Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-10-16 · Administracinė byla Nr. I-3090-764/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
I-3090-764/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Smalakienė (pran.), Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3090-764/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.4; 4.5; 70.6; 73
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai V. P., atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Meilutei Saidienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. P. su patikslintu skundu (b. l. 109-112) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją ištaisyti klaidą, padarytą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį V. Z. buvo grąžinta žemė.

Paaiškino, kad 1980 m. architekto patvirtintame gyvenamojo namo ir statybos sklypo plane buvo numatyta, kad į namo kiemą bus galima patekti per kolūkio transporto aikštelę. Nurodė, kad keliu, esančiu vakarinėje sklypo pusėje, į gyvenamojo namo kiemą, garažus, į kiemo rūsį, prie kanalizacijos trasos ir kanalizacijos šulinio galima patekti su įvairiomis transporto priemonėmis. 1990-10-16 Ukmergės technikinis biuras užregistravo 58,32 a namų valdą. Širvintų rajono architektas parengė S. P. namų valdos sklypo schemą, kuriame nurodė, kad sklypo plotas yra 58,32 a. 1992-04-28 Musninkų apylinkės taryba S. P. skyrė prie nuosavo gyvenamojo namo 58,32 a žemės namų valdai. 1992-05-27 Ukmergės respublikinis technikinis inventorizacijos biuras gyvenamojo namo techniniame pase nurodė, kad išskirtas 58,32 a žemės sklypas namų valdai. 1992-04-15 pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi su prašymu į Musninkų agrarinės reformos tarybą dėl 0,5832 ha žemės sklypo pardavimo privataus namo valdai. Musninkų agrarinė reformos taryba prašymo nepriėmė, nurodė kreiptis į Širvintų rajono valdybą, nes nuo 1992-04-01 sprendimus dėl namų valdos pardavimo priima rajono valdyba. Tą pačią dieną pateikė prašymą Širvintų rajono valdybai. 1992 m. liepos mėn. aukcione nusipirko klėtį, kuris buvo šalia gyvenamojo namo sklypo. Pareiškėja ir jos vyras ketindami pakoreguoti perkamo namų valdos sklypo planą, pakvietė komisiją, kurios nariai apžiūrėjo namų valdą ir pasiūlė parduoti sklypą namų valdai, įskaitant nupirktą klėtį ir papildomai pievą iki liepų, tokiu būdu padidinant namų valdos sklypo plotą apie 20 a. Papildomo sklypo ploto (pievos iki liepų) pareiškėja ir jos sutuoktinis atsisakė. 1992 m. atliko geodezinius matavimus, sumažinant sklypo ilgį, bet įskaitant klėtį. Bendras namų valdos sklypo plotas išliko 58,32 a. Pagal 1992 m. geodezinį planą, buvo paliktas įvažiavimas į namų valdos sklypą vakarinėje pusėje. Rytinėje pusėje nuo klėties buvo palikti 6 m žemės. Širvintų žemėtvarkos rajono skyrius šio plano nepatvirtino, nes prieštaravo V. Z. (tuo metu jam žemė dar nebuvo grąžinta). Širvintų žemėtvarkos skyriuje saugomuose S. P. namų valdos sklypo pardavimo bylos dokumentuose sklypas sumažintas, pakeičiant jo plotą. Prašyme Širvintų rajono valdybai parduoti žemės sklypą namų valdai ištaisyta 0,5832 ha į 0,5235 ha, o po to ištaisyta 0,5235 ha į 0,3862 ha. Taip pat ištaisytas su prašymu pateiktas gyvenamojo namo technikinis pasas, kuriame vietoje 58,32 a. įrašyta 52,35 a. Pažymėjo, kad S. P. namų valdos sklypo pardavimo byloje neliko patvirtintos pradinės architekto schemos ir sprendimo Nr. 35 skirti 58,32 a. sklypą, tačiau atsirado nauja netiksli naudojamos žemės sklypo schema, patvirtinta 1992-08-04, kurioje sumažintas atstumas tarp pastatų ir pažymėtas neteisingas sklypo plotis (be klėties sklypo plotis buvo 44 m, o įskaičius klėtį tapo 43 m). Prie bylos pridėtas Širvintų rajono valdybos sprendimas Nr. 44 parduoti 52,35 a. 1994-08-15 padarytas sumažinto namų valdos sklypo geodezinis planas, kuriame nebuvo palikta jokių įvažiavimų į namų valdos sklypą, vakarinėje sklypo pusėje padaryta 4,6 m išpjova link pareiškėjos ir jo sutuoktinio namų valdos, dalis kanalizacijos trasos ir įvažiavimai liko valstybinėje žemėje. Tokiu būdu buvo pakeistos gyvenamojo namo statybos sklypo ribos. Su šiuo geodeziniu planu ir jame pažymėtomis ribomis pareiškėja ir jos vyras nesutiko, nes pagal planą neteko vienintelio įvažiavimo į namų valdos sklypą, privažiavimo prie kanalizacijos šulinio, dalies kanalizacijos trasos, kiemo rūsio, ūkinių pastatų, o bendras sklypo plotas buvo sumažintas iki 49,44 a. 1995-02-01 Musninkų agrarinės reformos tarnybos specialistas parengė S. P. asmeninės žemės ir namų valdos žemės sklypų abrisus, kuriuose nurodytas S. P. namų valdos sklypo plotas 62,60 a., žemės ūkio naudmenų 29,20 a. Abrise nurodytas įvažiavimas vakarinėje sklypo dalyje, kurio ilgis 67 m, o plotis 6 m (36 m ilgio įvažiavimas prie gyvenamojo namo, 31 m ilgio privažiavimas prie kanalizacijos trasos ir rūsio), taip pat paliktas 6 m pločio žemės ruožas nuo klėties, kuriuo galima privažiuoti žemės ūkio technika prie ūkinių pastatų. Abrisą patvirtino žemėtvarkos instituto specialistė ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas, tačiau pareiškėja ir jos vyras apie šį abrisą sužinojo tik 2008-06-13, kai teismo posėdyje Žemėtvarkos skyrius pateikė jį teismui. Iki 1997 m. pareiškėja ir jos vyras laukė palankaus žemėtvarkos skyriaus sprendimo dėl namų valdos sklypo ribų ir įvažiavimo į sklypą, tačiau neturėdami kitos išeities (negalėdami teisiškai įregistruoti nupirkto sklypo), buvo priversti sutikti su 1994 m. parengtu geodeziniu planu. Pasirašant geodezinį planą žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. P. užtikrino, kad asfaltuota aikštelė, kuri buvo dalis įvažiavimo į namų valdos sklypą, liks visuomenės poreikiams, o kanalizacijos trasai bus įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga: XLIX vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrengimų apsauga. Tačiau 2004 m., kai V. Z. užtvėrė vienintelį įvažiavimą į kiemą, sužinojo, kad jam, grąžinant žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89, buvo grąžinta ir asfaltuota aikštelė. 2004-07-16 kreipėsi su prašymu dėl užtverto kelio į Žemėtvarkos skyriaus vedėją, kuris žodžiu paaiškino, kad įsivėlusi klaida, kurią per 2 savaites ištaisys. Akcentavo, kad Širvintų žemėtvarkos skyrius klaidos neištaisė, vilkino priimti sprendimą ir nepateikė jokios informacijos dėl kilusios problemos, taip pat nepaaiškino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis turi teisę naudotis keliu, kol bus išspręstas įvažiavimo į namų valdos žemės sklypą klausimas. Kadangi Žemėtvarkos skyrius administracine tvarka neištaisė klaidų, padarytų grąžinant V. Z. žemę ir vilkino priimti sprendimą, pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą dėl neteisėtų Žemėtvarkos skyriaus veiksmų, bet teismas atmetė skundą dėl praleisto termino. Atkreipė dėmesį, kad matuojant buvusiam savininkui V. Z. žemės sklypus, kurie ribojasi su pareiškėjos ir jos sutuoktinio namų valda ir kita asmeninio ūkio žeme, pareiškėja ir jos vyras nebuvo kviesti, todėl iš karto ir nesužinojo, kad liko be įvažiavimo į savo namų valdos žemės sklypą. Pranešimo apie V. Z. žemės sklypų ribų ženklinimą negavo, V. Z. sklypai buvo paženklinti slaptai, nors S. P. asmeninio ūkio ir namų valdos sklypai ribojasi net su penkiais V. Z. sklypais. 2008-02-08 sužinojo, kad grąžinant žemę V. Z. Apskrities viršininko sprendime 2003-12-18 Nr. 89-9561 buvo įrašyta apsaugos zona kanalizacijos įrenginiams ir tinklams, tačiau V. Z. sklypo, kuriame yra pareiškėjos ir jos vyro kanalizacijos įrenginiai, registracijos pažymėjime įrašo dėl apsaugos zonos nėra. Mano, kad rengiant Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, projekto autorė privalėjo vadovautis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika ir remtis 1995 m. patvirtintu S. P. namų valdos žemės sklypo abrisu bei palikti įvažiavimus į kiemą, prie kiemo rūsio, kanalizacijos trasos vakarinėje pusėje ir įvažiavimą prie ūkinių pastatų rytinėje pusėje. Grąžinant V. Z. žemę asfaltuota aikštelė buvo prijungta prie V. Z. sklypo, nors pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, aikštelės, skverai, parkai, keliai priskiriami prie valstybės išperkamos žemės ir buvusiems savininkams negrąžinami. Teigė, kad rengiant Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėja ir jos sutuoktinis nepareiškė pastabų, nes tikėjo žemėtvarkos skyriaus vedėjo žodžiais ir tuo metu negalėjo žinoti, kad asfaltuota aikštelė atiduodama V. Z., o pareiškėja ir jos vyras paliekami be jokio įvažiavimo į savo namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja ir jos vyras žinojo, kad asfaltuota aikštelė yra išpirkta Vileikiškių agrofirmos pajininkų. Tą pripažino ir Širvintų rajono apylinkės teismas.

Pareiškėja teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus.

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su pateiktu patikslintu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 113-115) nurodė, kad Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89. Prieš šio projekto patvirtinimą, vietiniame rajono laikraštyje „Širvinta“ 2000-09-02 buvo skelbiamas viešas Vileikiškių kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymas. Parengtas projektas buvo eksponuojamas Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone. Pareiškėja per projekto svarstymui nustatytą laikotarpį nepareiškė savo pastabų ir pretenzijų raštu taip kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 64 p. Kaip pati pareiškėja nurodė, tik 2007-11-16 parašė prašymą Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui dėl 2000-09-22 Vileikiškių kadastro vietovės žemės reformos projekto klaidų. Pareiškėjos vyras S. P. 0,4944 ha dydžio ploto namų valdos žemės sklypą, esantį Vileikiškių kaime, Širvintų rajone, 1998-04-15 įsigijo pagal valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį. Namų valdos žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sklypas nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Piliečiui V. Z. natūra grąžinus žemę Vileikiškių kaime, Širvintų rajone, S. P. namų valdos žemės sklypas liko įsiterpęs į V. Z. grąžintinų žemės sklypų ribas. S. P. namų valdos žemės sklypas suformuotas buvusio savininko P. Z. natūra turėtoje žemėje, kurią paveldėjo V. Z.. V. Z. grąžintuose žemės sklypuose servitutai nebuvo nustatyti. Vėliau, V. Z. sutikus, Vilniaus apskrities viršininkas 2005-01-24 įsakymu Nr. 2.3.-373-89 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-12-18 sprendimo Nr. 89-9561 įrašų papildymo pil. V. Z. Širvintų rajone“ papildė minėtą įsakymą, įrašydamas servitutus žemės sklypuose Nr. 105-4 ir 305-7. Dėl servitutinio kelio nustatymo V. Z. žemės sklype Nr. 105-1 per asfaltuotą aikštelę, V. Z. geranoriškai nesutiko. S. P. ir V. P. buvo paaiškinta, kad dėl servituto nustatymo V. Z. žemės sklype (vakarinėje dalyje nuo jų namų valdos) gali kreiptis į teismą. 2006 m. S. P. ir V. P. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype Nr. 105-1. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007-06-15 sprendimu ieškinį atmetė, nes S. ir P. P. į namų valdos žemės sklypą turi du įvažiavimus: per V. Z. žemės sklypą Nr. 105-4, kuriame nustatytas servitutas, ir nuo pagrindinio kelio pačių S. ir V. P. įrengtą kelią į sodybą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad byla nutrauktina.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją ištaisyti klaidą, padarytą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį V. Z. buvo grąžinta žemė (b. l. 46-48).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir jos paaiškinimų teismo posėdyje, apie, jos manymu, klaidą, padarytą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį V. Z. buvo grąžinta žemė, sužinojo 2004 m., t. y. kai V. Z. užtvėrė vienintelį įvažiavimą į kiemą, tada jai tapo žinoma, kad V. Z. grąžinant žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89, buvo grąžinta ir asfaltuota aikštelė (b. l. 109-112).

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 33 str. reglamentuoja, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR ABTĮ 33 str. 1 d., vieno mėnesio skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui tampa žinoma apie priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą ar atliktą veiksmą, o ne nuo to momento, kai asmuo sužino apie skundžiamo veiksmo ar sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju apie, jos nuomone, padarytą klaidą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį V. Z. grąžinant žemę, buvo gražinta ir asfaltuota aikštelė, tapo žinoma dar 2004 m. Pareiškėja skundą teismui dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo ištaisyti klaidą pateikė tik 2008-03-17, t. y. akivaizdžiai praleidusi LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą skundo padavimo terminą. Atnaujinti praleistą terminą pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje neprašė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kadangi pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo ištaisyti klaidą, padarytą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89 patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį V. Z. buvo grąžinta žemė, buvo priimtas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėja neprašė termino atnaujinti, todėl administracinė byla nutrauktina (LR ABTĮ 101 str. 6 p.).

Pareiškėjai išaiškintinos LR ABTĮ 102 str. 3 d. numatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 18 str., skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LR Vyriausybės 2001-06-12 nutarimas Nr. 709 “Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo”, LR žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai). Ginčą išnagrinėjus nurodytoms ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoms, jis gali būti nagrinėjamas teisme. Taigi, darytina išvada, kad tokius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja laikėsi ankščiau nurodytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 101 str. 6 p., 102 str. ir 149 str., teisėjų kolegija

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija SmalakienėTeisėjos Jūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė