal E. S. teisės aktus (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 782 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju jurisdikcijos klausimui taikytinas E. P. ir T. R. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 1215/2012 (toliau ir Reglamentas). Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: 1) a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: - parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, - teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos, c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas. Teismas daro išvadą, kad nesant konkrečiam, aiškiam šalių susitarimui dėl jurisdikcijos (Reglamento 25 straipsnis, CPK 787 straipsnio 2 dalis), konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje nėra aktualios Reglamento nuostatos, numatančios specialiosios jurisdikcijos taisykles, negalima.
Ieškovė nurodo, kad vykdant Sutartį, atsakovas neteisėtai įtraukė į sąskaitą jam nepriklausantį atlyginimą už atliktus veiksmus klientui (duomenys neskelbtini) ir tuo ieškovei padarė žalą. Teigia, kad nors ginčas tarp šalių kilo iš santykių pagal Sutartį, tačiau ieškovė turi neabejotiną pagrindą nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Atsakovas teigia, kad ieškovės apmokėtos sąskaitos buvo išrašytos Sutarties pagrindu ir ginčas yra kilęs iš Sutarties bei nurodo, kad papildomais susitarimais šalys buvo pakeitę Sutartį ir užmokestis gautas pagrįstai. Tai iš dalies patvirtina ir byloje esanti atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo 2020-04-03 informacija, kurioje nurodoma, jog šalys, po Sutarties sudarymo, tarpusavio susitarimais pakeitė Sutartį dėl teikiamų paslaugų apimties. Esant minėtiems duomenims, įvertinus, kad paslaugas (duomenys neskelbtini) ieškovei teikė Airijoje ir J. K., atsakovės buveinė yra J. K. bei tai, kad ginčas yra kilęs iš Sutarties, darytina išvada, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams.
Nors ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, tačiau minėtas institutas taikytinas tik tuo atveju kai negalima ginčo išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (taikant sutarčių, deliktų ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Be to, minėtas teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-915/2019). Atsakovo teigimu atsiskaitymas vykdytas Sutarties pagrindu ir minėti teiginiai nepaneigti, todėl bylos duomenys leidžia daryti išvadą nesant pagrindo konstatuoti, jog ginčas nėra kilęs iš Sutarties.
Dėl paminėto, teismas daro išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams, todėl paliktinas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 106,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl, tenkinus prašymą, minėtos išlaidos atsakovui priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 782 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl 84 380,38 Eur priteisimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) 1 106,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Ieškovei išaiškintina, jog ji turi teisę dėl kilusio ginčo kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą.
Nutartis per 7 d. nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.