- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- A20.-277-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00028-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo taikyti Irako Respublikos pilietei A. I. S. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 10 d., ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (b. l. 1).
Teikimas grindžiamas šiais argumentais. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai Gintaro Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 16 d. sulaikė Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelegaliai kirtusius asmenis, tarp kurių buvo ir Irako Respublikos pilietė A. I. S. A..
2021 m. liepos 20 d. minėta užsienietė buvo apgyvendinta VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 8 dalimi.
2021 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs prašymą dėl prieglobsčio, priėmė sprendimą nesuteikti užsienietei A. I. S. A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir ją išsiųsti į kilmės šalį.
Migracijos departamento 1-oji skundų komisija 2021 m. rugsėjo 20 d. A. I. S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu užsienietės skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro 2022 m. sausio 10 d. sprendimu A. I. S. A. apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pažymi, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, nebuvo suinteresuota ar motyvuota savanoriškai grįžti į kilmės šalį, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kas patvirtina, kad ji linkusi pažeidinėti įstatymus. Užsienietė nebendradarbiauja, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų ją identifikuoti ir gauti asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį. Todėl yra pagrindas manyti, kad, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo teikimą tenkinti.
Šalies argumentai
A. I. S. A. su teikimu nesutinka, nurodė, kad jai nustatyta depresija, ji nori, kad jai būtų taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė neribojant jo judėjimo laisvės.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 16 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnų Gintaro Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikyta A. I. S. A. su kitais užsieniečiais (b. l. 7). Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė nesuteikti A. I. S. A. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždraudžiant jai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo dienos (b. l. 11–18). Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu A. I. S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 19–21). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu A. I. S. A. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus sumažino iki dvejų metų (b. l. 23–35). VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro 2022 m. sausio 10 d. sprendimu A. I. S. A. apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b. l. 38–39).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. I. S. A. prieglobstis nesuteiktas, priimtas sprendimas ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti užsienietę. Nustačius šį sulaikymo pagrindą, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 7 dalis leidžia užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties papildytas X2 skyriumi, kurio nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁷ straipsnio 1 dalis). Šiame skyriuje įtvirtintos papildomos alternatyvios sulaikymui priemonėms, kurios pagal teisinį reguliavimą gali būti taikomos ir A. I. S. A.. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsieniečiui gali būti skiriama ir alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, būtų pakartotinai pažeidusi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, tačiau ji nėra linkusi bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis dėl jos asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo, jokios su tuo susijusios informacijos neteikia, kategoriškai nesutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, vengdama išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šiuo metu visos užsienietės teisinei padėčiai reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos, teismas sprendžia, kad netaikius judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė užsieniečiui pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinus tai, kad A. I. S. A. nėra pažeidžiamas asmuo (Įstatymo 2 straipsnio 18² dalis), pripažintina, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Užsienietės atstovo prašymas skirti užsienietei švelnesnę alternatyvią priemonę nepagrįstas, nes, kaip minėta, užsienietė nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, jos nurodomi duomenys objektyviai nepagrįsti, todėl išlieka pagrįstas manymas dėl jos pasislėpimo nuo išsiuntimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 116 straipsniu,
nusprendžia:
Teikimą patenkinti.
Taikyti Irako Respublikos pilietei A. I. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau užsienietė per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.