Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas ten pat, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2011-09-30, apie 20.30 val., šalia parduotuvės „Norfa“, esančios Laisvės pr. 82, vieną kartą kumščiu sudavė V. S. į nosį, pagal Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam V. S. nosies kaulų lūžį su kraujosruvomis akių vokuose, t.y. sužalojimą kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisme kaltinamasis V. Č. kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-03 įtariamuoju V. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju. Bendrovės automobilių stovėjimo aikštelė yra adresu (duomenys neskelbtini) ir minėtoje aikštelėje po darbo jis palieka tarnybinį automobilį. Minėtoje aikštelėje yra vagonėlis-rūbinė. Minėtame vagonėlyje su bendradarbiais jis negėrė, nes tai skaitosi darbo vieta, be to po darbo, tuo labiau penktadieniais važiuoja į sodą. Po darbo namo važiuoja su savo automobiliu. Labai retai namo eina pėsčiomis, tačiau nuo stotelės eina pro lauką, link parduotuvės „Senukai“ ir šalia parduotuvės „Norfa“, esančios Laisvės pr. 82 nebūna. Tokio atvejo, kad jis kam nors suduotų į nosį nebuvo, todėl kaltu neprisipažįsta. Kodėl V. S. nurodė, kad jis jam sulaužė nosį nežino ir dėl to paaiškinti nieko negali. Jokių konfliktų su V. S. ar kitais bendradarbiais nebuvo ( b.l. 100-101, t.1).

2011-11-29 akistatos metu su nukentėjusiuoju V. S., kaltinamasis V. Č. palaikė savo parodymus, jog jis V. S. nemušė ( b.l. 102-103, t.1).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-23 įtariamuoju V. Č. pakeitė savo ankščiau duotus parodymus, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nori papasakoti visą tiesą, kas atsitiko 2011-09-30. 2011 m. rugsėjo mėn., kai dirbo kartu su V. S. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. 2011-09-30, po darbo, po 17.00 val. jis atvažiavo į bendrovei priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia „(duomenys neskelbtini)“ pastato, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį užėjo į vagonėlį, kur tuo metu V. S., S. B., išgėrinėjo. Jis prisėdo ir bendravo su jais, tačiau negėrė. Vėliau atėjo ir T. S.. Be to ten buvo ir M., kurio pavardės nežino, J. P.. V. S. buvo jau gerokai išgėręs ir pradėjo jį vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis tylėjo ir nieko V. S. nesakė, nors pastarasis jį stipriai įžeidė. Po kurio laiko V. S. vėl pradėjo vadinti jį visokiais žodžiais ir, jis vėl tylėjo. Minėtame vagonėlyje jie sėdėjo maždaug iki 20.30 val. po ko pradėjo skirstytis. Girtas V. S. norėjo važiuoti su savo automobiliu, tačiau kiek atsimena S. B. atėmė raktus iš V. S.. T. S. išėjo ankščiau. Kiti dar liko. Jis su S. B. ėjo šaligatviu Laisvės pr. link „(duomenys neskelbtini)“ pastato, jis norėjo užeiti į degalinę „EMSI“, esančią Laisvės pr. 80 B, Vilniuje, nupirkti cigarečių. Tuo metu V. S. eidamas jiems iš paskos vėl pradėjo jį įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais ir tada jis neišlaikė ir atsisukęs vieną kartą kumščiu sudavė V. S. į veidą. Tai buvo tarp „LESTO“ pastato ir degalinės „EMSI“. Ar S. B. matė minėtą smūgį nežino. Galėjo ir nematyti, nes S. B. nuėjo į priekį, o jis, kai sudavė smūgį V. S., grįžo prie S. B.. Po smūgio jis nuėjo į degalinę „EMSI“, perėjo į kitą Laisvės pr. pusę ir Baltrušaičio g., ėjo pro Rajono polikliniką link Fabijoniškių mikrorajono. Eidamas Fabijoniškių g. paskambino V. S., nes norėjo sužinoti dėl jo sveikatos, V. S. pasakė, kad ar tai važiuoja į Lazdynų ligoninę ar tai jau yra ligoninėje. Jis V. S. negrasino. Kai buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) jam paskambino S. B., apie ką jie kalbėjo šiuo metu neatsimena. Kaltu prisipažįsta visiškai, dėl to kad sudavė smūgį V. S. į veidą. Bet tai padarė būdamas stipriai susinervavęs, nes visą vakarą V. S. jį įžeidinėjo ir jis nesusilaikė. Dėl padaryto labai gailisi, bandė susitaikyti su V. S., tačiau pastarasis taikytis atsisakė. Ankščiau davė kitus parodytus, nes galvojo pavyks susitarti su V. S. be teismo ( b.l. 105-106, t.1).

Teisme apklaustas nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. V. Č. pažinojo apie 5 metus, iki įvykio su juo konfliktų nebuvo. 2011-09-30, penktadienį, vagonėlyje, kuris buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia degalinės „EMSI“, išgėrinėjo. Minėtame vagonėlyje buvo T. S., V. Č., S. B., kiti darbuotojai, kurių tiksliai nepamena. Po išgertuvių 4-se ėjo namo, tai T. S.,V. Č., S. B. ir jis (V. S.). V. S. pastariesiems ėjo iš paskos. Praėjus degalinę „EMSI“, V. Č. atsisukęs, smogė jam į nosį ir toliau visi nuėjo. V. S. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, nes iš nosies bėgo kraujas. Policijos pareigūnų jis laukė netoli degalinės, atvykusi policija ir greitoji, jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Nedarbingumo neėmė, pirmadienį jau buvo darbe. Galimai V. Č. jam smūgiavo, nes buvo abu išgėrę. Jis anksčiau neturėjo nosies traumų. Skambindamas į pagalbos centrą jis neminėjo Č. pavardės, kadangi tuo metu jos nežinojo, žinojo, vardą V.. Policijai sakė, kad smūgiavo V.. Vėlai vakare, jam paskambino V. ir sakė, kad šis niekur nesikreiptų. Patvirtino, jog sakė, kad 2 žmonės jį sumušė, tačiau tuomet jis buvo išgėręs ir neprisimena ką sakė. Jam smūgiavo tik V. Č. ir sudavė tik vieną kartą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas teisme (b.l. 12, 15-16, t.1).

2011-11-29 akistatos metu su kaltinamuoju V. Č. nukentėjusysis V. S., palaikė savo parodymus ( b.l. 102-103, t.1 ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. padarytas nosies kaulų lūžis su kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nosies kaulų lūžio ( b.l. 20-21, t.1).

Teisme apklaustas liudytojas S. B. paaiškino, kad pažįsta V. Č. ir V. S. su kuriais kartu dirbo. Kas įvyko 2011-09-30 jis neprisimena, minėtą dieną jis buvo vagonėlyje, tačiau kas ten vyko nepamena, kad V. Č. muštų V. S. nematė. Tarp V. Č. ir V. S. jokių konfliktų nežino.

Teisme apklaustas liudytojas V. V. paaiškino, kad 2011-09-30 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po darbo apie 19 val. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia „(duomenys neskelbtini)“ pastato, (duomenys neskelbtini), pastatė tarnybinį automobilį ir užėjo į vagonėlį persirengti. Ten sėdėjo T. S., V. Č., S. B., V. S. ir gėrė. Buvo ir kitų, bet visų asmenų jis nežino. Persirengęs išvažiavo namo, o vagonėlyje esantys T. S., V. Č., S. B., V. S. liko. Apie 22 val. jam paskambino V. S. ir pasakė, kad V. Č. sulaužė jam nosį. Jis paties įvykio nematė.

Pagarsinus V. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie analogiški teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, šis juos patvirtino (b.l. 55,56, t.1).

Teisme apklaustas liudytojas M. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 57-58, t.1) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad jis pažįsta V. Č. ir V. S., su kuriais kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-09-30 po darbo buvo vagonėlyje ir išgėrinėjo. Į vagonėlį užėjo V. Č., kuris iš pradžių negėrė, o vėliau išgėrė porą stikliukų. V. S. buvo gerokai išgėręs ir pradėjo kabinėtis prie V. Č., keikėsi necenzūriniais žodžiais, apvadino negražiai V. Č., ištraukinėjo peilį, šmėkštelėjo peiliu. Jis su Jurijum išsikvietė taksi ir pasiūlė V. S. važiuoti kartu. V. S. atsisakė, nurodydamas, jog važios savo automobiliu. Tuomet S. B. atėmė iš V. S. raktelius. V. Č. kartu su S. B. nuėjo namo, jiems iš paskos nuėjo V. S.. Kas vėliau įvyko pasakyti negali, nežino. V. S. sužaloto jis nematė. Mano, jog V. S., būdamas išgėręs, galėjo ir pats save susižaloti.

Teisme apklaustas liudytojas J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 59-60, t.1) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas nedalyvaujant vertėjui, tačiau rašyti lietuviškai moka, po savo parodymais pasirašė. 2011-09-30, penktadienį, po darbo jis, Mindaugas (M. D.) ir V. S. sėdėjo vagonėlyje ir išgėrinėjo, užėjo V. Č., po kurio laiko užėjo S. B.. V. Č. iš pradžių negėrė, vėliau išgėrė porą stikliukų. V. S. pradėjo kabinėtis prie V. Č., nes buvo girtas, vadino jį necenzūriniais žodžiais, apvadino negražiai V. Č., sakė „stukač“. Jiedu buvo susikibę, bet juos išskyrė. Kvietė taksi ir ruošėsi su M. D. vykti į namus, kartu vykti pasiūlė ir V. S., tačiau važiuoti kartu V. S. atsisakė, nurodydamas, jog pats važiuos, tuomet S. B. atėmė V. S. mašinos raktelius, kad šis negalėtų vairuoti. T. S., V. Č., S. B. ėjo namo, V. S. ėjo paskui juos. Tolimesnio konflikto nematė ir apie tai nieko nežino. V. S. į darbą grįžo pirmadienį. Ant jo veido nematė sužalojimų.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, A. G., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-09-30, apie 20.45 val., patruliavimo metu kartu su patrule A. Ž. iš Vilniaus miesto OVS gavo pranešimą, kad adresu Laisvės pr. 125 laukia sumuštas asmuo. Po ko buvo patikslintas adresas į Laisvės pr. 82, Vilniuje. Atvykus į vietą, nukentėjusysis laukė šalia prekybos centro „Norfa“, esančio Laisvės pr. 82. Pastarasis prisistatė V. S., jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo. V. S. paaiškino, kad jį sumušė pažįstami du vyrai bendradarbiai, tačiau kas tiksliai nepaaiškino. V. S. nosis ir ranka, kuria jis buvo uždengęs nosį, buvo kruvini. Aplink kitų asmenų nebuvo. Buvo iškviesta Greitosios pagalbos brigada, kuri nuvežė V. S. į Lazdynų ligoninę. V. S. buvo paaiškinta, kad su pareiškimu kreiptis į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Dėl šio įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b.l. 61-62, t.1).

Pagarsinus parodymus liudytojas A. G. papildomai paaiškino, kad nukentėjusiojo girtumą jis vertintų vidutiniu. Jis buvo stipriai sumuštas, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, nosis lūžusi. Jo subjektyvia nuomone mano, kad taip susižalotų pats nukentėjusysis krisdamas, neįmanoma ir nepanašu. Šalia jo buvo kraujo dėmės, o kur jis buvo sumuštas, nepaaiškino.

Apklausta liudytoja, policijos pareigūnė, A. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie analogiški A. G. duotiems parodymams (b.l. 63,64, t.1) ir papildomai paaiškino, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, girtumą jo apibrėžti sunku. Kas sumušė, jis vardų neminėjo, aplink žmonių nebuvo. Ant žemės, vietoje, kur šis stovėjo, buvo kraujas, jam iš nosies taip pat bėgo kraujas.

Teisme apklaustas liudytojas T. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-09-30 baigė darbą apie 20 val., ir atvažiavo į stovėjimo į aikštelę, esančią šalia „(duomenys neskelbtini)“ pastato, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje pastatė savo automobilį. Užėjo persirengti į vagonėlį, kuriame buvo V. S., S. B., V. Č.. Buvo ir kiti darbuotojai, tačiau kas neatsimena. Jokių butelių ant stalo nematė. Ar jie išgėrinėjo, ir ar buvo išgėrę pasakyti negali. Jis persirengęs po 5 minučių išėjo iš vagonėlio ir, nuėjo namo. Kol buvo vagonėlyje jokio konflikto nebuvo. Ar namo ėjo vienas, ar su kažkuo ir su kuo, neatsimena. Apie tai, kaip buvo sumuštas V. S. ir kas jį sumušė nieko paaiškinti negali, nes to nematė. Apie tai, kad V. S. buvo sumuštas sužinojo pirmadienį atėjęs į darbą. Kiek atsimena, lyg tai sekmadienį V. S. jam skambino ir sakė, kad gal būt pirmadienį neišeis į darbą, nes blogai jaučiasi. Tačiau nieko konkrečiai nesakė. Iš bendrų kalbų girdėjo, kad iki minėto įvykio V. S. ir V. Č. dirbo kartu viename objekte ir tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Tačiau ko jie nepasidalino ir kas tarp jų įvyko nežino ( b.l. 45-46, 53-54, t.1).

Pagarsinus parodymus liudytojas T. S. papildomai paaiškino, kad jo akivaizdoje vagonėlyje konfliktų tarp V. Č. ir V. S. jis nepastebėjo, namo jis išėjo vienas, vagonėlyje dar pasiliko V. Č. ir V. S.. V. S. jis pirmadienį darbe pamatė su sužalota nosim, ant nosies nebuvo jokio tvarsčio, jis dirbo. Kuris iš judviejų yra konfliktiškas labiau ar V. Č., ar V. S., sunku pasakyti. Jis nematė, kad V. S. mosikuoti peiliu, sakytų „stukač“. V. S. jam neskambindavo po darbo iki įvykio, o kodėl paskambino po įvykio, vakare, paaiškinti negali. Jam vienam išėjus namo, vagonėlyje liko V. Č., V. S., S. B..

Teisme gynybos prašymu apklaustas liudytojas J. D. paaiškino, kad jis V. Č. pažįsta, nes kartu dirba 4 metus. V. Č. bendrauja su juo ir aplinkiniais, lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. V. S. darbe nekonfliktuoja, tačiau J. D. su juo teko vieną kartą konfliktuoti, kuomet „baliavojo“. Jis apie 2011-09-30 įvykį nežino, nežino ir tai, kad V. S. buvo sulaužyta nosis. V. S. mėgo išgėrinėti, bet ar kitą asmenį gali sumušti, jam sunku pasakyti. Kuomet tarp jų abiejų buvo konfliktas, jiedu buvo išgėrę.

Teisme apklaustas ekspertas V. K. patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad nosies kaulų lūžis sudaro nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiek žmogus buvo nedarbingas tam neturi įtakos. Sužalojimai yra vertinami pagal savo pobūdį, jeigu sveikata sutrinka virš 10 dienų. Šiuo atveju, nosies kaulo lūžis nesugyja per 10 dienų, o aplinkybė ar žmogus ėmė nedarbingumo lapelį, reikšmės neturi. Atliekant apžiūrą, jis vadovavosi pateiktu medicinos išrašo duomenimis iš Lazdynų ligoninės ir apžiūros duomenimis. Apžiūrint ligonį matė deformuotą nosį išoriškai, o išraše buvo pažymėta, kad LOR gydytojo pacientas buvo apžiūrėtas iškart po traumos, buvo atlikta rentgenograma. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas girtumas, tačiau paprastai girtumo laipsnis nerašomas. Sužalojimai veide nebūdingi savęs žalojimui, tame tarpe ir griuvimai. Kad taip susižalotų, griūnant, atsakė – odos nubrozdijimo ar žaizdos nebuvimas, tokia išvada mažai tikėtina. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti kieto buko daikto paviršiumi, kuris nebuvo šiurkštus (oda, guma ir pan.), to tarpu asfaltas, betonas yra šiurkštūs paviršiai. Sužalojimą patirti iki 30 dienos, įvykis penktadienį, savaitę prieš, neatmeta galimybės tokios, be nosies kaulo lūžio yra kraujosruvos akių vokuose ir šį sužalojimą galima sukelti nepadarius nosies kaulo lūžio.

Ekspertas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu specialisto apklausos protokole duotą paaiškinimą, kad V. S. 2011-09-30 nustatytas šviežias nosies kaulo lūžis, todėl mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas prieš 10-15 dienų iki šio įvykio, nes tam prieštarautų nustatytų aplinkinių kraujosruvų vystymosi dinamika (b.l. 26, t.1).

Iš pokalbių išklotinės matyti, kad 2011-09-30. 22.21 val. nukentėjusysis V. S. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) skambino liudytojui V. V. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ( b.l. 76, t.1).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija apie telefoninius pokalbius 2011-09-30. Nustatyta, kad apie 20.30 val., nukentėjusiojo V. S., kaltinamojo V. Č., liudytojo S. B. telefoninius sujungimus užfiksavo, mobiliojo ryšio operatorius TELE-2, bokštai B44B, B44E (Vilnius, Laisvės pr. 81), taip pat nustatyta, kad 21.08 val. nukentėjusiajam V. S. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino kaltinamasis V. Č. ( b.l. 72-86, t.1).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vertinant teisme ištirtus įrodymus teismas atsižvelgia į tai, kad parodymus byloje davė vienos darbovietės bendradarbiai. Liudytojai, nukentėjusysis ir kaltinamasis tarpusavyje buvo pažįstami, bendradarbiai, todėl šios aplinkybės, teismo nuomone, bei šių asmenų parodymai turėjo įtakos jų parodymų teisingumui ir pilnumui. Iš teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad po darbo valandų, darbovietės aikštelėje, vagonėlyje (rūbinėje) vyko išgertuvės, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. Liudytojų J. P. ir M. D. parodymais nustatyta, jog T. S., V. Č., S. B. einant namo, V. S. šiems ėjo iš paskos. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad šiam einant iš paskos, praėjus degalinę „EMSI“, V. Č. atsisukęs, smogė jam į nosį ir toliau visi nuėjo. V. S. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, nes iš nosies bėgo kraujas. Nors kaltinamasis V. Č. teisme parodymus duoti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltės nepripažino, visgi apklaustas 2012-03-23 įtariamuoju V. Č. kaltę pripažino pilnai, nurodydamas, jog V. S. eidamas jiems iš paskos pradėjo jį įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais ir tuomet jis neišlaikęs ir atsisukęs vieną kartą kumščiu sudavė V. S. į veidą, o savo kaltės nepripažinimą pirmos apklausos metu paaiškino tuo, kad jis bandė susitaikyti su V. S., manė, jog su V. S. jam pavyks susitarti be teismo. Taip pat šios apklausos metu kaltinamasis paaiškino, jog jis eidamas Fabijoniškių g., paskambino V. S., nes norėjo sužinoti dėl jo sveikatos. Taigi šiais kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes būtent šie jo parodymai sutapo su nukentėjusiojo parodymais, kuris nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog V. Č. einančiam iš paskos V. S. atsisukęs, smogė į nosį. Aplinkybę, jog V. Č. skambino V. S. patvirtina ir gauta informacija apie telefoninių skambučių sujungimą, iš kurių matyti, jog 21.08 val. nukentėjusiajam V. S. į telefoną Nr. 867139177 skambino kaltinamasis V. Č.. Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas pranešimas patvirtina, jog nukentėjusysis pranešė tel. Nr. 112 apie tai, jog jis yra sumuštas vyro, kurį jis pažįsta, tačiau nežino jo adreso. Nors kaip teigia apklausti teisme liudytojai, jog jie tiesiogiai patys mušimo fakto nematė, tačiau nukentėjusysis paskambinęs V. V. apie 22 val. šiam pranešė, kad V. Č. sulaužė jam nosį. Šiuos parodymus patvirtino liudytojas V. V., o jo (V. V.) parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. S. pokalbių išklotinė, kurioje užfiksuota, kad 2011-09-30 22.21 val. nukentėjusysis V. S. (telefono numeris(duomenys neskelbtini)) skambino liudytojui V. V. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus parodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2008). Kaltinamojo parodymai, duoti antros apklausos metu, paneigti nebuvo, o papildomai patvirtinti nustatytu telekomunikacijos ryšio pagalba bendravimu tarp nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojo V. V.. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šie kaltinamojo parodymai buvo nuoseklūs bei iš esmės vienodi kaip ir nukentėjusiojo V. S. parodymai.

Teisme gynyba kėlė klausimą dėl valstybinės kalbos principo pažeidimo, motyvuojant to, jog kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, o jo padaryti įrašai lietuvių kalba yra su akivaizdžiomis gramatinėmis klaidomis. Šie argumentai, kurie be kita ko buvo iškelti tik bylą nagrinėjant teisme, laikytini gynybine pozicija, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) pageidavo parodymus duoti lietuvių kalba, savo parodymus jis patvirtino parašu, pastabų ar papildymų dėl surašyto protokolo turinio V. Č. nenurodė. Jis gi, susipažindamas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taipogi lietuvių kalba patvirtino, kad su visa medžiaga yra susipažinęs pilnai, prašymų papildymų neturi, tai patvirtino savo parašu. Be to, kaip matyti iš gynybos prašymu apklausto liudytojo J. D. parodymų, šis patvirtino, jog V. Č. bendrauja su juo ir aplinkiniais, lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. Taigi pasitaikančios gramatinės klaidos tekste, nepatvirtina gynybos pozicijos, jog kaltinamasis nesupranta lietuvių kalbos dėl ko neva buvo pažeista kaltinamojo teisė ir į tinkamą gynybą.

Taipogi gynybai kėlė abejones nukentėjusiajam V. S. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Tikslu pašalinti abejones dėl specialisto išvados, teisme buvo apklaustas ekspertas V. K., kuris patvirtino, kad V. S. padarytas nosies kaulų lūžis su kraujosruvomis akių vokuose, ir šis sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat ekspertas patvirtino, kad V. S. 2011-09-30 buvo nustatytas šviežias nosies kaulo lūžis, todėl mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas prieš 10-15 dienų iki šio įvykio, nes tam prieštarautų nustatytų aplinkinių kraujosruvų vystymosi dinamika. Pažymėjo, jog nosies kaulo lūžis nesugyja per 10 dienų, o reikšmės ar žmogus ėmė nedarbingumo lapelį, reikšmės sveikatos sutrikdymui nustatyti neturi, o nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai veide, nebūdingi savęs žalojimui, tame tarpe ir griuvimai. Šia specialisto išvada abejoti pagrindo nėra, kadangi ją atliko asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją tokio pobūdžio tyrimams atlikti bei pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. Be to, nukentėjusysis nedelsiant buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kurioje jam konstatuoti padaryti sužalojimai, todėl netikėti jo parodymais bei į įvykio vietą atvykusių pareigūnų A. G. ir A. Ž. parodymais, kurie patvirtino, kad šiems atvykus pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, joje buvo rastas stipriai sumuštas nukentėjusysis, kurio veidas buvo kruvinas, ir galimai lūžusi nosis, teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Aptartais įrodymais V. Č. kaltė yra visiškai įrodyta, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jis vieną kartą kumščiu suduodamas V. S. į nosį, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta tyčia. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau neteistas, baustas administracinė tvarka, yra registruotas Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre (b.l. 120, t.1). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-286 nurodyta, kad nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu V. Č. būtų sirgęs lietiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 127, t.1), jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcija numato laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Č. laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 89,70 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 35-37, t.1). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašas gautas iš BPC, įrašytas į CD ir prijungtas prie baudžiamosios bylos ( b.l. 88-94 ), paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį:

- bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose;

- per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai 89,70 Lt turtinei žalai atlyginti.

V. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pilnai tenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš V. Č. 89,70 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašą, gautą iš BPC, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.