Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms Ž. P. ir M. K. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas 2021-02-25 nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių ir įpareigojo ieškovė pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus.

2021-03-15 rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė pasirašytą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2020-09-24 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovės teismo posėdyje nedalyvavo, nors šaukimai į teismo posėdį buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti minėtas patalpas. Pagal įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-16 įsakymu Nr. 30-130, nuostatas ieškovei pavesta administruoti ir perižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį.

Nustatyta, kad vykdomojo komiteto 1986-02-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. šeimai nuspręsta perduoti naudoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai patalpose su M. K. gyvena jos dukra Ž. P. (2020-07-09 patalpų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios, o šildymas – krosninis. 2019-10-03 tikrinant patalpas nustatyta, kad atsakovės patalpas rekonstravo, savavališkai įsirengė kaip gyvenamąsias patalpas, neteisėtai, be projekto ir ieškovės sutikimo įrengė dujinį katilą ir šildymo sistemą, krosnyje sumontavo dujinę vietinę šildymo sistemą, patalpose išvedžiojo radiatorius. Tai patvirtina 2019-10-03 buto patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė patikrinimą atlikęs asmuo G. Š..

Ieškovė 2019-10-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakoves apie tai, kad avarinis katilo automatikos gedimas 2019-10-14 buvo pašalintas ir sąskaita už atliktus remonto darbus bus pateikta apmokėti. Minėtame rašte taip pat informuojama, kad atsakovėms uždrausta naudotis neteisėtai įrengtu dujiniu katilu, kol jis bus įteisintas.

2020-07-09 atlikus patalpų patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvertinant tai, ar buvo pašalinti pažeidimai, nustatyta, kad patalpos patenkinamos būklės, rekonstrukcijos padariniai nepašalinti, dujinis katilas yra netvarkingas ir neįregistruotas, patalpose faktiškai gyvena M. K. dukra Ž. P..

2020-09-24 nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje, protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ būsto administravimo skyriui informuoti atsakoves apie patalpų atlaisvinimą iki 2020-10-24, neatlaisvinus patalpų iki nurodytos datos, pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriui kreiptis į teismą dėl gyventojų iškeldinimo.

Ieškovė 2020-10-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę M. K. iki 2020-10-24 apmokėti susidariusią skolą už naudojimąsi patalpomis bei patalpas perduoti ieškovei. Atsakovės iki nurodytos datos skolos neapmokėjo, patalpų ieškovei neperdavė. Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos duomenimis, atsakovių įsiskolinimas už naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-08-31 sudaro 390,94 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 11,68 Eur delspinigių.

Byloje nustatyta, kad patalpos, iš kurių ieškiniu siekiama iškraustyti atsakoves, pagal NTR registre įregistruotą paskirtį yra negyvenamos patalpos. Bendrosios nuomą reglamentuojančios nuostatos nenumato nuomotojo pareigos kreiptis į teismą dėl iškeldinimo iš negyvenamosios paskirties patalpų. Tik iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atveju yra reikalingas teismo leidimas iškeldinti.

Iš pateiktų įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagal teisinį reglamentavimą ginčo patalpų paskirties negalima iš negyvenamųjų pakeisti į gyvenamąsias. Pasak ieškovės, atsakovės ginčo patalpas nepagrįstai rekonstravo, pritaikydamos jas gyventi. Teismas sprendžia, kad vien ši aplinkybė nepakeičia patalpų paskirties ir jos yra negyvenamos patalpos, kaip tai ir numatyta viešame registre.

Įvertinus, kad atsakovėms yra perduota naudotis už nuomos mokestį negyvenamoji patalpa, kurioje be ieškovės sutikimo atsakovės atliko rekonstrukciją, kad atsakovės, suteikus joms terminą, taip ir neįteisino dujinio katilo, kad atsakovės nustatytais terminais nemoka nuomos mokesčio, teismas sprendžia, kad tokiais savo veiksmais atsakovės pažeidžia ieškovės, kaip Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinio, teisę naudoti patalpą savo nuožiūra, kas sudaro teisinį pagrindą patenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakoves iš patalpų, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepaisant to, kad patalpų nuomos sutarties nebuvo sudaryta, atsakovės privalo mokėti už naudojimąsi patalpomis nustatytus mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų tinkamai įvykdžiusios savo pareigą atsiskaityti su ieškove už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-08-31, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 390,94 Eur dydžio skolą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.4, 6.200 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių 242 Eur skolos už dujų katilo remontą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės neteisėtai, be projekto ir ieškovės sutikimo įrengė dujinį katilą ir šildymo sistemą, krosnyje sumontavo dujinę vietinę šildymo sistemą, patalpose išvedžiojo radiatorius ir dėl to kilo avarinis katilo automatikos gedimas. Ieškovė pateikė 2019-10-31 ir 2019-11-30 PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių galima matyti, kad ieškovė patyrė 242 Eur išlaidų, kurios susidarė apmokant už dujinio katilo gedimo šalinimo darbus. Teismo vertinimu ieškovės patirtos 242 Eur išlaidos buvo būtinos, jų dydis yra protingas, ir jos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais, todėl priteistinos solidariai iš atsakovių.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 11,68 Eur delspinigius dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Įvertinus, kad minėtas įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, o ginčo patalpos yra negyvenamosios patalpos, teismas neturi pagrindo plečiamai aiškinti įstatymo taikymo srities. Nesant nei rašytiniam susitarimui tarp šalių, nei teisės akto, kurio pagrindo gali būti skaičiuojami delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius už negyvenamąsias patalpas, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti 11,68 Eur delspinigius už pavėluotą prievolės mokėjimą.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis solidariai iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (632,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, lygiomis dalimis iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už reikalavimą iškeldinti iš patalpų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p.) ir 7,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 97,04 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakoves Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su joms priklausančiu turtu iš ieškovės valdomų patikėjimo teise patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, solidariai iš atsakovių Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 390,94 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 94 ct) skolą, 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) žalos atlyginimą už dujų katilo remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (632,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,52 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 52) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,52 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 52) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.