Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-763-1008/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2-763-1008/2019
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00024-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-763-1008/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00024-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS už akiųLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. D. 185,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. Gelvonų g. 26, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė V. D., vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas nustatė, kad dėl eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo yra atsakinga atsakovė V. D.. Transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje, draudimo sutartis Nr. 02-4440498. Nuostolius dėl apgadintos transporto priemonės „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė Leonid Grunt.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino nukentėjusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 185,37 Eur dydžio draudimo išmoką.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007).

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė V. D. manevruodama automobilį kliudė kitą automobilį, todėl yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje informacijoje apie eismo įvykį Nr. 07-18-94646635 nurodyta, jog automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra duomenų, kad V. D. būtų praradusi galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovė V. D. atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, o ieškovas, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, įgijo regreso teisę į atsakovą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 185,37 žalos atlyginimo įrodytas, todėl visiškai tenkintinas (CK 6.2, 6.38., 6.245, 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalį). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro, sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, buveinė Vilnius, Geležinio Vilko g. 6A:

– 185,37 (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 37 ct) žalos atlyginimo;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. sausio 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2019 m. vasario 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-763-1008/2019 priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės V. D., gimusios (duomenys neskelbtini) priteista ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, naudai žalos atlyginimas, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose, adresu Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Daiva Maneikienė