Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-1043-876/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
e2YT-1043-876/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00704-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
D. R.
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1043-876/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00704-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 24 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant pareiškėjai A. V., jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,suinteresuoto asmens D. R. įstatyminei atstovei motinai E. R.,

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo, suinteresuotiems asmenims byloje esant A. V., D. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. V. Pareiškėja ir A. V. kartu yra susilaukę nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos turimais duomenimis A. V. palikimą sudaro dėl skolų areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 44,15 Eur skola valstybės (savivaldybės) biudžetui ir 9296,80 Eur išlaikymo skola nepilnamečiam sūnui iš kitos draugystės. Kadangi A. V. nebuvo sudaręs testamento, jo palikimas turi būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos trečiojo skyriaus numatyta tvarka. Pažymėjo, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtinta, jog pirmąja eile paveldi vaikai (tarp jų įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio l dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad šiuo atveju A. V. palikimo priėmimas nepilnametės dukros vardu yra netikslingas. Pareiškėjos įsitikinimu A. V. paliktos skolos galimai viršija arba yra lygios palikto nekilnojamojo turto vertei, todėl paveldimo turto balansas yra neigiamas arba mažavertis. Dėl minėtų priežasčių palikimo priėmimas būtų tik papildoma administracinė našta, kuri jokios realios naudos nepilnametei dukrai neduotų. Pažymėjo, kad pareiškėjos nepilnametė dukra nėra vienintelė paveldimo turto savininkė, nes A. V. turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, kurie taip pat turi teisę į minėto palikimo dalį. Dėl šios priežasties palikimo vertė tampa dar mažesnė, be to, turto valdymas ir realizavimas esant keliems bendrasavininkams yra apsunkintas. Taip pat pažymėtina, kad palikimą sudarantis turtas yra kitame rajone, už daugiau nei 100 km nuo pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, todėl turto priežiūros kaštai būtų neproporcingai dideli. Pažymėjo, kad CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Nurodė, kad šiuo atveju terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl objektyvių priežasčių - teisinio neišprusimo. Pareiškėja nežinojo, kad palikimo atsisakymui yra nustatytas terminas bei, kad dėl to reikia kreiptis į notarą. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad į notarą yra būtina kreiptis tik tada, kai yra siekiama priimti palikimą, o ne jo atsisakyti. Tačiau vėliau iš pažįstamų sužinojo, kad per tris mėnesius yra būtina kreiptis į notarą ne tik dėl palikimo priėmimo, bet ir dėl palikimo atsisakymo. Sužinojusi šią aplinkybę pareiškėja nedelsdamas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kad su advokato pagalba galėtų atsinaujinti praleistą terminą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. V. papildomai nurodė, kad palaiko patikslintą pareiškimą, nes mano, kad priimti palikimą savo dukros vardu po jos tėvo A. V. mirties yra finansiškai nenaudinga. Nurodė, kad likęs žemės sklypas buvo areštuotas už mirusiojo skolas ir buvo bandoma jį parduoti iš varžytinių, tačiau jo niekas nepirko. Pažymėjo, kad priėmus palikimą, jai tektų mokėti žemės mokestį, tačiau nežino kokio dydžio mokestis tai būtų. Mano, kad atsisakiusi dukros vardu jai priklausančio paveldimo turto, nepakenktų vaiko interesams. Pažymėjo, kad žino, jog daugiau jokio turto po A. V. mirties nėra bei nurodė, kad nesvarstė galimybės priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 15 sek. – 14 min. 20 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens D. R. įstatyminė atstovė E. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka, kad pareiškėjai A. V. būtų atnaujintas praleistas terminas nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą bei neprieštarauja, kad teismas išduotų leidimą pareiškėjai nepilnametės dukros A. V. vardu atsisakyti priimti A. V. palikimą. Taip pat informavo, kad šiuo metu Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2YT-l330-840/2017, kurioje pateiktas E. R. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą po A. V. mirties.

Teismo posėdžio metu E. R. papildomai nurodė, kad mirusiajam A. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo areštuotas dar iki santuokos su pareiškėja A. V. Kiek jai žinoma, minėtas žemės sklypas areštuotas todėl, kad mirusysis nemokėjo išlaikymo savo sūnui D. R., taigi mano, kad šis nekilnojamasis turtas turėtų pirmumo teise atitekti jų sūnui (2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 25 sek. – 10 min. 25 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, kuris turėtų būti teismo pratęstas (atnaujintas). Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo, kadangi pastarasis reikalavimas esant teisiniam pagrindui galėtų būti tenkintinas tik tuomet, jei būtų pagrindas pratęsti (atnaujinti) praleistą įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad A. V. turi nepilnametę dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Mergaitės tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Moteris su dukra gyvena bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą Skyrius nėra gavęs. Sodros duomenimis, A. V. dirbo VSDFV Vilniaus skyriuje, nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. kovo 10 d. yra vaiko priežiūros atostogose. Ji gauna vaiko šalpos našlaičio pensiją 56 Eur. Skyrius informuoja, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. gavo Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. informaciją dėl turto paveldėjimo nepilnamečio vaiko vardu. Buvo prašoma išsiaiškinti aplinkybes, ar ketinama kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės A. V. vardu po tėvo A. V. mirties. Išsiaiškinta, kad A. V. kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos sprendžiant klausimą dėl turto paveldėjimo nepilnametės dukros A. vardu. 2017 m. gegužės 4 d. Skyrius gavo Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. užklausimą dėl paveldėjimo klausimo sprendimo. Skyrius pakartotinai susisiekė su motina A. V. dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Pažymėtina, kad motina A. V. supažindinta dėl jos pareigų įgyvendinimo nepilnametės dukros atžvilgiu, dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą tvarkos bei vaiko turtinių interesų apsaugos. Tačiau motina pateikė rašytinį paaiškinimą, kad paveldimo turto nepilnametės vardu atsisakys, kadangi turtą buvo bandoma parduoti ir nepavyko, dukra neturi pajamų, iš kurių galėtų mokėti žemės mokestį, taip pat paveldimas sklypas yra toli nuo jų gyvenamosios vietos. Motina nurodė, kad nežino tikslaus paveldimo turto ir esamų skolų. Skyriaus nuomone, šioje byloje vertintina paveldimo turto vertė bei skola. Jeigu būti pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Šiuo atveju pati pareiškėja nežino ir nenurodo konkretaus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydžio. Įvertinus byloje naujas aplinkybes dėl turto masto ir skolos dydžio, spręstina teismo nuožiūra, užtikrinant teisėtus nepilnametės A. V. turtinius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas atmestinas.

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. birželio 23 d. išduoto mirties liudijimo matyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

A. V. turėjo du vaikus: sūnų D. R., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. kovo 17 d. išduotas gimimo liudijimas);

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. V. nuosavybės teise yra registruotas 3,00 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas.

Iš Valstybės įmonės registrų centro Testamentų registro matyti, kad A. V. testamento sudaręs nebuvo, registre nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo bei atsisakymo faktų.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi E. R. atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti nepilnamečio sūnaus D. R., vardu bei išdavė E. R. teismo leidimą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio A. V. palikimą nepilnamečio sūnaus D. R. vardu pagal apyrašą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar teismo leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Teismas pažymi, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50 straipsnis, 5.60 straipsnis). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą, tėvai arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Teismas pažymi, kad nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, t. y. vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 str. 4 d.), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnametės A. V. tėvas A. V. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tai yra 3,00 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir nors šis turtas yra areštuotas, tačiau teismas neturi konkrečių duomenų, kokia yra tikroji šio turto vertė. Pareiškėja teismui nurodė, kad palikėjo skolinius įsipareigojimus sudaro: 44,15 Eur skola valstybės (savivaldybės) biudžetui ir 9296,80 Eur išlaikymo skola nepilnamečiam sūnui D. R.. Pareiškėja nurodė, jog jai yra žinomas tik šis palikėjui priklausantis turtas ir tik šie kreditoriniai reikalavimai.

Teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu, ieško protingos pusiausvyros, kad teisiniai instrumentai teisės ginamoms vertybėms apsaugoti būtų taikomi adekvačiai ir proporcingai. Be kita ko, teismas turi siekti užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos

paveldint savo vardu įgyti nuosavybės teisę, todėl vien tik palikėjo skolų buvimas nėra pagrindas išduoti leidimą atsisakyti nepilnamečio vardu priimti palikimą. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais turėtų būti įvertinamas paveldimo turto pobūdis (kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas; turto išlaikymo sąnaudos; turto paklausa rinkoje; galimybė gauti iš paveldimo turto pajamas ir vaisius, pan.) bei galimos išlaidos jo administravimui, ir tik tada spręstinas klausimas, ar tokio palikimo priėmimas ar atsisakymas nesukeltų papildomų neigiamų padarinių nepilnamečio turtiniams interesams.

Teismas pažymi, kad tik tokiu atveju, jeigu paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, tai gali būti pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas neturėdamas pakankamai duomenų apie tai, kokia yra paveldimo turto vertė, negali nustatyti, ar palikimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Rizika, kad nepilnamečio paveldėtos skolos neviršys paveldėto turto, turi būti įvertinama remiantis ne abstrakčiais vaiko atstovų teiginiais, o konkrečiais įrodymais, koks turtas yra paveldimas, kokia jo vertė. Nors po A. V. mirties liko jo piniginės prievolės, tai yra nepilnamečio sūnaus išlaikymo skola bei skola valstybės biudžetui, taip pat galimi ir kiti iki šiol nežinomi mirusiojo kreditoriai, tačiau mirusiojo vardu yra likęs ir nekilnojamasis turtas (3,00 ha ploto žemės sklypas Trakų rajono savivaldybėje) bei taip pat kitas, galimai ateityje atsirasiantis.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, pareiškėja turėtų apsvarstyti galimybę priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu palikėjo skolos viršija paveldimą turtą, tokiu atveju nepilnametis gali priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir tokiu būdu už palikėjo skolas atsakyti tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo mano, kad palikimo priėmimo būdas – pagal antstolio sudarytą apyrašą – užtikrintų maksimalią nepilnamečio vaiko interesų apsaugą.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turi būti nurodomi tokio atsisakymo motyvai, kurie pagrįstų išvadą, kad palikimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Kadangi byloje nepateikta pakankamai duomenų, jog nepilnamečio vaiko teisės ir interesai atsisakius palikimo nenukentės, teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsisakytina išduoti. Konstatavus, kad teismo leidimas neišduotinas, prašymas dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo, atmesti.

Nutartis dalyje dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja Judita Sungailaitė