Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-28 · Civilinė byla Nr. e2A-188-413/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-17Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e2A-188-413/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01911-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-188-413/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01911-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ KŪB apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6394-985/2019 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pašarai“ komanditinei ūkinei bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2907 Eur skolą, 147,67 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB 2018 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sutartį Nr. 2018/08/08-131 dėl grūdų pardavimo (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei parduoti grūdus. Sutarties 5.2 papunktyje numatytas atsiskaitymas per 60 dienų, tačiau atsakovė neatsiskaitė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė iš dalies nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad neginčija skolos, tačiau nurodė, kad delspinigiai skaičiuotini už 6 mėnesius, suma yra 105,69 Eur. taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. K. iš atsakovės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB 2907 Eur skolos, 105,69 Eur delspinigių ir 362 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/08/08-131, pagal kurios sąlygas ieškovas (kaip pardavėjas) įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parduoti bei perduoti atsakovei (kaip pirkėjui) žirnius (toliau – prekes), o atsakovė įsipareigojo šias prekes nupirkti ir priimti. Atsakovei pagal šią sutartį už parduotas prekes buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, tačiau šalių sutartu terminu nebuvo apmokėtos. Atsakovė skolos neginčija, duomenų apie atsakovės įvykdytą prievolę, byloje nėra. Ieškovas paskaičiavo atsakovei už praleistą įvykdyti terminą sutartyje numatytus delspinigius, t. y. 147,67 Eur. Atsakovė delspinigius ginčija, nurodo delspinigių sumą 105,69 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė skolos neginčija, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistina 2907 Eur skola (CK 6.305 ir 6.344 straipsniai).

6. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma. Nagrinėjamu atveju pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punkto nuostatas, praleidusi terminą atsiskaityti, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškinyje nurodytą 147,67 Eur delspinigių suma, tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad delspinigiams yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), dėl to atsakovės paskaičiavimai laikytini teisingais, todėl prašoma delspinigių suma mažintina, priteistina iš atsakovės 105,69 Eur.

7. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jis sumokėjo 69 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato paslaugas, šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mažinti išlaidų už teisines paslaugas nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo arba sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį tuo atveju, jei nebus patenkintas atsakovo UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prašymas dėl skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas priteisė 362 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš kurių net 294 Eur už advokato paslaugas. Atsakovo vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra nepagrįstai ir neproporcingai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, kadangi, pirma, ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės nei kitų specialių žinių, antra, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, trečia, ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, ketvirta, ieškinio apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas, penkta, atsakovas byloje elgėsi sąžiningai.

8.2. Ieškovas nurodo sumokėjęs 300 Eur už advokato paslaugas, tai yra tiek pat už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (150 Eur) ir už ieškinį dėl skolos priteisimo (150 Eur). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į tai, jog teismo įsakymų išdavimo procesas vyksta supaprastinta tvarka, o pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo iš esmės reikalaujama tik konkrečiai nurodyti skolą ir jos susidarymo pagrindą, todėl nepagrįstai priteisė neadekvačiai dideles, už tokio nesudėtingo procesinio dokumento parengimą, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

8.3. Teismas, nekvestionuodamas 150 Eur sumos už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nevertino, jog byloje ieškovas pateikė net vieno puslapio neužimantį procesinį dokumentą, akivaizdžiai parengtą panaudojus procesinio dokumento šabloną, kurio parengimas neužėmė daug laiko, ir padarė klaidingas išvadas, nes šiuo atveju akivaizdu, kad 150 Eur suma yra neproporcinga advokatės įdėtam darbui, ruošiant tokį lakonišką procesinį dokumentą.

8.4. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, grįsdamas išimtinai vieninteliu motyvu, kad mažinti išlaidų už teisines paslaugas nėra pagrindo, nes <...> jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą akivaizdžiai visapusiškai neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, taip be kita ko užkirsdamas kelią šalims ginčą išspręsti geranoriškai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos jo turėtos teisinės pagalbos išlaidų, – 294 Eur.

12. Atsakovei atsiliepime į ieškinį pripažinus ieškovo ieškinį, tik nesutikus su paskaičiuotų delspinigių dydžiu, teismas sprendime surašė sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog jo turėtos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 300 Eur. Skundžiama teismo sprendimo dalimi patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteista ieškovui 294 Eur už advokato paslaugas.

13. Apeliantės vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra nepagrįstai ir neproporcingai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, nes byla nesudėtinga, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma nedidelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, atsakovas byloje elgėsi sąžiningai.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

15. Taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva).

16. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

17. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

18. Bylos duomenimis ir iš teisminio proceso nustatyta, kad ieškovas pirmiausia 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisiant iš atsakovės 2907 Eur skolą, 563,96 Eur delspinigių, 20 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas. Teismui 2019 m. birželio 14 d. priėmus teismo įsakymą, skolininkė UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su priimtu teismo įsakymu, prašė jį panaikinti. Teismas, gavęs skolininkės prieštaravimus ir vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 3 dalimi juos priėmė, išsiuntė ieškovui ir nustatė keturiolikos dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui ieškinį, jį pagrindžiančius įrodymus ir primokėjo trūkstamą žyminį mokestį. Teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmus ieškovo ieškinį, panaikintas prieš tai minėtas teismo įsakymas, atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė teismo suteikti galimybę bylą užbaigti taikiai, o šalims nesutarus ieškinį tenkinti iš dalies. Teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 27 d. 13.30 val., kuriame byla išnagrinėta iš esmės ir atidėtas procesinio dokumento paskelbimas. Taigi ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė už pareiškimo dėl teismo įsakymą išdavimo ir ieškinio parengimą.

19. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys, siekiant apginti savo pažeistas teises buvo tinkamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos asmens galimybės savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Paminėtina, kad asmeniui tenka atitinkami pasirinkto teisių gynimo būdo (taip pat ir teisme) padariniai – tiek teigiami, tiek ir neigiami (pvz., teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos). Minėta, kad atsakovė gera valia skolos ieškovui iki teismo negrąžino, dėl teismo priimto įsakymo prieštaravo, dėl ko ieškovas patyrė papildomas išlaidas ieškinio parengimui, atsakovė ieškinį iš dalies pripažino tik pateikusi atsiliepimą į ieškinį, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio kriterijai – bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir kt. svarbios aplinkybės.

21. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki ieškinio padavimo, nėra pagrindo išvadai, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors byla nėra sudėtinga, tačiau ieškinio suma ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankami didelė, jam reikėjo kvalifikuoto teisininko pagalbos siekiant apginti savo pažeistas teises, papildomai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jos nebuvo didinamos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteistos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas