Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-255-493-2013;

Teisėjas: Lidija Deksnienė Proceso Nr. 1-66-2-00036-2012-9;

2013 m. gegužės 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2012-07-18, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) teisėjai A. K., kuriame tiesiogiai pats ar per kitus asmenis, esančius laisvėje, žadėdamas nupjauti galvą, ištraukti širdį ir padaryti kitus kūno sužalojimus, grasino nužudyti (duomenys neskelbtini) teisėją A. K. dėl jos užimamų teisėjo pareigų, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti ir šį laišką 2012-07-18 A. Č. vardu išsiuntė (duomenys neskelbtini) teismui adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje;

taip pat nuteistas už tai, kad 2012-07-18, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) teisėjui B. V., kuriame tiesiogiai, pats ar per kitus asmenis, esančius laisvėje, žadėdamas ištraukti širdį ir paleisti žarnas, padaryti kitus kūno sužalojimus, grasino nužudyti (duomenys neskelbtini) teisėją B. V. dėl jo 2012-05-14 priimto sprendimo civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, ir šį laišką 2012-07-18 A. Č. vardu išsiuntė (duomenys neskelbtini) teismui adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė L. Daukšienė prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltės padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą klausimą, nurodo, kad grasinančių laiškų jis nerašė, todėl yra nuteistas nepagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. kaltė dėl LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo neginčijamai įrodyta.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis formali, kas reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimų pareiškimo momento. Kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog nukentėjusiesiems jų atžvilgiu išreikšti grasinimai sukėlė baimę, nerimą dėl savo ir savo šeimos narių gyvybės ir sveikatos, sudarė įspūdį, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai, abejonių nekelia. Šios aplinkybės neginčija ir dėl jos nepasisako ir pats nuteistasis. R. M. iš esmės neigia tą aplinkybę, kad grasinančio pobūdžio laiškų autorius yra jis, nurodo, kad prisipažinti buvo priverstas pareigūnų. Kolegijos nuomone šie nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, neįrodyti, skundo autorius nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pateiktą versiją. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad R. M. savo kaltę pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tiek teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. detaliai papasakojo laiško rašymo aplinkybes, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su A. Č., parašė du grasinančius laiškus (duomenys neskelbtini) teisėjams. Paprašė A. Č. leisti jo vardu išsiųsti laiškus, kadangi jo paties laiškai buvo cenzūruojami. Apie tai, kad rašo grasinančius laiškus teisėjams, A. Č. nieko nesakė. A. Č. parašą žinojo, nes matė, kaip jis pasirašė budinčiam į žurnalą, o be to, kameroje buvo dėžutė, į kurią dedami įvairūs prašymai ir juose pasirašoma, todėl A. Č. parašą galėjo matyti ir minėtuose dokumentuose (1 t. b. l. 39). Savo nurodytų aplinkybių teisingumą nuteistasis patvirtino savo ranka darytu prierašu po apklausos protokolu ir savo parašu, apklausoje dalyvavo advokatas. Netikėti šių parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo. Taip pat teismas neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad apklausoje R. M. buvo daromas spaudimas, kad jis buvo verčiamas prisipažinti, kadangi apklausoje, kaip jau minėta, dalyvavo advokatas, jokių pastabų dėl protokolo turinio nuteistasis nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes R. M. patvirtino apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino pilnai, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu (2 t. b. l. 6). Teismo posėdyje taip pat dalyvavo advokatas, R. M. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, todėl apeliantas turėjo visas galimybes pasisakyti dėl jam pareikšto kaltinimo, išsakyti savo poziciją pareigūnų jo atžvilgiu neva daryto spaudimu, tačiau, susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu, matyti, kad R. M. pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios teismui leistų abejoti jo duotų parodymų teisingumu.

Versija apie tai, kad prisipažinimas buvo sąlygotas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų spaudimo, atsirado tik apelianto atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Siekiant pašalinti visas galinčias kilti abejones ir patikrinti apelianto skunde bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti pareigūnus R. B. bei F. J.. Apklausti teismo posėdyje liudytojai F. J. ir R. B. paaiškino, kad jokių procesinių veiksmų šioje byloje neatliko, jokio spaudimo nedarė, parodymų niekaip neįtakojo (t. 2, b. l. 53). Nenustatyta, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu ir objektyvumu. Be to, ir pats apeliantas dėl jam daryto poveikio nebuvo nuoseklus, iš pradžių teigė, kad jau tiksliai neatsimena, kuris pareigūnas darė spaudimą, vėliau jau nurodė, kad spaudimą darė tyrimą atlikęs tardytojas, o po to teigė, kad spaudimą darė teismo posėdyje apklausti pareigūnai F. J. ir R. B.. Apeliantui įtikinamai nepaaiškinus, kodėl savo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme palaikytą versiją jis pakeitė apeliacinės instancijos teisme ir nenustačius aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad R. M. kaltė rašius grasinančio pobūdžio laiškus, yra neginčijamai įrodyta.

Skundo autorius teismo taip pat prašo paskirti rašto ekspertizę siekiant įrodyti, kad laišką rašė ne jis. Kolegija pažymi, kad šis klausimas jau buvo išspręstas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nutarta prašymo netenkinti, kadangi atlikti tokią ekspertizę nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog grasinančio turinio laiškų autorius yra būtent R. M., yra įrodyta jau aptartais duomenimis. Apeliantas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą paskirti byloje ekspertizę. Vien deklaratyvūs skundo teiginiai, nepateikiant jokių juos patvirtinančių įrodymų, negali būti pakankamu ir teisėtu pagrindu atlikti papildomus proceso veiksmus.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėtų nusikaltimų padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Paskirta bausmė yra teisinga, adekvati padarytiems nusikaltimams, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti teismo nešališkumu. Teismas nuosprendį grindė LR BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie buvo gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka. Skirdamas bausmes pirmos instancijos teismas pažeidimų nepadarė, bausmes tinkamai individualizavo. Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais kolegija neturi juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.