Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, paaiškino, kad mirė tėvas, liko serganti motina, kuri buvo po insulto. Po tėvo mirties praktiškai visa priežiūra liko jam. Nebuvo poreikio parduoti turto, todėl ir nesiskubino susitvarkyti dokumentų. Tėvas, mama ir jis gyveno (duomenys neskelbtini). Po insulto mama buvo sunkiai kalbanti, tai buvo prieš pat tėvo mirtį. Po tėvo mirties mama dvylika metų praktiškai, kad egzistavo. Liko žemė ir statiniai (duomenys neskelbtini). Statiniai stovi ir tiek, pareiškėjo prašymu kaimynai padeda apipjauti žolę. Žemės sklypą, kur yra miškas pareiškėjas prižiūri, apipjauna žolę. Prašė atstatyti jam priklausantį turtą, kad galėtų juo disponuoti.

6. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

9. Bylos medžiaga, pareiškėjo R. P. ir liudytojų J. Ž. ir D. M. paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo tėvas J. P., mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėjo mama A. M. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjo tėvo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0601 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis tėvo vardu registruotas turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes tėvų buvo įgytas santuokoje. Taip pat liko pareiškėjo tėvo vardu registruotas jo paveldėtas turtas, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atkurta nuosavybė apskrities viršininko sprendimu. Po pareiškėjo mamos A. M. P. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1,44 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-23). Po tėvų mirties visu jų likusiu turtu rūpinosi pareiškėjas, nes buvo likęs vienintelis artimas žmogus. Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini),. Pareiškėjo mama po tėvo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau buvo po insulto, silpnos sveikatos, jai pačiai buvo reikalinga pagalba, todėl turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėjas. Pareiškėjas rūpinosi namais, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais baldais, buitinės technikos prietaisais ir kitais daiktais, tvarkė namus, darė remontą, tvarkė žemės sklypą prie namų, tvarkė aplinką tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini). Visi tėvo asmeniniai daiktai taip pat liko pareiškėjui. Po mamos mirties 2016 m., pareiškėjas visą likusį turtą, t. y. tėvui ir mamai priklausančius namus prižiūrėjo toliau ir jais rūpinasi iki šiol. Visi mamos asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika ir kt. liko pareiškėjui. Mamai priklausiusiu mišku pareiškėjas taip pat rūpinasi, tvarko, prižiūri ir naudojasi kirsdamas malkas. Pareiškėjo R. P. aktyvius veiksmus po tėvų mirties patvirtina ir liudytojų paaiškinimai.

10. Pareiškėjas R. P. po savo tėvų J. P. ir A. M. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir A. M. P. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 – ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 10). Išrašai gauti iš Testamentų registro patvirtina, pareiškėjo tėvai testamentų surašę nebuvo (b. l. 47-48).

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo R. P. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Konstatuotina, jog R. P. priėmė palikimą po savo tėvo J. P. ir motinos A. M. P. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiųjų turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas R. P., nei suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas po J. P. ir A. M. P. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjas R. P. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo tėvų mirties (CK 5.13 straipsnis).

13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Byloje susidarė 8,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos A. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jiems priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 8,85 Eur (aštuonis eurus 85 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.