Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2018 m. liepos 25 d., 19.05 val., Taikos pr. 72, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,29 promilių), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai.

Teismo posėdžio metu P. K. parodė, kad kaltu pripažįsta, kad buvo toks įvykis. Pažymėjo, kad jis nesutiko su alkotesterio parodymais. Prašė leisti duoti kraujo blaivumo nustatymui, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas. Nurodė, kad tą dieną jis nebuvo išgėręs, nes tą dieną jis buvo gėręs kavos, tačiau buvo nepailsėjęs. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad prisipažįsta, jog tą dieną vairavo išgėręs ir prašo neatimti specialiosios teisė vairuoti, nes ji jam labai reikalinga darbui.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad tą dieną jie su P. K. važinėjosi. Kadangi jis pats buvo išgėręs, todėl atsisakė vairuoti, o už vairo sėdo P. K.. Jie bevažiuojant nesuveikė stabdis ir jie atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Įvykis buvo Taikos pr. ir Debrecebo g. sankryžoje. Pažymėjo, kad P. K. iš įvykio vietos nesišalino, o tik buvo nubėgęs į tualetą. Jie laukė policijos, kurią iškvietė kito automobilio vairuotojas. Kitas automobilis buvo Volvo tamsios spalvos. P. K. grįžo po 5-7 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai P. K. uždėjo antrankius ir nusivedė. Automobilis priklauso jo sutuoktinei. P. K. jam nesakė, kad buvo neblaivus, jis nežinojo, kad P. K. yra neblaivus. Jei būtų žinojęs, nebūtų leidęs važiuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad stovėjo prie perėjos, praleidinėjo žmones, ėjusius per perėję. Pajuto smūgį į savo automobilio galą. Po to jis išlipo iš automobilio, priėjo prie kito automobilio ir paklausė, ką darys. Kito automobilio vairuotojas jam pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jis įtarė, kad kito automobilio vairuotojas yra neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Kol buvo laukiama policijos, kito automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, o sugrįžo po valandos. Policija atvyko anksčiau, bet bepildant dokumentus, kito automobilio vairuotojas grįžo. Tada policijos pareigūnai nustatė to vairuotojo neblaivumą. Pažymėjo, kad į jo automobilį atsitrenkusiame automobilyje buvo dar vienas asmuo. Be to, kito automobilio vairuotojas elgėsi agresyviai, keikėsi, todėl policijos pareigūnai išsikvietė papildomą ekipažą.

Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkė S. G. parodė, kad ji buvo darbe. Automobilis buvo prie namų, nes vyras sakė, kad turės reikalų, todėl ji į darbą išvyko be automobilio. Jos vyras turi vairuotojo pažymėjimą. Kokiomis aplinkybėmis P. K. vairavo jos automobilį, ji negalėjo nurodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors P. K. kaltu prisipažino ne iš karto, iš pradžių jis neigė vairavęs neblaivus, bet vėliau pateikė teismui prašymą, kuriame prisipažino vairavęs neblaivus, todėl P. K. kaltė dėl to, kad jis 2018 m. liepos 25 d., 19.05 val., Taikos pr. 72, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,29 promilių), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir jį apgadino, laikytina įrodyta. Jo kaltę patvirtina paties P. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu ir jo elektroniniai laiškai, pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, kuriuose jis nurodo, kad įvykio dieną buvo išgėręs, prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; taip pat įrodyta liudytojo R. S. parodymais apie tai, kad po įvykio jis įtarė automobilio Opel Tigra vairuotoją esant neblaiviu, todėl iškvietė policijos pareigūnus, liudytojo A. G., kuris važiavo kartu su P. K., parodymais teisme. Be to, P. K. kaltė įrodyta ir byloje esančia rašytine medžiaga - administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5-6), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 8, 9-10), autoavarijos vietos schema (b. l. 11a), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 14), R. S. paaiškinimu (b. l. 15), A. G. paaiškinimu (b. l. 16), S. S. paaiškinimu (b. l. 17), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 19), VĮ „Regitra“ duomenimis, kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad P. K. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

P. K. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, išsituokęs, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, kaltę pripažino. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti P. K. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies, 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju pažeidimo įrankis - transporto priemonė Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. G.. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo P. K., priklauso ne jam, o S. G.. Byloje nenustatyta, kad S. G. žinojo, kad jai priklausantis turtas naudojamas neteisėtais tikslais, ji teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu buvo darbe, o automobilis stovėjo prie namų ir ji nežinojo, kad jos automobilį vairuos kitas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad S. G. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Be paminėtų aplinkybių šiuo atveju svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis būtų akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimo padarymu susijęs, be to, transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Taigi sankcijos, pasireiškiančios S. G. priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl S. G. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas ir šiuo atveju ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytina.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, P. K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant minimalų terminą, nurodytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

P. K. (P. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

P. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir P. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18089587069 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.