Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei L. D., ieškovės atstovui advokatui Aurimui Keidūnui, atsakovui E. D., atsakovo atstovui advokatui Renui Bradūnui, nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-505-305/2015 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo, esat abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. ieškinyje (patikslinusį pradinį savo ieškinį) prašė teismą santuoką, sudarytą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, esant abiejų sutuoktinių kaltei; nustatyti, kad šalių sūnus M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina L. D.; pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 nustatyto išlaikymo sūnui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydį ir nustatyti, kad E. D. teikia išlaikymą sūnui M. D. kas mėnesį mokėdamas po 200 Eur periodinėmis išmokomis, iki kol sūnus sulauks pilnametystes, kitą sprendimo (teismo įsakymo) dalį palikti nepakeistą; padalinti santuokoje įgytą turtą: Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur; RENAULT MEGANE, pagaminimo data: 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui; iš atsakovo ieškovei priteisti 500,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto dalį; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – D.; nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „4finance“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9824432005, sudarytą 2015 m. birželio 3 d., po santuokos nutraukimo vykdo E. D.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį bei reikalavimo priteisti iš atsakovo jai bylinėjimosi išlaidas atsisakė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių santuoka yra iširusi. Ieškovės vertinimu, jų santuokos iširimo priežastis yra tai, kad jie abu nesugebėjo taikiai išspręsti buitinių ir kitų klausimų, dėl to kildavo barniai, neišsaugojo šiltų santykių, nes abiems pristigo supratimo ir tolerancijos, pasikeitė jų požiūris į šeimos vertybes, jie atitolo vienas nuo kito, kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. jie nebuvo tolerantiški vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino vienas kitą nesąžiningumu, todėl pripažintina, kad yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. D.. Atsižvelgiant išimtinai į sūnaus M. interesus ir jo amžių, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove. Ieškovė mano, kad nėra tikslinga nustatyti specialią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi nors šiuo metu ir kyla ginčų dėl bendravimo su sūnumi, tačiau ieškovė tikisi, jog su atsakovu ras būdą, leidžiantį susitarti dėl jiems visiems trims priimtino bendravimo būdo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 nusprendė išieškoti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis, mokant po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė ieškinyje kaip pagrindą padidinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu priteisto iš atsakovo sūnaus išlaikymo dydį nurodė ženkliai pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, nurodė, kad, vadovaujantis 2015 m. birželio 3 d. atsakovo kreditoriui pateikta informacija, jo gaunamos mėnesinės pajamos – 1200 Eur, todėl yra pajėgus teikti 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes darbo rinkoje, sūnaus amžių, jo poreikius, kurie jam augant tik didėja, į teismų praktiką, kuri teigia jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl ieškovės prašoma 200 Eur dydžio sūnaus išlaikymo suma atitinka teismų praktiką. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias naujas aplinkybes, t.y. į faktą, kad atsakovas nebedirba, išsakė nuomonę, kad tai, jog atsakovas nedirba ir neįsidarbina daugiau kaip 4 mėnesius ir nenurodo faktinių aplinkybių, kodėl jis negali įsidarbinti, vertintina kaip išsisukinėjimas ir nesąžiningas elgesys, siekiant išvengti išlaikymo sūnui teikimo. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė papildomą pagrindą padidinti 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu priteisto iš atsakovo sūnaus išlaikymo dydį, o būtent –padidėjusius vaiko poreikius: nurodė, kad kai 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo priteistas sūnaus išlaikymas, vertinant vaiko poreikius nebuvo įtrauktos išlaidos darželiui, kadangi tuo metu sūnus buvo ką tik pradėjęs lankyti darželį. Už darželį mėnesiui reikia mokėti 53,00 Eur. Šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sūnaus poreikiams – maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, lavinimo ir laisvalaikio priemonėms, darželiui ir kt. – reikia apie 350,00 Eur. Atsakovas sūnaus nelanko, prie jo išlaikymo visiškai neprisideda, tik moka kas mėnesį 30,00 Eur draudimo įmokas sūnaus naudai. Ji pati dirba, vidutiniškai per mėnesį gauna apie 500,00 Eur. Be sūnaus M. D. turi dar vieną nepilnametį vaiką (šiam yra mokami alimentai). Išlaikyti šeimą jai padeda jos motina ir brolis, gyvenantys užsienyje. Ieškovės teigimu, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilius: Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur; VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur, ir RENAULT MEGANE, pagaminimo data: 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1000 Eur. Ieškovė pageidauja, kad automobilis Audi A4 būtų priteistas jai, o kiti automobiliai – atsakovui. Ieškovė nurodo, kad ji kreditorių neturi. Atsakovas turi asmeninį kreditorių UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9824432005, kuri buvo sudaryta 2015 m. birželio 3 d., jau pradėjus santuokos nutraukimo procesą, t.y. be ieškovės sutikimo ir ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl šis kreditorinis įsipareigojimas yra pripažintinas asmenine atsakovo prievole. Kadangi jie abu yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo iš atsakovo ieškovė sau nereikalauja, taip pat mano, kad atsakovui išlaikymas iš jos jam nėra reikalingas. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę D. ir neprieštarauja, kad atsakovas po santuokos nutraukimo pasirinktų pavardę D..

Atsakovas atsiliepime į ieškinyje nurodė, jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis visiškai sutinka su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutrūkimo ir kaltės, kadangi pripažįsta, kad santuoka yra faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir kartu negyvena jau daugiau nei metai laiko. Dėl to, kad kaltais dėl santuokos nutrūkimo sutuoktiniai yra kalti abu, atsakovas nesiginčija, sutinka su ieškovės pozicija bei jos nurodomomis priežastimis. Taip pat atsakovas visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, dėl santuokinių pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo, taip pat sutinka, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „4finance“ būtų pripažintas asmenine jo prievole. Tačiau atsakovas nesutinka su prašomo padidinti išlaikymo dydžiu, nes mano, kad jis nėra pagrįstas. Nurodo, kad ieškovė išlaikymo dydžio padidinimą sieja su atsakovo pajamų padidėjimu, taip pat nurodo ir didėjančias vaiko išlaidas bei poreikius, tačiau nei viena iš šių priežasčių, kuriomis grindžiamas išlaikymo padidinimas, nėra pagrįsta ir įrodyta. Visų pirma, atsakovas yra grįžęs gyventi į Lietuvą, registruotas Darbo biržoje, todėl tos pajamos, kurios buvo gaunamos jam gyvenant Danijoje, nėra gaunamos šiuo metu. Atsakovas ne dėl jo kaltės buvo atleistas iš darbo Danijoje, kito darbo surasti nepavyko, todėl, neturint galimybės be darbo išgyventi Danijoje, teko grįžti į Lietuvą ir ieškoti darbo čia. Taigi, atsakovas negauna didesnių pajamų, nei 2013 m. priteisiant išlaikymą sūnui, dėl to šis pagrindas neegzistuoja. Atsakovas šiuo metu gyvena pas motiną, verčiasi atsitiktiniais darbais, nuolatinių pajamų negauna, todėl ir jam priteistą 115,85 Eur (400 Lt) mokėti išgali sunkiai. Be to, jis dar moka įmokas pagal kaupiamojo draudimo sutartį, sudarytą sūnaus vardu, kurios kiekvieną mėnesį sudaro 30 eurų. Antra, ieškovė neįrodė, kad padidėjo išlaidos vaikui, t.y. vaikas nėra susirgęs jokia liga, nėra atsiradę jokių kitų specialiųjų poreikių, nepradėjęs lankyti mokyklos, kas savaime galėtų būti siejama su išlaidų padidėjimu. O ieškovės teiginys, kad ji 2013 m. į vaiko poreikius neįtraukė išlaidų darželiui, atsakovui bei jo atstovui neatrodo įtikinama, nes tuo metu priteisiant vaikui išlaikymą ieškovė žinojo, kad vaikas lankys darželį, todėl nelogiška, kad tokių išlaidų neįtraukė į bendrą vaiko poreikių sumą. Atsakovas nurodo, kad jis sutiktų, jog išlaikymas sūnui būtų padidintas iki 130,00 Eur, tačiau tokiu atveju atsisakytų draudimo įmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį. Atsakovo atstovo nuomone, 130,00 Eur išlaikymo suma vaikui mėnesiui būtų objektyvi, nes ieškovė nurodė, jog mėnesiui vaikui reikia apie 350 Eur. Be to, priteisiant iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą mėnesiui būtų nukrypstama nuo lygių dalių principo, tačiau argumentų, kodėl taip turėtų būti padaryta, nėra pateikta. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys yra įgiję 2 automobilius: Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1150 Eur; VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - bevertis. Nurodydama turto vertę ieškovė nurodė neteisingas aplinkybes. Tai yra kaip realiai egzistuojantis turtas, vertinamas materialine verte šiai dienai yra tik automobilis Audi A4, tuo tarpu automobilis VW Passat yra susidėvėjęs, nenaudojamas ir išardytas dar iki atsakovui išvykstant gyventi į Daniją. Jam nėra atlikta techninė apžiūra jau eilę metų, todėl jis netgi yra išregistruotas iš VĮ Regitra įskaitos. Be to, tokių metų toks automobilis, kuris dalyvauja eismo procese, tinklalapio autogidas.lt duomenimis kainuoja tik 500,00 Eur. Atsakovas sutinka, kad automobilis Audi A4 būtų priteistas ieškovei, nes ji šiuo automobiliu naudojosi po bendro gyvenimo pabaigos. Kadangi automobilio VW Passat realiai nėra, jam iš ieškovės priteistina 575 eurų piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis neturi nuosavybės teise automobilio Renault Megane, pagaminimo data 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), todėl traukti jį į dalintino turto sąrašą nėra pagrindo. Atsakovas tik laikinai naudojosi šia kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, tačiau tai nėra jo asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio metu atsakovas išsakė sutikimą, kad šalys viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereikalauja.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie bendro ūkio neveda ir kartu negyvena jau daugiau nei metai laiko, turi kitus partnerius, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu. Todėl jų santuoka nutrauktina. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo jie yra abu kalti, kadangi nebuvo tolerantiški vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino vienas kitą nesąžiningumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ir atsakovas turi 1 bendrą nepilnametį vaiką – sūnų M. D., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio M. D. tėvams pradėjus gyventi atskirai, jis gyvena kartu su motina. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad sūnumi M. D. nuo jo gimimo iki dabar rūpinosi jo motina L. D., ir į tai, kad nuolatinė gyvenamoji vieta visą šį laikotarpį yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove L. D. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, todėl jam ypatingai reikalinga motinos priežiūra ir rūpestis, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis). Tam visiškai pritaria ir atsakovas.

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t.y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku pagal savo bei vaiko poreikius bei galimybes (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas ir po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 iš atsakovo jau yra priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui M. D. periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt), mokant kas mėnesį nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta L. D.. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis).

Ieškovė prašo padidinti minėtu teismo sprendimu (teismo įsakymu) iš atsakovo priteisto sūnaus išlaikymo dydį (nekeičiant išlaikymo teikimo formos).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Taigi, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį esant dviem alternatyviems pagrindams – tai iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Kaip teisingai nurodoma ieškinyje, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 A. L. v. V. L. ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 V. Z. v. R. Z, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo iš esmės pagerėjo atsakovo arba pablogėjo jos pačios turtinė padėtis, arba padidėjo jų sūnaus poreikiai.

Ieškovė jokių argumentų, kad po 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo pablogėjo jos turtinė padėtis, nenurodė, tokių duomenų byloje taip pat nėra.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (duomenimis darbo užmokesčio pažymose, 2015 m. birželio 3 d. Vartojimo kredito sutartyje Nr. 9824432005) bei šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas keletą mėnesių iki 2015 m. birželio 4 d. dirbo užsienyje (Danijoje) ir tuo metu gavo apie 1200,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Tačiau šiuo metu atsakovas užsienyje nebedirba, gyvena Lietuvoje, pridėta Darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje Lietuvoje. Šiuo metu atsakovas reguliarių pajamų negauna, yra remiamas tėvų. Byloje esantys duomenys iš VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenų bazių patvirtina, kad atsakovas turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, po 2013 m. rugpjūčio 29 d. nėra įgijęs.

Nors tikėtina, kad atsakovas per tą laikotarpį, kai dirbo užsienyje ir gavo dideles pajamas, sukaupė tam tikras santaupas (nes, kaip pažymėjo atsakovo atstovas, atsakovas sūnui priteistą išlaikymą moka kaip priklauso iki šiol, įsiskolinimo nėra, nors jau keletą mėnesių atsakovas oficialių pajamų negauna), tačiau byloje nėra tikslių duomenų, kokias santaupas jis sukaupė. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas užsienyje dirbo tik keletą mėnesių ir iš gautų pajamų pats turėjo pragyventi užsienyje, be to, jau keletas mėnesių atsakovas nebedirba ir pajamų negauna, todėl tikėtina, kad iš tų santaupų gyvena, taip pat teikia priteistą išlaikymą sūnui, išvadai, kad tos santaupos šiai dienai yra ypatingai didelės, pagrindo nėra.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovės atstovo prielaidos, jog pats atsakovas, tikėtina, yra kaltas dėl to, jog buvo atleistas iš darbo užsienyje ir iki šiol nesusirado kito darbo, nėra pagrįstos kokiais nors įrodymais. Atsakovas bedarbiu yra tik keletą mėnesių, toks terminas, atsižvelgiant į Darbo rinkos ypatybes Lietuvoje, nevertintinas kaip nepateisinamai ilgas laiko tarpas. Atsakovas yra užsiregistravęs darbo biržoje, t.y. dalyvauja darbo paieškos programoje, todėl įžvelgti atsakovo veiksmuose (ar neveikime) kokį nors piktavališkumą, siekį išvengti reikiamo išlaikymo vaikui teikimo (kaip nurodo ieškovės atstovas), pagrindo nėra.

Taigi, išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nors atsakovo turtinė padėtis po 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo tam tikru laikotarpiu, kuris nebuvo ypatingai ilgas, ir buvo ženkliai pagerėjusi, tačiau šiuo metu atsakovas yra bedarbis, todėl išvadai, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, pagrindo nėra.

Kalbėdama apie padidėjusius vaiko poreikius, ieškovė nurodė vaiko poreikius šiuo metu – mėnesiui vidutiniškai sūnui reikia apie 350,00 Eur, detalizavo juos, yra pateikusi keletą pirkinių kvitų. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad po 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo iki dabar yra praėję tik 2 metai, pagrindo manyti, jog ženkliai padidėjo vaiko poreikiai maistui, drabužiams, avalynei ir t.t., nėra. Duomenų apie vaiko sveikatos pablogėjimą po 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo byloje taip pat nėra.

Ieškovė konkrečiai įvardindama, dėl ko per 2 metus nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymo priėmimo padidėjo vaiko poreikiai, nurodė iš esmės tik vieną aplinkybę – kad sūnus pradėjo lankyti darželį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš atsakovo priteistas sūnaus išlaikymas, sūnus buvo tik ką pradėjęs lankyti darželį ir dėl to ieškovė išlaidų darželiui į bendrą vaiko poreikių sumą nebuvo įtraukusi. Atsakovas ir jo atstovas tokį ieškovės aiškinimą laiko nelogišku ir mano, kad ieškovė turėjo būti įtraukusi į bendrą vaiko poreikių sumą ir išlaidas darželiui.

Pirmiausia pažymėtina, kad pati aplinkybė, jog vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą – darželį, sudaro pagrindą konstatuoti, jog padidėjo vaiko poreikiai, nes su tuo yra susiję akivaizdžios papildomos išlaidos: visų pirma, reikia mokėti pačiam darželiui už teikiamas paslaugas, be to, dėl darželio lankymo atsiranda ir kitų papildomų išlaidų: ugdymui reikalingų priemonių pirkimas, išlaidos, ruošiantis įvairiems renginiams darželyje ir pan. Tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t.y. aplinkybės, sudarančios pagrindą didinti išlaikymo dydį, turi būti atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pačioje byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų aiški tiksli data, nuo kurios šalių sūnus pradėjo lankyti darželį, tačiau visiškai tikėtina, kad jis pradėjo lankyti darželį nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., t.y. nuo mokslo metų ugdymo įstaigose pradžios (rugsėjo 1 d. buvo sekmadienis) (sulaukęs 2 metų). Duomenų apie tai, kad šalių sūnus būtų pradėjęs lankyti darželį anksčiau nei nuo 2013 m. rugsėjo 2 d., byloje nėra.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad teismo įsakymas priimtas 2013 m. rugpjūčio 29 d., o šalių sūnus darželį pradėjo lankyti 2013 m. rugsėjo 2 d., pripažintina, kad yra pagrindas padidinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 priteisto iš atsakovo sūnaus M. D. išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl to, kokia suma priteistas išlaikymas turėtų būtų padidintinas, pirmiausia atsižvelgtina į darželiui mokamą mokestį, kuris pagal ieškovės pateiktus kvitus bei jos pačios paaiškinimus, vidutiniškai yra 40,00 Eur per mėnesį. Taip pat atsižvelgtina ir į aukščiau minėtas su darželio lankymu susijusias papildomas išlaidas, kurios mėnesiui, teismo nuomone, gali siekti vidutiniškai net iki 10,00 Eur. Todėl, padidėjusias išlaidas vaiko išlaikymui padalinant tarp šalių lygiomis dalimis (nes teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši – asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi, nors ieškovė turi daugiau išlaikytinių (be sūnaus M. turi dar vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas be sūnaus M. daugiau išlaikytinių neturi), tačiau šiuo metu ji gauna reguliarias pajamas, kai tuo tarpu atsakovas oficialių pajamų šiuo metu negauna, kita vertus, atsakovas yra jauno amžiaus, jo paties teigimu, visiškai darbingas, todėl turi realią galimybę susirasti darbą ir gauti reikiamas pajamas), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 iš atsakovo priteistas sūnaus M. D. išlaikymas padidintinas iki 141 Eur.

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki sūnus M. D. sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Nepilnamečiui M. D. naujai nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2015 m. vasario 18 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sūnaus M. D. pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo.

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.82 straipsnyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitra, taip pat atsižvelgiant į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustatyta, kad šalys santuokos metu, t.y. po 2012 m. rugpjūčio 24 d., įgijo vieną transporto priemonę – Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad ši transporto priemonė priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tarp šalių turi būti padalinta (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovė į dalintiną turtą taip pat įtraukė dar dvi transporto priemones – automobilį VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), bei automobilį RENAULT MEGANE, pagaminimo data: 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis byloje esančiais duomenis, teismo vertinimu, nėra pagrindo šias transporto priemones įtraukti į dalintiną turtą.

Remiantis duomenimis iš VĮ Regitra duomenų bazės, automobilį VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), įgijo atsakovas 2012 m. rugpjūčio 9 d., t.y. iki santuokos įregistravimo. Todėl sutinkamai, su CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis automobilis pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė tokių duomenų, kad minėtas automobilis buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieškovės lėšomis ar darbu, todėl nėra pagrindo automobilį VW, Passat Variant, pirmos registracijos data 1995 m. vasario 3 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kaip minėta, ieškovė į dalintiną turtą taip pat įtraukė dar vieną transporto priemonę – automobilį RENAULT MEGANE, pagaminimo data: 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas su tuo nesutinka, teigia, kad jam ši transporto priemonė nuosavybės teise nepriklauso, jis ją tiesiog naudojo draugo, kuriam priklauso automobilis, leidimu, o šiuo metu automobilio realiai net ir nėra (jis autolaužyne). Remiantis minėta CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog minėtas automobilis priklauso atsakovui nuosavybės teise. Tačiau ieškovė tokių įrodymų nėra pateikusi: nei automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, nei duomenys iš viešų registrų dėl automobilio priklausymo atsakovui ar pan. nepateikti. Byloje esantis šio automobilio draudimo polisas, kuriame draudėju nurodomas atsakovas E. D., teismo vertinimu, taip pat nėra pakankamas įrodymas patvirtinti, kad automobilis priklauso atsakovui nuosavybės teise, kadangi atsakovas šiame automobilio draudimo polise nėra konkrečiai nurodytas kaip automobilio savininkas, o automobilio draudėju gali būti ne tik automobilio savininkas, bet ir kiti asmenys. Todėl, nesant patikimų įrodymų, jog automobilis RENAULT MEGANE, pagaminimo data: 2002 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), yra atsakovo įgytas nuosavybės teise, jis į dalintino turto balansą neįtrauktinas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją. CK 3.118 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Nors CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais, kurie detalizuoti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (kurioje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį), tačiau šalys argumentų, kodėl reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių turte principo, nepateikė. Tam pagrindų nenustatė ir teismas.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi automobilį Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), padalyti natūra neįmanoma, o, remiantis šalių paaiškinimais, iki šiol šiuo automobiliu naudojosi ieškovė, kuri pageidauja, kad automobilis būtų jai priteistas ir atsakovas tam neprieštarauja, automobilis Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto, turto dalį. Ieškovė nurodė, kad automobilio Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur, atsakovas su tokia verte taip pat sutiko, todėl atsakovui priteistina 575 Eur kompensacija (1150 Eur : 2).

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo.

Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. su UAB „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9824432005. Kadangi ši sutartis buvo sudaryta jau pradėjus santuokos nutraukimo procesą, be ieškovės sutikimo ir ne šeimos poreikių tenkinimui, šis kreditorinis įsipareigojimas yra pripažintinas asmenine atsakovo prievole. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant ir atsakovui tam neprieštaraujant, šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: „D.“ ir „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovo išlaikymą iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu reikalavimo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų vienas iš kito priteisimo atsisakė, jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 22,72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš viso 25,87 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovės priteistina 5,18 Eur valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų (25,87 Eur × 20,02 %), o iš atsakovo priteistina 20,69 Eur valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų (25,87 Eur × 79,98 %) .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Nustatyti, kad šalių sūnus M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina, ieškove L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padidinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1498-633/2013 priteisto iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sūnui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 18 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sūnaus M. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šį turtą valdyti vaiko motinai, ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį Audi A4, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 19 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto dalį.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „D.“, o atsakovui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „D.“.

Nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „4finance“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9824432005, sudarytą 2015 m. birželio 3 d., po santuokos nutraukimo vykdo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20,69 Eur (dvidešimt eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.