Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, šiuo metu mokosi 10 klasėje, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) toliau tęsti mokslą; 3) uždrausta visą bausmės laiką bendrauti su A. M.; 4) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;

2) 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą, taip pat paskiriant elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;

3) 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

4) 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

6) 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

7) 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, areštu 23 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams 17 dienų. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d.; 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu bausmę atlieka Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gruodžio 27 d., apie 16.00 val. jis, būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių neblaivumas), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ skardinių, kurios vieno vieneto kaina 1,10 Eur, bendros 16,50 Eur vertės, ir atvirai, nesumokėjęs, su minėtomis prekėmis išėjo pro kasas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam išėjus iš parduotuvės, buvo sustabdytas kitų parduotuvės lankytojų, tokiu būdu atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 16,50 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. iš esmės kaltu prisipažino, negalėjo paaiškinti padaryto nusikaltimo motyvų. Nurodė, kad išnešė alaus skardines, tuo metu buvo girtas ir nesuprato, ką darė. Jis įvykio dienos neatsimena, apie įvykį sužinojo kitą dieną iš pareigūnų ir tėvų. Vaizdo įrašo nematė, tik nuotraukas, kuriose atpažino save (b. l. 17-18). Suprato iš nuotraukų, kad pavogė alų, galėjo būti 15 vnt. skardinių „Volf Engelman Pinta“. Negali pasakyti, ar jis galėjo matyti, jog jį mato, bei, ar jis planavo šią veiką. Jis tą dieną vartojo alkoholį ir nežino, kas jo galvoje tuo metu dėjosi. Nežino, kodėl taip pasielgė, turėjo problemų su alkoholio vartojimu, dažnai išgerdavo. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas kaltinamojo R. S. paaiškinimas, rašytas 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 54), kad apie 16 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis pavogė dėžę alaus „Volf Engelman Pinta“, gailisi dėl to ką padarė.

K. R. S., atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad jis nesiorientavo laike, neatsimena buvęs komisariate ir rašęs paaiškinimą, ir, kad jam nustatinėjo neblaivumą. Pirmą kartą buvo tokioje stadijoje, negali pasakyti, ką suvokė, nepamena, ką vartojo, išėjo iš namų ir daugiau nepamena. Pagal nuotraukas mato, kad bandė išnešti alų. Jis nežino, ar tai darė atvirai, kitiems matant, nežino, ar toje būsenoje ką nors matė. Šiuo metu juokingai vertina savo elgesį, mano, kad, atlikdamas bausmę, padarė išvadas ir dar jas darys. Gailisi dėl įvykio. Prašė skirti švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 5 d. apklausta liudytoja I. G.-O. apklausos metu nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ PC 26, vyr. kasininke, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. minėtoje parduotuvėje buvo jos darbo diena. Apie 16 val. sėdėjo savo kambariuke, kai išgirdo du skambučius vieną po kito, tai reiškė, kad kažko prireikia kasininkei. Tą dieną dirbo kasininkė L. S.. Išgirdusi skambučius iškart nuėjo prie kasos, kur buvo Liudvika, ji jai pasakė, kad berniukas ką tik pabėgo su pakuote su skardinėmis alaus nesumokėjęs. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad kitoje gatvės pusėje kažkokį vaikiną sulaikė kiti 2-3 vaikinai ir jau nešėsi jį atgal į parduotuvę. Ji iškart išsikvietė apsaugą ir policiją. Paskui tik atsukusi vaizdo įrašą pamatė, kad būtent tas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo R. S., iš parduotuvės paima dėžę su 15 vnt. alaus skardinėmis ir, nesumokėjęs už jas, laikydamas dėžę rankose išeina pro kasas. Jai pradėjus pildyti pareiškimą, pamatė, kad iš kitos gatvės pusės vaikinai, kurie sulaikė R. S., atnešė 15 vnt. sugadintų alaus skardinių. Jos buvo sugadintos, suglamžytos, prakiurusios, skardines su alumi sunaikino, į prekybą jų negrąžino, patyrė nuostolį. Dėl to pareikštas civilinis ieškinys. Vaikinai, kurie sulaikė R. S., buvo parduotuvės klientai, jų nepažįsta, vardų pavardžių ar kontaktinių duomenų neturi. P. R. S. jai nieko neaiškino, su juo nebendravo (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 20 d. apklausta liudytoja L. S. apklausos metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Jos pareigos buvo kasininkė. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 16 val. dirbo tik viena kasa, t.y. jos kasa. Ji aptarnavo žmones prie kasų, vykdė savo tiesiogines pareigas. Tiksliai laiko nepasakys, nes nepamena, gal apie 16 val., jai aptarnaujant klientus, prie kasos pamatė, kad pro tuos klientus iš už nugarų pro jos kasą, kurioje dirbo, nešdamas rankose pradarytą kartoninę pakuotę (dėžutę) su alaus skardinėmis, greitai išbėga vaikinukas, liekno kūno sudėjimo, apie 18 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio. Jis neslėpė tos pakuotės su alaus skardinėmis. Nešėsi atvirai. Mano, jis turėjo suprasti, kad jį visi mato. Skardinių skaičiaus nepamena, gal 15 vnt. (atrodo alus Wolfas Engelmanas). Ji iškart sušuko „jis išnešė alų“. Paspaudė mygtuką, kad užsiblokuotų durys, bet vaikinukas vis tiek spėjo pabėgti. Už to vaikinuko, tam, kad jį sustabdyti, nubėgo dar du jaunuoliai, stovėję prie kasos. Nedelsdama paspaudė ir specialų mygtuką, kuris reiškė, kad jai reikia pagalbos, atbėgo vyr. kasininkė I. G., kuriai papasakojo, kas nutiko. Praėjus kelioms minutėms, grįžo minėti du jaunuoliai ir su savimi atsivedė vaikinuką, kuris bandė pasprukti su alumi. Jie atėjo su minėtomis alaus skardinėmis, bet gal nevisomis, nes kažkas sakė, kad išsibarstė lauke. Neatkreipė dėmesio, kaip atrodė tos skardinės, nepamena, ar jos buvo sugadintos. I. G. iškvietė atrodo apsaugą, o paskui ir policiją. Negirdėjo sulaikyto vaikino paaiškinimų, toliau dirbo savo darbą. Minėtas vaikinas, kurį sulaikė, atrodė lygtais būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ar dar kažkokių kitų medžiagų. Atrodė, kažkoks neadekvatus, akys blizgėjo. Jo vardo pavardės nežino. Jai nežinoma, ar prekės buvo gražintos į apyvartą (b. l. 35-36).

2017 m. gruodžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 16.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), R. S. paėmė ir nesumokėjęs už 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ skardinių, kurios vieno vieneto kaina 1,10 Eur, bendros 16,50 Eur vertės, išėjo iš prekybos centro (b. l. 7, 98).

2017 m. gruodžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakvitavimas apie atgautas 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ skardinių (b. l. 11).

2018 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas CD diskas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše matyti, kaip į parduotuvę užeina vaikinas, panašus į R. S., apsirengęs pilka striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, užsidėjęs juodą kepurę, avintis juodus batus, praeina toliau į parduotuvės vidų į salę. Kitame vaizdo įraše matyti kaip į alkoholio skyrių užeina vaikinas, panašus į R. S., kuris prieina prie alaus dėžių, dviem rankom paima už vienos iš jų, t. y. paima dėžę su 15 vnt. alaus skardinių (neapvyniota plėve), pasisuka su dėže rankose ir išeina. Skyriuje vaikšto dar du žmonės. Trečiame įraše matosi kaip vaikinas, panašus į R. S., rankose laikydamas dėžę su alumi, nesusimokėjęs, praeina pro šešis žmones, esančius prie kasos ir praėjęs pro kasą išeina. Kasoje sėdi kasininkė, kuri palydi žvilgsniu kaip išeina R. S., atsistoja ir bando jį užlaikyti. Paskui vaikiną, kasininkės paprašyti nubėga du vaikinai, stovėję eilėje prie kasos. Prie kasos pasirodo kita parduotuvės darbuotoja, kuri irgi išeina link išėjimo; pridėtos foto nuotraukos; CD (b. l. 15-18, 118).

Alkotesterio parodymais 2017 m. gruodžio 27 d. 17.29 val. R. S. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones (BK 22 str. 2 d.). Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu (BK 22 str. 3 d.).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013). Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326/2010). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. S. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 16,50 Eur vertės, turtą.

Taigi tiek liudytoja L. S., tiek ir kiti parduotuvės kasoje stovėję žmonės matė, kaip kaltinamasis išsineša iš parduotuvės alų, o pats kaltinamasis, teismo vertinimu, taip pat suprato, kad yra stebimas, nes liudytoja L. S. jį akivaizdžiai sekė žvilgsniu, bandė jį sulaikyti, paspaudusi mygtuką, kad užsiblokuotų durys, bet kaltinamasis spėjo greitu žingsniu išeiti, šalia stovėjo eilėje prie kasos laukiantys asmenys, taip pat dar vienas pašalinis žmogus (pirkėjas) šone, kuris taip pat matė kaltinamojo veiksmus. Akivaizdu, kad įtakos tokiam kaltinamojo elgesiui turėjo tai, jog jis buvo neblaivus, ką patvirtina alkotesterio kvito duomenys. Nepaisant to, pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Be to, faktą, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 16.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ skardinių, patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, išrašas iš Policijoje registruojamų įvykių registro, I. G. – O. paaiškinimas, 2017 m. gruodžio 29 d. G. G. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, pridėtos foto nuotraukos.

Kadangi kaltinamasis R. S. atvirai pagrobė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ skardinių, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas kitų parduotuvės lankytojų), jo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

K. R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54 str., 80-81 str., 90-91 str.).

K. R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

K. R. S. teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka baustas (b. l. 62-64, 65-69, 70-90), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, mokėsi. Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, pagrobto turto vertė nėra didelė. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, tačiau žala nėra didelė – 16,50 Eur.

K. R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus, daugiausia už turtines nusikalstamas veikas, bet yra teistas ir už smurtinio pobūdžio turtines nusikalstamas veikas, t. y. plėšimus bei viešosios tvarkos pažeidimą, šiame nuosprendyje konstatuotą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo atžvilgiu praeityje taikytas ne kartą bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau kaltinamasis ir toliau darė teisės pažeidimus, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, jog asmuo nelinkęs taisytis, jis ankščiau jam parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą nepateisino, dėl ko teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. kovo 12 d., jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurią šiuo metu atlieka.

Kadangi kaltinamasis R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į nepilnamečiams taikomas bausmių skyrimo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė, kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, iki tol jam nėra skirta bausmių, kuriomis būtų realiai atimta jo laisvė, kaltinamajam 2018 m. balandžio 22 d. suėjo tik 18 metų, jis yra jauno amžiaus, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, teismo vertinimu, skirti net ir minimalų laisvės atėmimą, t. y. 3 mėnesiams, įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei ja padarytos žalos dydį, būtų per griežta ir tokia bausmė neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Dėl to kaltinamajam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo, t. y. arešto bausmė, jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei numatytas arešto, skirtino nepilnamečiams, trukmės vidurkis, t. y. kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė (BK 90 str. 4 d.).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis R. S. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 20 parų arešto bausmės.

Minėta, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 9 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 11 d. (įskaičius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius – 2 mėnesius 15 dienų), šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 23 dienos. Dėl nurodyto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies (1 m. 2 mėn. 23 d.) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. S. skirtina subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) panaikintina nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos. R. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį 16,50 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 25) dėl 15 vnt. alaus „Volf Engelman Pinta“ sugadintų, suglamžytų, prakiurusių skardinių, kurios į prekybą nebuvo grąžintos, buvo sunaikintos. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Be to, padarytą turtinę žalą įrodo byloje esančių įrodymų visuma: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, civilinis ieškinys, liudytojos I. G. – O. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jo dydžio neginčija, su ieškinio dydžiu sutinka, pasižada ateityje jį atlyginti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su vaizdo įrašais, kuris yra byloje (b. l. 118), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies (1 metų 2 mėnesių 23 dienų) pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. birželio 18 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. birželio 18 d.).

Priteisti iš R. S. 16,50 Eur (šešiolika eurų, 50 centų) turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB).

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.