Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 18 d. (teisme gautas 2019 m. kovo 19 d.) skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus m. 2-ojo PK) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime Vilniaus m. 2-asis PK konstatavo, jog pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išnagrinėtas. Atsakydamas į išdėstytus prašymus, Vilniaus m. 2 PK informavo, kad: 1) vyriausioji tyrėja L. G. pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą (duomenys neskelbtini), parašytą D. B. vardu, išnagrinės ir priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais; 2) bausti vyriausiąją tyrėją L. G. nėra pagrindo, nes jos veiksmuose neįžiūrima jokių drausmės pažeidimų; 3) išmokėti pareiškėjos prašomą 2 Eur ir 300 Eur kompensaciją už laiko gaišinimą ir pan. nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtinta norma konstatuoja ir įtvirtina piliečių teisę kreiptis į teismą.

2.1.Skundžiamame sprendime Vilniaus m. 2-asis PK pareiškėjai nurodo, kad dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo pareiškėja turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo, pareiškėjai rekomenduojama kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., adresu Birželio 23-osios g. 16, LT-03602 Vilnius, nes šis pareigūnas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate nedirba ir jo vadovybei nėra pavaldus. Pareiškėja su tuo nesutinka, ir mano, kad gilintis į situaciją, vadovaudamasis vieno langelio principu, privalėjo Vilniaus m. 2-asis PK.

2.2. Pareiškėja mano, kad frazė „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“ yra pasityčiojančio pobūdžio.

2.3. Pareiškėja tvirtina, Vilniaus m. 2-ojo PK sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt. principų.

2.4. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus m. 2-ojo PK 2019 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) neinformatyvus, nemotyvuotas, neatitinkantis formos ir turinio reikalavimų administraciniam aktui, nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis.

1. Atsakovas Vilniaus m. 2-asis PK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundo netenkinti, o 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, savo poziciją iš esmės grindžia tokiais argumentais.

2. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sprendime nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjos V. B. pareiškimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), parašytas D. B. vardu, buvo išnagrinėtas ir priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus m. 2-asis PK akcentuoja, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nenustato atskirų nuostatų, skirtų vaizdo stebėjimo reguliavimui, todėl vykdomas vaizdo stebėjimas turi atitikti bendras Reglamento nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi (vykdomas vaizdo stebėjimas) tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusiu principu, įtvirtintu Reglamento 5 straipsnyje, t. y. kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vaizdo stebėjimo kamerų valdytojas yra Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas R. Š.. Todėl pareiškėjai dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo ji turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo buvo rekomenduota kreiptis pas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., Birželio 23-osios g. 16, LT-03602, kadangi minėtas pareigūnas nedirba Vilniaus m. 2-ajame PK, jo vadovybei nėra pavaldus.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjos nuomonė dėl frazės „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“ pasityčiojančio pobūdžio, yra klaidinga.

Atsakovas mano, kad nagrinėdamas skundą, jį išnagrinėjo iš esmės ir savo kompetencijos ribose, todėl 2019 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pagrįstai ir teisingai.

Teismo posėdyje pareiškėjos V. B. atstovas advokatas A. T. prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus m. 2-ojo PK 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vilniaus m. 2-asis PK 2019 m. vasario 20 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) išnagrinėtas. Atsakydamas į skunde išdėstytus prašymus, Vilniaus m. 2-asis PK informavo, kad: 1) vyriausioji tyrėja L. G. pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą ((duomenys neskelbtini)), parašytą D. B. vardu, išnagrinės ir priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais; 2) bausti vyriausiąją tyrėją L. G. nėra pagrindo, nes jos veiksmuose neįžiūrima jokių drausmės pažeidimų; 3) išmokėti pareiškėjos prašomą 2 Eur ir 300 Eur kompensaciją už laiko gaišinimą ir pan. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., nėra teisinio pagrindo, nes pastaroji norma konstatuoja ir įtvirtina piliečių teisę kreiptis į teismą; 4) dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo pareiškėja turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo, rekomendavo kreiptis pas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., kuris yra Vilniaus m. 2-ojo PK vaizdo stebėjimo kamerų valdytojas.

3. Teismas akcentuoja, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

4. Nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nustato, kad apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.

5. Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės nustato, kad nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Pagal Taisyklių 28 punktą asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas.

6. Pareiškėja tvirtina, Vilniaus m. 2 PK sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt. principus.

Teismas įvertino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato ginčijamo sprendimo turinį ir daro išvadą, kad sprendime pasisakyta dėl šių pareiškėjos keliamų klausimų: 1) pareiškėja informuojama, kad jos pranešime nurodytos informacijos visuma bus įvertinta ir tyrėja priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais; 2) kad tyrėjos veiksmuose nėra drausmės pažeidimų, kas nesudaro atsakovei pagrindo pradėti tarnybinį tyrimą; 3) pareiškėjai paaiškinta, kur ji turi teisę kreiptis, norėdama gauti kompensaciją už laiko gaišinimą; 4) pareiškėjai nurodoma, kur kreiptis dėl vaizdo kameromis užfiksuoto konflikto; 5) pareiškėjai paaiškinta dėl galimybės kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos; 6) išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas atitinka minėtuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatyme bei Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėse) nustatytus reikalavimus, toliau detaliau paaiškinant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aplinkybes.

7. Dėl Sprendimo dalies apie būsimą tyrimą ir tyrėjos L. G. veiksmus

7.1. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pareiškėjos 2018 m. vasario 12 d. skundas buvo išnagrinėtas ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš atsakovo duomenų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad atsakovas nusprendė, jog pareiškėjos pranešime pateikta informacija nesudaro pagrindo priimti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, pareiškėjai Sprendime buvo tinkamai paaiškinta, kad jos pranešime nurodytos informacijos visuma bus įvertinta ir tyrėja priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais.

7.2. Byloje nėra duomenų apie drausminės nuobaudos taikymą tyrėjai, todėl teismas daro išvadą, kad, kaip ir nurodo atsakovas skundžiamame sprendime, nebuvo pagrindo pradėti tyrimą dėl tyrėjos drausmės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad statutinių pareigūnų tarnybinę atsakomybę ir jos taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis, kuris numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Teismas akcentuoja, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos skyrimo ir panaikinimo aprašas, patvirtintas 2019 m. sausio 15 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“. Vadovaujantis minimo aprašo 9 punktu, tarnybinis patikrinimas neatliekamas, be kita ko, dėl procesinių pareigūnų veiksmų. Taigi, jeigu Sprendime atsakyta, kad tyrėjos veiksmuose nėra drausmės pažeidimų, kas nesudaro atsakovei pagrindo pradėti tarnybinį tyrimą, tai laikytina, jog Sprendime pareiškėjai tinkamai atsakyta dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, todėl šiuo aspektu pareiškėjos skundas negali būti laikomas pagrįstu.

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Tai reiškia, kad asmens duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas nustatyta tvarka privalo tvarkyti asmens duomenis tokia apimtimi, kiek tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti. To paties įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimas įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Teismas pabrėžia, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2016/679 nenustato atskirų nuostatų, skirtų vaizdo stebėjimo reguliavimui, todėl vykdomas vaizdo stebėjimas turi atitikti bendras Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi (vykdomas vaizdo stebėjimas) tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusiu principu, įtvirtintu Reglamento 5 straipsnyje, t. y. kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.

Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad ši kreiptųsi į Vilniaus m. 2-ojo PK vaizdo stebėjimo kamerų valdytoją Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š. dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, dėl budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo ji turėjo žodinį konfliktą.

9. Dėl Sprendimo dalies apie žalos atlyginimą, teisinės pagalbos teikimą

Pareiškėja mano, kad frazė „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“ yra pasityčiojančio pobūdžio.

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teismas, įvertinęs formuluotę „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“, daro išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ši formuluotė yra pasityčiojančio pobūdžio, užgauli. Priešingai – teismo vertinimu, atsakovas paaiškino, kad jis savo veiksmuose nemato neteisėtumo apraiškų, nemato žalos fakto, todėl paaiškino, kad tokius faktus galima nustatyti kreipiantis į teismą, o tam tikslinga gauti teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus m. 2-asis PK pagrįstai nurodė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

10. Teismas konstatuoja, kad Sprendime suformuluota motyvuota viešojo administravimo subjekto valia, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl pareiškėjos V. B. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.